Brexit

Baltijos šalys įvertino "kietojo Brexit" poveikį ekonomikai

80
(atnaujinta 18:37 2019.09.07)
Baltijos respublikos ruošiasi blogiausiam scenarijui, kad sušvelnintų neigiamą "Brexit" poveikį

VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Baltijos šalių valdžia įvertino galimo "kietojo Brexit" poveikį, jei Britanija pasitrauks iš ES be susitarimo.

Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius teigė, kad šalies ekonomika turės išgyventi blogiausius laikus, nes pagal tokį scenarijų respublika turės įnešti dideles sumas į Europos Sąjungos biudžetą. Latvijos finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais išmokos gali padidėti 23 mln. eurų.

"Be to, pasak Latvijos banko vadovo, šalis liks be didelių Europos fondų įplaukų, iš kurių ji gyveno, nes JK nustos dalytis su sąjungininkais", — praneša Sputnik Latvija.

Rimševičius pridūrė, kad "kietasis Brexit" paveiks prekybos srautus visoje Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Latvijoje.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pažymėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neatitinka oficialaus Talino interesų, tačiau šalis ruošiasi "kietajam Brexit", kad sušvelnintų jo pasekmes.

"Deja, keliautojai ir verslininkai pajus pokyčius, susijusius su "Brexit", todėl Estijos vyriausybės prioritetas nuo pat pradžių yra piliečių teisių ir verslo interesų gynimas", — Reinsalu cituoja Sputnik Estija.

Respublikos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad visiškai išvengti painiavos nepavyks, tačiau su JK susijusiems piliečiams ir įmonėms reikia kuo greičiau pasiruošti būsimiems pokyčiams.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Nausėda pažymėjo, kad oficialios statistikos neturi, nes viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.

Padėtis su "Brexit"

Jungtinė Karalystė turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną, kaip tvirtai reikalauja dabartinis ministras pirmininkas Borisas Džonsonas. Tačiau parlamentas priešinosi dabartiniam susitarimui su ES ir nenori įgyvendinti "Brexit“ be susitarimo. Europos Sąjunga peržiūrėti susitarimą atsisako.

Акция против Brexit в Лондоне, архивное фото
© Sputnik / Джастин Гриффитс-Уилльямс

Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.

Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.

Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietojo Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Interviu Sputnik Lietuva visuomeninis veikėjas Giedrius Grabauskas teigė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyks į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.

80
Tegai:
Baltijos šalys, Brexit poveikis, Brexit
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (202)
Dar šia tema
Žiniasklaida: Toriai gali netekti vietos Parlamente dėl galimo "kietojo Brexit"
Europos Komisija paragino pasiruošti galimam "kietajam Brexit"
Padėtis su "Brexit": kaip JK pasitraukimas iš ES paveiks Baltijos šalis
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius dar labiau sumažėjo

(atnaujinta 16:51 2021.04.19)
Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius sumažėjo dar 8,2proc

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Latvijos uostų krovinių apyvarta 2021 metų sausio – kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc. Apie tai praneša "Baltias Balss" su nuoroda į respublikos susisiekimo ministeriją.

Per tris šių metų mėnesius Latvijos uostuose buvo perkrauta 11,15 mln. tonų krovinių. 2020 metais perkrauta 44,928 mln. tonų krovinių, tai yra 28% mažiau nei 2019 metais.

Didžioji krovinių dalis šiemet perkrauta Latvijos uostuose yra birūs kroviniai - 4,98 mln. tonų (-13,6%). Iš jų grūdai ir grūdų produktai sudarė 1,564 mln. t (+ 22,1%), medienos drožlės - 632,6 tūkst. tonų (-8,6%), cheminiai kroviniai - 521,1 tūkst. tonų (-2,5%) ir anglis - 200,6 tūkst. tonų (-85,1 t) %).

Skystų krovinių perkrauta 3,111 mln. tonų (-5,6%). Nemaža jų dalis buvo naftos produktai - 2,932 mln. tonų (-6,5%).

Anksčiau buvo pranešta, kad Rygos uosto 2021 metų trijų mėnesių apyvarta sumažėjo 15%.

