Latvijoje nufotografuotas dar neištirtas atmosferos reiškinys
(atnaujinta 11:40 2019.09.30)
Danguje virš šalies pasirodė karštų dujų, kurių temperatūra siekė kelis tūkstančius laipsnių, juostaVILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Latvijoje profesionalus fotografas, stebėdamas šiaurės pašvaistes, nufotografavo dar neištirtą atmosferos reiškinį, rašo Sputnik Latvija.
Latvis Edmundas Mitinieksas, kurio specializacija yra gamtos fotografija, šeštadienio vakarą fotografavo šiaurės pašvaistę, kuri taip pat yra retas reiškinys Latvijoje.
Kartu su šiuo gerai žinomu reiškiniu jam pavyko nufotografuoti mažai tyrinėtą reiškinį, pavadintą Styvu (Steve). Tai ilga violetinių atspalvių su retais žaliais blyksniais šviesos juosta danguje.
Styvas siekia 25–30 kilometrų plotį, o ilgis — nuo 100 iki 1 000 kilometrų.
Daugelis liudytojų šeštadienio vakarą sugebėjo nufotografuoti šį neįprastą reiškinį.
Styvą 2017 metais atrado Krisas Ratzlafas (Chris Ratzlaff) — mėgėjas, stebintis aurą. Iš pradžių buvo manoma, kad šį reiškinį sukėlė protonų audra, todėl jis buvo vadinamas "protonų lankais". Tačiau vėliau Kalgario universiteto fizikas, profesorius Erikas Donovanas nustatė, kad tai netiesa.
Paaiškėjo, kad šį reiškinį sukėlė 25 kilometrų karštų dujų juosta, kurios temperatūra siekia tris tūkstančius laipsnių Celsijaus ir kuri yra 300 kilometrų aukštyje. Ji juda į vakarus šešių kilometrų per sekundę greičiu (greitis juostos išorėje yra dešimt metrų per sekundę).
Ratzlafas, sužinojęs, kad šis reiškinys nėra "protonų lankas", juokaudamas pasiūlė jį pavadinti "Steve" su nuoroda į animacinį filmą "Miško broliai", kur veikėjai, susidūrę su nežinomu žmogumi, nusprendžia jį vadinti "Styvu" (Steve).
Vėliau Elizabet Makdonald iš NASA pasiūlė "Steve" pavadinimą iššifruoti kaip "Strong Thermal Emission Velocity Enhancement ("Stiprus šiluminės emisijos greičio padidėjimas" (STEVE). Todėl pavadinimas gali būti patvirtintas.
Estijoje transportuojant sugadintos vakcinos nuo COVID-19
(atnaujinta 14:04 2021.02.27)
Vakcina į šalį atkeliauja dideliais sunkvežimiais su šaldytuvais. Tada ji patenka į Sveikatos apsaugos departamento sandėlį, kur ji laikoma reikiamomis sąlygomisVILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Transportuojant Estijos teritorijoje buvo sugadinta 300 "AstraZeneca" vakcinos dozių, penktadienį pranešė Respublikinio sveikatos apsaugos departamento vadovas Jularas Lanas (Üllar Lanno).
Koronaviruso vakcina yra viena iš nedaugelio prekių, tačiau, nepaisant to, buvo pavyzdžių, kai ji buvo bloga. Dažniausiai tai buvo reti ir pavieniai atvejai, kai kalbėta apie nedidelius kiekius (kelias dozes). Tačiau praėjusią savaitę, kai 300 dozių "AstraZeneca" vakcinos buvo pristatyta į sostinės vaikų ligoninę, visa partija buvo sugadinta.
©
Sputnik / Сергей Степанов
"Gabenant temperatūra turėtų būti nuo +2 iki +8 laipsnių, tačiau buvo nustatyta, kad temperatūra siekė 10,1 laipsnio", — Estijos transliacijų portalui ERR sakė Lanas.
Vakcina į Estiją atkeliauja dideliais sunkvežimiais su šaldytuvais. Tada ji patenka į Sveikatos apsaugos departamento sandėlį, kur laikoma reikiamomis sąlygomis. Kai įstaigai reikia vakcinos, įmonės-partnerės atstovai atvyksta į Sveikatos apsaugos departamentą dėl vakcinos ir organizuoja pristatymą į įstaigą.
Vežėjų bendrovė teigia, kad jų automobilyje buvo palaikytas reikiamas temperatūros režimas, ir tai vadina galima gydytojų veiksmų temperatūros režimo pažeidimo priežastimi. Sveikatos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą.
