Latvijoje nufotografuotas dar neištirtas atmosferos reiškinys
(atnaujinta 11:40 2019.09.30)
Danguje virš šalies pasirodė karštų dujų, kurių temperatūra siekė kelis tūkstančius laipsnių, juostaVILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Latvijoje profesionalus fotografas, stebėdamas šiaurės pašvaistes, nufotografavo dar neištirtą atmosferos reiškinį, rašo Sputnik Latvija.
Latvis Edmundas Mitinieksas, kurio specializacija yra gamtos fotografija, šeštadienio vakarą fotografavo šiaurės pašvaistę, kuri taip pat yra retas reiškinys Latvijoje.
Kartu su šiuo gerai žinomu reiškiniu jam pavyko nufotografuoti mažai tyrinėtą reiškinį, pavadintą Styvu (Steve). Tai ilga violetinių atspalvių su retais žaliais blyksniais šviesos juosta danguje.
Styvas siekia 25–30 kilometrų plotį, o ilgis — nuo 100 iki 1 000 kilometrų.
Daugelis liudytojų šeštadienio vakarą sugebėjo nufotografuoti šį neįprastą reiškinį.
Styvą 2017 metais atrado Krisas Ratzlafas (Chris Ratzlaff) — mėgėjas, stebintis aurą. Iš pradžių buvo manoma, kad šį reiškinį sukėlė protonų audra, todėl jis buvo vadinamas "protonų lankais". Tačiau vėliau Kalgario universiteto fizikas, profesorius Erikas Donovanas nustatė, kad tai netiesa.
Paaiškėjo, kad šį reiškinį sukėlė 25 kilometrų karštų dujų juosta, kurios temperatūra siekia tris tūkstančius laipsnių Celsijaus ir kuri yra 300 kilometrų aukštyje. Ji juda į vakarus šešių kilometrų per sekundę greičiu (greitis juostos išorėje yra dešimt metrų per sekundę).
Ratzlafas, sužinojęs, kad šis reiškinys nėra "protonų lankas", juokaudamas pasiūlė jį pavadinti "Steve" su nuoroda į animacinį filmą "Miško broliai", kur veikėjai, susidūrę su nežinomu žmogumi, nusprendžia jį vadinti "Styvu" (Steve).
Vėliau Elizabet Makdonald iš NASA pasiūlė "Steve" pavadinimą iššifruoti kaip "Strong Thermal Emission Velocity Enhancement ("Stiprus šiluminės emisijos greičio padidėjimas" (STEVE). Todėl pavadinimas gali būti patvirtintas.
Estijos gynybos ministras pareiškė apie Atviro dangaus sutarties svarbą
(atnaujinta 15:00 2020.05.25)
Sutartį pasirašusios šalys gali atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą, todėl ši sutartis svarbi tokioms nedidelėms valstybėms, kaip Baltijos šalysVILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Atviro dangaus sutartis yra svarbi Estijai ir kitoms nedidelėms šalims, kurios, skirtingai nei JAV, neturi kitų priemonių kontroliuoti kitų valstybių karinius objektus, mano Estijos gynybos ministras Juri Luikas, praneša RIA Novosti.
JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitraukia iš Atviro dangaus sutarties ir bus už Sutarties ribų, kol Rusija "neįvykdys savo įsipareigojimų". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų rengimo galymybės. Rusija ne kartą neigė JAV įtarimus Sutarties pažeidimu. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva derėsis su JAV, taip pat ir dėl Sutarties, tik abipusišku pagrindu, o bet kokie ultimatumai iš Vašingtono pusės yra nepriimtini.
"Amerikiečiai turi ir kitas informacijos rinkimo priemones, visų pirma palydovus. Tačiau nedidelėms šalims, įskaitant Estiją, ši Sutartis yra labai vertinga", — pirmadienį Estijos televizijai pasakė Luikas, išreikšdamas viltį, kad susitarimą dar pavyks išgelbėti.
"Manau, kad diplomatai vaidina labai didelį vaidmenį, kad pabandytų išsaugoti šią Sutartį. Jei JAV vis tiek pasitrauks, tada visiems mums teks spręsti, ką daryti toliau", — pažymėjo ministras.
Atviro dangaus sutartis buvo pasirašyta 1992 metais ir tapo viena iš pasitikėjimo stiprinimo priemonių Europoje po šaltojo karo. Ji veikia nuo 2002 metų ir leidžia dalyvaujančioms šalims atvirai rinkti informaciją apie vienos kitos ginkluotąsias pajėgas ir veiklą. Sutarties dalyvės yra 34 valstybės.
