Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė rėžė Ukrainai tiesą

270
(atnaujinta 13:11 2019.09.23)
Nuovargis ir pragmatizmas. Vienu atveju Ukrainos, kitu — Rusijos atžvilgiu. Estijos vadovė labai trumpai ir aiškiai suformulavo dabartines Europos nuotaikas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir toliau stebina. O daugelį ir džiugina, suteikdama vilčių, kad sveikas protas vis dėlto nugalės, rašo Sputnik Radijo autorius Sergejus Iljinas.

Po žodžių apie savarankiškos, betarpiškos Talino ir Maskvos sąveikos poreikį ir "naują kvėpavimą" santykiuose su ja respublikos vadovė pasisakė apie Ukrainą. Reikia pasakyti, labai teisingai ir visiškai nešališkai. Ponia Kaljulaid su būdingu jai tiesumu, kuriuo mes jau galėjome įsitikinti, konstatavo: Europa pavargo nuo Ukrainos. O viskas todėl, kad Kijevas nesilaiko Vakarų partnerių, kuriems Kaljulaid priskiria ir Estiją, rekomendacijų.

Prezidentė atkreipė dėmesį į tai, kad Vakarai daugelį metų teikia Kijevui tuos pačius patarimus, tačiau jie tarytum patenka į tuštumą. Šie patarimai yra paprasti: Ukraina turi tapti mažiau korumpuota šalimi, o jos ekonomika — mažiau oligarchinė. Ir pataikė, kaip sakoma, kaip pirštu į akį. Minėti dalykai yra "bendrieji dabartinės Ukrainos bruožai", jos "vizitinė kortelė". Be to, jei neatsižvelgtume į grynai politinę tikrąją Ukrainoje įvykusių dalykų priežastį (o tai tapo didelio plano atskirti ją nuo Rusijos rezultatu), apmokėti "einamąsias sąskaitas" tenka europiečiams. Pinigais ir nuosavu saugumu. Ginklai ir kriminalas iš Ukrainos tapo įprastais dalykais ES. Taip pat finansinės paramos dalys.

Bet Senojo Pasaulio gyventojams ir jo elitui jau nusibodo mokėti už tebesitęsiantį korupcinį ir oligarchinį banketą Ukrainoje. Aukštesnio rango politikai, žinoma, niekada tiesiogiai ir atvirai nepasakys, kad Europa pavargo nuo Ukrainos. Tačiau Estijos prezidentė rėžė tiesą. Ji ir vyšnaitės ant torto nepamiršo padėti. Pasak Kersti Kaljulaid, kai kurios ES valstybės "atsisakys Kijevo interesų dėl ekonominių santykių su Maskva", net jei Ukraina pasieks sėkmę kovoje su korupcija.

Tiesa, galime pridurti, kad kol kas matyti, kad tokia sėkmė nebus pasiekta net tolimoje ateityje. Ir čia ponia Kaljulaid taip pat pataikė tiesiai į dešimtuką, kas ir įrodo tebesitęsiantį, o kai kuriose srityse (pavyzdžiui, energetikos sektoriuje) ir besivystantį Rusijos ir Europos bendradarbiavimą. Pragmatizmas yra neatsiejama Vakarų ypatybė. Būtų neblogai, kad ukrainiečiai to nepamirštų.

270
Tegai:
Ukraina, Kersti Kaljulaid, Estija
Dar šia tema
Politologas: ES bus per sunku nusiimti Estiją nuo savo kaklo
Puškovas įvertino Estijos ketinimą kalbėtis su Rusija be tarpininkų
Lietuva atrodo vis pilkiau drąsios ir pragmatiškos Estijos užsienio politikos fone
Degalinė

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 21:47 2020.08.01)
Paskutinę liepos darbo savaitę degalų kainos Vilniuje išaugo, Rygoje sumažėjo, o Taline pabrango tik benzinas

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Vilniuje 95-ojo ženklo benzinas pabrango 0,9 % iki 1,076 euro už litrą, o dyzelino kaina padidėjo 4,1 % iki 1,026 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas atpigo 0,9 % ir kainavo 1,154 euro už litrą, dyzelinas taip pat atpigo 0,9 % iki 1,064 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-ojo ženklo benzinas pabrango 2,4 % iki 1,259 euro už litrą, o dyzelino kaina nesikeitė ir buvo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos Rygoje ir Vilniuje buvo stabilios. Rygoje litras dujų kainavo 0,545 euro, Vilniuje — 0,539 euro. Taline automobilių dujos atpigo 2,3 % ir kainavo 0,556 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Knyga

