Brexit

Baltijos šalys įvertino "kietojo Brexit" poveikį ekonomikai

77
(atnaujinta 18:37 2019.09.07)
Baltijos respublikos ruošiasi blogiausiam scenarijui, kad sušvelnintų neigiamą "Brexit" poveikį

VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Baltijos šalių valdžia įvertino galimo "kietojo Brexit" poveikį, jei Britanija pasitrauks iš ES be susitarimo.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius teigė, kad šalies ekonomika turės išgyventi blogiausius laikus, nes pagal tokį scenarijų respublika turės įnešti dideles sumas į Europos Sąjungos biudžetą. Latvijos finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais išmokos gali padidėti 23 mln. eurų.

"Be to, pasak Latvijos banko vadovo, šalis liks be didelių Europos fondų įplaukų, iš kurių ji gyveno, nes JK nustos dalytis su sąjungininkais", — praneša Sputnik Latvija.

Rimševičius pridūrė, kad "kietasis Brexit" paveiks prekybos srautus visoje Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Latvijoje.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pažymėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neatitinka oficialaus Talino interesų, tačiau šalis ruošiasi "kietajam Brexit", kad sušvelnintų jo pasekmes.

"Deja, keliautojai ir verslininkai pajus pokyčius, susijusius su "Brexit", todėl Estijos vyriausybės prioritetas nuo pat pradžių yra piliečių teisių ir verslo interesų gynimas", — Reinsalu cituoja Sputnik Estija.

Respublikos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad visiškai išvengti painiavos nepavyks, tačiau su JK susijusiems piliečiams ir įmonėms reikia kuo greičiau pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Nausėda pažymėjo, kad oficialios statistikos neturi, nes viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.

Padėtis su "Brexit"

Jungtinė Karalystė turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną, kaip tvirtai reikalauja dabartinis ministras pirmininkas Borisas Džonsonas. Tačiau parlamentas priešinosi dabartiniam susitarimui su ES ir nenori įgyvendinti "Brexit“ be susitarimo. Europos Sąjunga peržiūrėti susitarimą atsisako.

Акция против Brexit в Лондоне, архивное фото
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.

Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietojo Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Interviu Sputnik Lietuva visuomeninis veikėjas Giedrius Grabauskas teigė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyks į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.

77
Tegai:
Baltijos šalys, Brexit poveikis, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (175)
Dar šia tema
Žiniasklaida: Toriai gali netekti vietos Parlamente dėl galimo "kietojo Brexit"
Europos Komisija paragino pasiruošti galimam "kietajam Brexit"
Padėtis su "Brexit": kaip JK pasitraukimas iš ES paveiks Baltijos šalis
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Gaisro gesinimas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek žmonių per šiuos metus nuskendo ir mirė gaisruose

(atnaujinta 10:29 2020.07.11)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, tai mažiausias šešių mėnesių gaisrų skaičius per 17metų Lietuvoje

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų, tai liudija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys.

Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.

Per šešis šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį — 46 gyventojai),  o 68 gyventojai (100) patyrė traumų. 5-erių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis –— 57 žmonės, tai yra šiemet jų žuvo 9 proc. mažiau.

Šiemet kilo 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 gyventojus, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.

Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse — 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 — Kauno mieste ir Kauno rajono savivaldybėje bei 3 — Jonavos rajono savivaldybėje), 9 — Vilniaus apskrityje, 7 — Alytaus (po 3 — Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 — Klaipėdos, 5 — Šiaulių, 4 — Panevėžio, po 2 — Telšių ir Utenos, po 1 — Marijampolės ir Tauragės apskrityse. 

Tegai:
gaisras, statistika, Lietuva
Dar šia tema
Kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena perpildytame namų ūkyje
Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas auga antrą mėnesį iš eilės
Pasikeitė atostogų įpročiai: mažėja vienišų keliautojų