Penktadienį Lanas teigė, kad COVID-19 vakcinos Estijoje buvo beveik išnaudotos, rekordiškai padidėjus koronaviruso atvejams.
Estijoje jau antrą dieną iš eilės užregistruojami COVID-19 atvejų per dieną rekordai. Ketvirtadienį užregistruoti 1 154 užsikrėtusieji, penktadienį — jau 1 204. Koronaviruso plitimas Estijoje per pastarąsias dvi savaites yra 887,75 atvejo 100 000 gyventojų.
Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Iki penktadienio ryto "Pfizer" ir ""BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" buvo paskiepyti 72 363 žmonės, iš kurių 31 158 gavo abi vakcinos dozes, praneša Sveikatos apsaugos departamentas.
©
Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Estijoje baigėsi skiepai nuo COVID-19
(atnaujinta 23:51 2021.02.26)
Estija jau antrą dieną iš eilės registruoja COVID-19 sergamumo rekordus VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Estijoje praktiškai baigėsi vakcinos nuo COVID-19, rekordiškai padidėjus koronavirusui, penktadienį pranešė Nacionalinės sveikatos priežiūros tarybos vadovas Jularas Lano (Üllar Lanno), skelbia RIA Novosti.
"Padėtis su vakcinomis yra baisi. Estijos sveikatos apsaugos departamente vakcinų — nulis. "AstraZeneca" atsargos yra nulinės. "Pfizer" yra 1 %, o "Moderna" — tik keli tūkstančiai dozių", — spaudos konferencijoje Taline sakė Lano.
Anksčiau sveikatos apsaugos ir darbo ministras Tanelis Kiikas sakė, kad "AstraZeneca" savaitei atideda vakcinos pristatymą į Estiją.
©
Photo : Lietuvos Respublikos Prezidentas
Estija jau antrą dieną iš eilės registruoja COVID-19 sergamumo rekordus. Ketvirtadienį užregistruoti 1 154 infekcijos atvejai, penktadienį — 1 204. Dvi savaites koronaviruso plitimas Estijoje siekia 887,75 šimtui tūkstančių gyventojų.
Estijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio 27 dieną. Sveikatos apsaugos departamento duomenimis, iki penktadienio ryto "Pfizer / BioNtech", "Moderna" ir "AstraZeneca" vakcinomis paskiepyti 72 363 žmonės, iš kurių 31 158 gavo abi vakcinos dozes.
Lietuvoje baigtas medicinos darbuotojų skiepijimas. Lietuva ne kartą kėlė klausimą dėl Europos vakcinų gamybos ir pristatymo laiko išplėtimo, ragindama gamintojus paspartinti tempą.
Anksčiau Lietuvos vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 1 dienos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai buvo pratęsti iki kovo 15 dienos.
Lietuvoje nustatyta daugiau nei 196 tūkstančiai COVID-19 atvejų, daugiau nei 181 tūkstantis žmonių pasveiko, mirė 3 209. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių visiškai paskiepyti.
Zoopsichologas atskleidė priežastį, dėl kurios katės mėgsta dėžes
(atnaujinta 21:03 2021.02.27)
Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Katės dėžę suvokia kaip slėptuvę, todėl bando ten pasislėpti. Jų potraukį ankštoms kartoninėms dėžėms paaiškino zoopsichologas Miroslavas Volkovas interviu "Penktajam kanalui".
Polinkį vengti atvirų erdvių lemia ilgalaikė šių gyvūnų evoliucija, pažymėjo ekspertas.
"Maisto grandinėje jie užima tarpinę poziciją tarp plėšrūno ir grobio. Viena vertus, jie yra gana sėkmingi plėšrūnai, tačiau yra didesnių gyvūnų, kurie yra linkę juos suėsti", — sakė Volkovas.
Specialistas taip pat paaiškino, kodėl katės ne visada pripažįsta namelius, kuriuos šeimininkai joms perka. Pasak zoopsichologo, naminiams gyvūnėliams geriau rinktis stulpelius nagams aštrinti, kurių viršuje yra namas. Namas neturėtų būti panašus į medžio drėvę: katėms svarbu kontroliuoti aplinką. Toks elgesys nėra būdingas laukinėms katėms.
Todėl kaip dovaną naminiams gyvūnėliams geriau rinktis gultus, kad gyvūnai matytų kuo platesnį vaizdą.
Tegai: