Karo inspektorius, arhyvinė nuotrauka

Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai stebės NATO pratybas Latvijoje

27
(atnaujinta 17:40 2019.09.27)
NATO tarptautinės pratybos "Sidabrinė strėlė-2019" Latvijoje vyksta šių metų rugsėjo 23 – spalio 6 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų atstovai spalio 2 dieną stebės NATO pratybas "Sidabrinė strėlė-2019" Latvijoje, praneša Baltarusijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.

"Spalio 2 dieną du Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų atstovai Latvijos Respublikos kvietimu stebės aktyvų NATO valstybių narių ginkluotųjų pajėgų taktinių pratybų "Sidabrinė strėlė-2019", vykstančių jos teritorijoje, aktyvųjį etapą", — teigiama agentūros tinklalapyje.

Be to, anot Baltarusijos gynybos ministerijos, nuo rugsėjo 30 iki spalio 4 dienos du Baltarusijos kariškiai lankysis oro bazėje, kariniame objekte ir naujų ginklų rūšių bei karinės įrangos parodoje Slovakijoje, kuri bus surengta ESBO valstybių atstovams pagal 2011 metų Vienos dokumentą dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių.

Tarptautinės pratybos "Sidabrinė strėlė-2019" Latvijoje vyksta rugsėjo 23– spalio 6 dienomis. Iš viso NATO pratybose dalyvauja trys tūkstančiai karių iš Latvijos, Albanijos, Čekijos, Estijos, Italijos, Kanados, Lietuvos, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos. Pratybų tikslas — pagerinti nacionalinių ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą su sąjungininkais, planuojant ir vykdant gynybos operacijas.

2011 metų Vienos dokumentas suteikia galimybę plačiai keistis informacija apie karines pajėgas, gynybos planavimą ir karinius biudžetus. ESBO šalys taip pat praneša viena kitai apie tam tikros rūšies karinę veiklą, kviečia stebėtojus ir vykdo patikrinimus. Šiuo dokumentu siekiama dar labiau sustiprinti dalyvaujančių šalių pasitikėjimą ir saugumą (ESBO apima 57 šalis Europoje, Azijoje ir Amerikoje).

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
27
Tegai:
Latvija, pratybos, NATO
Dar šia tema
Baltijos laivynas atliko didelio masto tankų pratybas Kaliningrado srityje
Politologas: JAV naudoja informacinį terorizmą prieš Kaliningradą
Karinių transporto priemonių avarija pratybose "Centr-2019" — video
Военные учения в Латвии, архивное фото

Estijos gynybos ministras pareiškė apie Atviro dangaus sutarties svarbą

(atnaujinta 15:00 2020.05.25)
Sutartį pasirašusios šalys gali atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą, todėl ši sutartis svarbi tokioms nedidelėms valstybėms, kaip Baltijos šalys

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Atviro dangaus sutartis yra svarbi Estijai ir kitoms nedidelėms šalims, kurios, skirtingai nei JAV, neturi kitų priemonių kontroliuoti kitų valstybių karinius objektus, mano Estijos gynybos ministras Juri Luikas, praneša RIA Novosti.

JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už Sutarties ribų, kol Rusija "neįvykdys savo įsipareigojimų". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų rengimo galymybės. Rusija ne kartą neigė JAV įtarimus Sutarties pažeidimu. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva derėsis su JAV, taip pat ir dėl Sutarties, tik abipusišku pagrindu, o bet kokie ultimatumai iš Vašingtono pusės yra nepriimtini.

"Amerikiečiai turi ir kitas informacijos rinkimo priemones, visų pirma palydovus. Tačiau nedidelėms šalims, įskaitant Estiją, ši Sutartis yra labai vertinga", — pirmadienį Estijos televizijai pasakė Luikas, išreikšdamas viltį, kad susitarimą dar pavyks išgelbėti.

"Manau, kad diplomatai vaidina labai didelį vaidmenį, kad pabandytų išsaugoti šią Sutartį. Jei JAV vis tiek pasitrauks, tada visiems mums teks spręsti, ką daryti toliau", — pažymėjo ministras.

Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Sutarties dalyvės yra 34 valstybės.

Tegai:
Baltijos šalys, ginkluotosios pajėgos, Estija, JAV
Dar šia tema
Lavrovas: matyt, JAV jau nusprendė pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
Rusija nesitrauks iš Atviro dangaus sutarties
Nepateisinama. Rusija smerkia JAV norą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Lietuvos kariai

Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai

(atnaujinta 19:36 2020.05.22)
Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios puikiai supranta, kad be karinių išlaidų jos visiems parodys, kad "iš Rytų nėra pavojaus", mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Jei Baltijos šalys sumažins išlaidas gynybai, jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos — karinių išlaidų sumažinimo šių valstybių atžvilgiu, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis paragino toliau palaikyti bent jau dviejų procentų BVP finansavimo lygį. Jis apie tai pareiškė per vaizdo konferenciją su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų.

Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad Baltijos šalys yra uždarame rate, nes jei jos sumažins savo išlaidas gynybai, tada jos pripažins, kad nėra jokio "pavojaus iš Rytų", apie kurį nuolat kalbama.

"Kadangi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai puikiai supranta, kad jei jie mažins gynybos išlaidas, tokiu būdu jie parodys savo sąjungininkams, tai yra, JAV, kad iš Rytų nėra rimto pavojaus, apie kurį jie nuolat skelbia. Tada situacija bus dviprasmiška, todėl jiems reikia kuo dažniau kalbėti apie pavojų, kad patvirtintų, jog pavojus yra, o tai reiškia — išleisti pinigus, gana nemenkus. Reikalas tas, kad išleisdami savo karinį biudžetą, jie dar ir pritraukia sąjungininkų pinigų, pirmiausia JAV, nes Baltijos šalyse dislokuojasi NATO ir JAV infrastruktūra, o visa tai reikalauja didelių finansinių išlaidų", — pasakė jis.

Anot Konovalovo, Baltijos šalių vyriausybėms naudinga tokia padėtis, nes priešingu atveju jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos dėl karinių išlaidų sumažinimo.

Tegai:
išlaidos gynybai, NATO, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys priimdamos NATO karius pritraukia pinigus, o ne sienų apsaugą
NATO generalinis sekretorius sako, kad sąjungininkai yra pasirengę ginti vienas kitą
"Jie patys tai pripažino": prieš ką NATO blokas liko bejėgis
Santaros klinikos, archyvinė nuotrauka

Dar dviem Santaros klinikų darbuotojams diagnozuotas koronavirusas 

Taip pat Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė pacientų, sergančių koronavirusu, skaičių ligoninėse

VILNIUS, gegužės 25 – Sputnik. Koronaviruso diagnozė patvirtinta dar dviem Santaros klinikų Krūtinės chirurgijos skyriaus darbuotojams, pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

"Pirminiais duomenimis, dar keturi asmenys galimai susiję su šioje įstaigoje užsikrėtusiais asmenimis. Tai arba šeimos nariai, arba tie, su kuriais šiaip artimai bendravo, bet jie tikrai turėjo kontaktą", – kalbėjo Lingienė.

NVSC atstovė taip pat papasakojo, kiek pacientų, sergančių COVID-19, gydomi Lietuvos ligoninėse.

"Stacionare šiuo metu gydomi 69 tik asmenys – situacija tikrai gerėja, iš jų tik septyni reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose", – teigė Lingienė.

Dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma dviem asmenims ir su deguonies kaukėmis šiuo metu gydomi 24 pacientai.

Anksčiau epidemiologai išreiškė susirūpinimą dėl koronaviruso padėties Santaros klinikose. Nuo gegužės vidurio buvo pranešta apie kelis COVID-19 atvejus tarp klinikos darbuotojų. Manoma, kad klinikoje plinta virusas dėl netinkamo apsaugos priemonių naudojimo.

Nuo kovo 16 dienos Lietuvoje paskelbtas karantinas. Jis galioja iki gegužės 31 dienos, tačiau, pagerėjus epideminei situacijai, Lietuvos valdžia pamažu švelnina jo taisykles. Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 1 630 užsikrėtusių koronavirusu žmonių, pasveiko 1 138 žmonės, 63 pacientai mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 342 tūkst. žmonių.

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik /
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
koronavirusas, Santaros klinikos
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologė įvardijo vaistus, pavojingus koronavirusui
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Koronaviruso statistika Lietuvoje: per parą nustatyta 12 naujų užkrato atvejų
SAM skelbia atnaujintas rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo koronaviruso infekcijos