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
(atnaujinta 19:36 2020.05.22)
Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžios puikiai supranta, kad be karinių išlaidų jos visiems parodys, kad "iš Rytų nėra pavojaus", mano karo ekspertas Ivanas KonovalovasVILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Jei Baltijos šalys sumažins išlaidas gynybai, jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos — karinių išlaidų sumažinimo šių valstybių atžvilgiu, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis paragino toliau palaikyti bent jau dviejų procentų BVP finansavimo lygį. Jis apie tai pareiškė per vaizdo konferenciją su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos ir Nyderlandų.
Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad Baltijos šalys yra uždarame rate, nes jei jos sumažins savo išlaidas gynybai, tada jos pripažins, kad nėra jokio "pavojaus iš Rytų", apie kurį nuolat kalbama.
"Kadangi Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai puikiai supranta, kad jei jie mažins gynybos išlaidas, tokiu būdu jie parodys savo sąjungininkams, tai yra, JAV, kad iš Rytų nėra rimto pavojaus, apie kurį jie nuolat skelbia. Tada situacija bus dviprasmiška, todėl jiems reikia kuo dažniau kalbėti apie pavojų, kad patvirtintų, jog pavojus yra, o tai reiškia — išleisti pinigus, gana nemenkus. Reikalas tas, kad išleisdami savo karinį biudžetą, jie dar ir pritraukia sąjungininkų pinigų, pirmiausia JAV, nes Baltijos šalyse dislokuojasi NATO ir JAV infrastruktūra, o visa tai reikalauja didelių finansinių išlaidų", — pasakė jis.
Anot Konovalovo, Baltijos šalių vyriausybėms naudinga tokia padėtis, nes priešingu atveju jos gali sulaukti NATO ir JAV atsakomosios reakcijos dėl karinių išlaidų sumažinimo.
Seimo narių grupė prašo išslaptinti visą medžiagą apie "Rusijos įtaką" Rozovai
(atnaujinta 17:15 2020.05.25)
Pernai rugsėjį Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, kuri atliko parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Rozovos veiklos ir ryšių galimai "keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui" ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimoVILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Virgilijus Alekna ir Dovilė Šakalienė kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami NSGK kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl medžiagos apie "Rusijos įtaką" Irinai Rozovai ir jos bendražygiams išslaptinimo. APie Seimo narių kreipimąsi pranešė Seimo spaudos tarnyba.
2019 metų rugsėjo 26 dieną Seime buvo įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant NSGK, kuris iki balandžio 29 dienos atliko parlamentinį tyrimą dėl Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
Pasak NSGK pirmininko pavaduotojo Kasčiūno, tyrimo metu surinkta daug informacijos, kuri leidžia parodyti, kaip Rusijos diplomatinio korpuso atstovai, žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su atskirais Lietuvos politikais, įgyvendindami tėvynainių politikos tikslus, veikdami su diplomatine priedanga, "siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, politinių partijų koalicijų sudarymą".
Be to, jo teigimu, dėl NSGK pirmininko Gaižausko politinio šališkumo organizuojant tyrimą ir siekio apsaugoti valdančiosios koalicijos partnerius, laikinosios tyrimo komisijos nariams šiuo metu kol kas pritrūko politinio palaikymo už galimą priesaikos sulaužymą pareikalauti parlamentarės Rozovos konstitucinės atsakomybės.
"Vis dėlto pakankamai duomenų, leidžiančių pamatyti visą vaizdą, kaip Rusija mėgina paveikti Lietuvos vykstančius politinius procesus, yra įslaptintose VSD pažymose, kurios yra pateiktos ir NSGK", — sako Kasčiūnas.
Seimo nariai prašo išslaptinti pažymas apie Rozovos veiklą ir jos ryšius su Rusijos diplomatais ar žvalgybos ir saugumo pareigūnais, "galimai keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui", apie tai, kokiais veiksmais ir priemonėmis Rusija "siekia daryti poveikį Lietuvos politiniams procesams ir Lietuvos rusakalbių bendruomenei" bei apie Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos ir Eurazijos moterų forumo "išnaudojimą Rusijos užsienio politikos tikslams".
"Lietuvos visuomenė turi žinoti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su atskirais Lietuvos politikais, siekia paveikti šalies politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Būtent viešumas šiuo atveju veiktų preventyviai ir padėtų stiprinti valstybės atsparumą priešiškoms jėgoms", — rašoma Seimo narių rašte adresuotam Gaižauskui.
Skandalas aplink Rozovą
Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.
©
Sputnik / Григорий Сысоев
Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.
Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.
Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.