Baltijos šalys pasirašė memorandumą dėl literatūros kūrinių vertimų

(atnaujinta 11:33 2020.07.27)
Šalys susitarė paruošti kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūrine premija, vertimo ir leidimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Baltijos šalių kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl šių šalių rašytojų kūrinių vertimo, jų publikavimo ir platinimo trijose valstybėse, praneša Lietuvos kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

Penktadienį Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Latvijos ministras Nauris Puntulis ir Estijos ministras Lukas Tõnis.

Šiuo dokumentu pripažįstama geresnių Baltijos šalių literatūros žinių ir vertimo, taip pat darbų, kuriems paskirta Baltijos asamblėjos literatūros premija, sklaidos svarbą. Nuspręsta parengti vertimų ir šių darbų publikavimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Tikimasi, kad Baltijos šalių rašytojų sąjungos padės įgyvendinti šią iniciatyvą.

Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad memorandumas yra naujos programos, kuria siekiama remti išverstus leidinius, pradžia. Jis juos vadino noru užtikrinti, kad Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų darbai būtų prieinami visų trijų Baltijos respublikų skaitytojams.

"Tiek visų trijų šalių kultūros ministerijose, tiek Rašytojų sąjungoje įvyko nemažai diskusijų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą literatūros srityje, kad mūsų rašytojų darbai būtų garsesni ir prieinamesni. Taigi šis memorandumas patvirtina, kad turime nuolatinę bendrą literatūrinio vertimo programą", — teigė ministras.

Ministrai iš Latvijos ir Estijos taip pat liko patenkinti pasiektu susitarimu.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už pasiekimus literatūroje, mene ir moksle buvo įsteigti remiantis 1993 metų spalio 31 dieną priimta rezoliucija. Literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių rinkinio, apsakymų, esė ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalbomis, autoriui. Kūrinys turėtų būti paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.

Tegai:
knygos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvių rašytoja gavo ES literatūros premiją
Pomėgis grožinės literatūros knygoms estui virto problemomis Rusijos pasienyje
Koronaviruso testai

PSO įvardijo šalį, kurios reikia imti pavyzdį kovojant su koronavirusu

(atnaujinta 16:35 2020.08.03)
Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. PSO Nepaprastųjų ligų skyriaus techninės grupės vadovė Maria Van Kerkhove gyrė Vietnamo valdžios institucijų veiksmus kovojant su koronaviruso infekcijos plitimu ir išvadino valstybę pavyzdžiu kitoms šalims, praneša RIA Novosti.

"Jie veikia greitai ir visapusiškai, turi sistemą, kuri gali padėti suvaldyti šį protrūkį. Tai turime pamatyti visose šalyse", — spaudos konferencijos metu sakė ji, pridurdama, kad Vietnamas turi didelę patirtį kovose su infekcinėmis ligomis.

"Kaip šalis, patyrusi labai mažą naštą ir mažą mirtingumą, jie nepalieka jokių šansų [protrūkiui — Sputnik] ir daro viską, kas įmanoma, kad būtų užkirstas kelias plitimui", — teigė PSO sveikatos ekstremalių situacijų programos direktorius Maiklas Rajenas kalbėdamas apie naują koronaviruso protrūkį Vietname.

Anksčiau tapo žinoma, kad Vietnamo miesto Da Daango, kuris tapo naujojo koronaviruso plitimo Vietname židiniu, valdžia planuoja ištirti visus COVID-19 gyventojus — apie 1,1 milijono žmonių.

Penktadienį, liepos 31 dieną Vietnamas užfiksavo pirmąją koronaviruso mirtį pandemijos metu. Naujas infekcijos protrūkis prasidėjo pajūrio mieste Da Nange praėjus trims mėnesiams po to, kai šalyje buvo nustatyta ankstesnė infekcija.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 17,8 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 686 tūkst. žmonių.

Tegai:
Vietnamas, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įvardytas koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius pasaulyje
Lietuvos mažmeninės prekybos tinklas pasakojo, kaip karantinas paveikė ledų pardavimą