Tegai:
uostas, Latvija
Erdvėlaivis Crew Dragon

NASA pirmą kartą nusiųs TKS įgulą daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu ir raketa

(atnaujinta 01:39 2021.04.20)
Atvykus "Crew Dragon", Tarptautinėje kosminėje stotyje pirmą kartą bus du Amerikos pilotuojami erdvėlaiviai

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. NASA kitą savaitę pirmą kartą panaudos daugkartinį erdvėlaivį ir daugkartinę pirmąją raketnešio pakopą pilotuojamam paleidimui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), NASA spaudos konferencijoje pranešė pilotuojamų skrydžių programos vadovė Keitė Luders (Kathy Lueders).

"Pirmą kartą naudosime ir daugkartinę kapsulę, ir daugkartinę pirmąją pakopą", — pasakė Luders.

Anksčiau buvo pranešta, kad balandžio 22 dieną erdvėlaivis "Crew Dragon" startuos į TKS raketnešiu. Į orbitą erdvėlaiviu vyks NASA astronautai Robertas Kimbrou (Shane Kimbrough) ir Megan Makartur (Megan McArthur), taip pat prancūzų astronautas Toma Peskė (Thomas Pesquet) ir japonų astronautas Akihiko Hošidė (Akihiko Hoshide).

Pasak NASA atstovės, pasiruošimas balandžio 22-osios startui vyksta pagal planą ir galutinės analizės metu buvo nustatyta tik viena problema, kurią specialistai tikisi pašalinti prieš skrydį. Kaip paaiškino kompanija "SpaceX", specialistai nustatė rodiklių, fiksuojamų kraunant kurą į raketą, nuokrypį, tačiau tikisi tai išspręsti prieš artėjantį startą.

NASA pabrėžė, kad atvykus "Crew Dragon", Tarptautinėje kosminėje storyje pirmą kartą bus du Amerikos pilotuojami erdvėlaiviai. Pagal NASA tvarkaraštį "Crew Dragon Resilience", kuris į TKS atvyko lapkričio mėnesį, iš stoties išvyks balandžio 28 d. Juo į Žemę vyks astronautai Šenonas Volkeris (Shanon Walker), Maiklas Hopkinsas (Michael Hopkins), Viktoras Gloveris (Victor Glover) ir Soiči Noguči (Sôichi Noguchi).

Tegai:
JAV, kosmosas, NASA
Dar šia tema
NASA vadovas tikisi Rusijos paramos JAV Mėnulio programai
NASA pranešė apie futbolo aikštės dydžio asteroido artėjimą prie Žemės
Tomas Kruzas kartu su NASA ir "SpaceX" planuoja sukurti filmą kosmose
NASA įvardijo rimčiausią incidentą kosmose
Vėjo elektrinės

Lietuva atsinaujinančios energetikos projektams skyrė beveik 10 mln. eurų

(atnaujinta 14:32 2021.04.19)
Iš viso parama buvo skirta 37 projektams, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė beveik 10 mln. eurų elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių mažos galios elektrinių plėtrai, praneša ministerijos dpaudos tarnyba.

Pažymima, jog projektai finansuojami iš atsinaujinančių energijos išteklių statistinių perdavimų Liuksemburgui.

"Atsinaujinanti energetika yra mūsų ateitis, į kurią investuojame jau šiandien. Džiugu, kad šią viziją palaiko gyventojai bei verslas ir vis dažniau pasinaudoja galimybe gauti finansavimą", — pareiškė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Iš viso parama buvo skirta 37 projektams. Numatoma, kad įgyvendinus šiuos projektus Lietuvoje papildomai atsiras daugiau nei 21 MW suminės įrengtosios galios mažų vėjo elektrinių ir daugiau nei 5 MW suminės įrengtosios galios mažų saulės elektrinių.

Iš viso teigiamai įvertinta buvo 126 paraiškos, kurių bendra prašoma suma siekia daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų 89 proc. paraiškų prašoma paramos saulės elektrinių įrengimui, 11 proc. vėjo elektrinėms.  

Paraiškas teikti ir gauti finansavimą galėjo labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, ūkininkai ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus, yra siekiama, kad AEI dalis galutiniame elektros suvartojimo balanse 2030 metais sudarytų 50 proc., o 2050 metais — 100 proc.

Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
"Ignitis grupė" priėmė sprendimą plėsti Kruonio HAE
Gyventojai "nuskurs": kodėl kainos Lietuvoje kils be BelAE energijos