Ryga

Ekspertas: Latvijos gynybos ministras spjovė į padorumą, šlovindamas SS legionierius

35
(atnaujinta 20:06 2019.09.30)
Dar visai neseniai Latvijos valdžia siekė užmaskuoti savo meilę karo nusikaltėliams, tačiau dabar aukštas pareigas einantys asmenys peržengia visas ribas, mano "Istorinės atminties" fondo direktorius Aleksandras Diukovas

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Latvijos gynybos ministro Arčio Pabrikso raginimas gerbti SS legionierių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, atminimą ir jų vadinimas "latvių tautos ir valstybės pasididžiavimu" peržengė visas įmanomas ribas, netgi tas, kurios nustatytos šiuolaikinėje Latvijoje, mano "Istorinės atminties" fondo direktorius Aleksandras Diukovas. Šia tema jis kalbėjo interviu Sputnik Lietuva.

"Ne paslaptis, kad Latvijos valdžia nuolat "globoja" Latvijos SS legionierius. Tiesą sakant, iki šiol dar nebuvo atšaukta 1998 metų Latvijos Seimo deklaracija dėl Latvijos karių Antrojo pasaulinio karo metu, kurioje Latvijos valdžia įpareigota saugoti vadinamąją latvių SS narių garbę", — teigė ekspertas.

Pasak jo, dar visai neseniai Latvijos valdžia nedrįso atvirai palaikyti nacių režimo, vengdama garsių pareiškimų šia tema, nors ir taip laikėsi priimtos rezoliucijos. Tačiau dabar gynybos ministro retorika peržengė visas ribas, sako Diukovas.

"Bent jau pastaruosius dešimt metų oficialių valdžios institucijų atstovai stengėsi garsiai ir išsamiai nekalbėti apie Latvijos legioną. Legionierius jie palaikė, jų garbinimas tęsėsi, tačiau visa tai buvo daroma tyliai, be viešų pareiškimų. Gynybos ministras savo kalba parodė, kad jis daugiau nepaisys padorumo", — teigė ekspertas.

Anot Diukovo, kiekvienas žmogus gali turėti savo herojų, tačiau kai valdininkas, užimantis tokias aukštas pareigas, kaip gynybos ministras, pareiškia tokią nuomonę, tai yra jau visos šalies ideologijos klausimas.

"Kiekviena šalis, kiekvienas asmuo gali turėti savo didvyrius. Tai normalu ir tai apibūdina žmogų. Tikrai, kažkur pasaulyje bus kas nors, kam herojus yra Čikatila [serijinis žudikas — Sputnik]. Kaip matome, Latvijoje atsirado ne tiesiog asmuo, kurio herojai yra latvių "esesininkai". Tai charakterizuoja šį asmenį, o kadangi jis yra aukštas pareigas užimantis asmuo, tai taip pat charakterizuoja šalį, kuriai jis atstovauja", — pažymėjo ekspertas.

Eksperto manymu, po gynybos ministro pareiškimo Latvijos vyriausybė turi "patikslinti situaciją": arba oficialiai palaikyti Pabrikso poziciją, arba paskelbti, kad tokie pareiškimai yra nepriimtini.

"Tikiuosi, kad Latvijos vyriausybė tai padarys, ir mes galėsime įsitikinti, kas yra ši vyriausybė ir kas yra jos didvyriai", — sakė Diukovas.

Latvijos gynybos ministro pareiškimas sukėlė kritikos bangą tiek iš istorikų, tiek iš latvių pusės. Kai kurių manymu, iš tiesų Latvijos gynybos ministras paskelbė šalį fašistinės Vokietijos sąjungininke. Gynybos ministras buvo apkaltintas tariamu susižavėjimu nacių "žygdarbiais". Primenama, kad SS legionieriai, remdamiesi vokiečių vadovybės planu, stengėsi užkirsti kelią Latvijos sostinės (Rygos) išvadavimui nuo nacių okupantų.

 

35
Tegai:
SS legionieriai, Latvija
Dar šia tema
Rygoje antinaciai surengė piketą prieš SS legionierių žygį
Belgijoje atsirado paminklas latvių legionieriams Waffen SS
Pieno produktai

Trečdalis estų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto

(atnaujinta 13:02 2021.04.11)
Dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto produktus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Maždaug keturiasdešimt procentų Estijos gyventojų kas savaitę išmeta maistą, o trečdalis gyventojų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.

Pažymima, kad dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto pirkimą ir maitinimą.

Apklausos duomenimis, 38 procentai Estijos gyventojų maistą išmeta bent kartą per savaitę. Septyni iš dešimties respondentų teigė, kad per mėnesį išmeta iki vieno kilogramo maisto, o maždaug trečdalis tyrimo dalyvių tai daro kiekvieną mėnesį, išmesdami nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Tik penktadalis apklaustųjų visiškai nemeta maisto.

Dauguma estų sutinka, kad kiekvienas turėtų pakeisti savo vartojimo įpročius, kad sumažintų maisto vartojimą. Be to, šios nuomonės dažniausiai laikosi moterys ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kas ketvirtas apklausos dalyvis mano, kad nieko negalima padaryti savarankiškai, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Respondentai nuo 25 iki 34 metų dažniau nei kiti pripažino, kad maistą išmeta bent kartą per savaitę. Apie tai pranešė ir privačiame sektoriuje dirbantys specialistai. Mažiausiai pajamų mesti žmonės, turintys mažesnes pajamas (kurių mėnesinis atlyginimas siekia 301–500 eurų).

55–64 metų amžiaus grupės atstovai ir žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, paprastai nemetė maisto.

Remiantis apklausos rezultatais, 18 procentų respondentų nelaiko maisto mėtymo problema, o 12 procentų apie tai negalvoja. Tyrimo dalyviai, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, žymiai dažniau atsakė, kad nemano, kad maisto švaistymo problema yra reikšminga.

Žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, taip pat linkę manyti, kad šios problemos nėra.

Lietuvos gyventojai nuolat nerimauja dėl maisto kainų augimo. Respublikos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.

Tuo pačiu metu kai kurie lietuviai mieliau važiuoja į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ir Lenkiją, įsigyti maisto ir alkoholio, nes ten kainos mažesnės.

Tegai:
maistas, Baltijos šalys, Estija
Rusijos ir Estijos siena

Estijos užsienio reikalų ministrė ragina Rusiją grįžti prie sienos sutarties ratifikavimo

(atnaujinta 23:40 2021.04.10)
Estijos URM vadovė, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti dvišalius santykius, visų pirma dėl 2014 metų sienos sutarties ratifikavimo. Apie tai pranešė Estijos ir Rusijos diplomatinių atstovybių spaudos tarnybos.

Liimets, pokalbio su Lavrovu metu, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams.

"Telefoninio pokalbio metu iškėliau 2014 metais pasirašytos mūsų šalių sienos sutarties ratifikavimo klausimą kaip svarbią dvišalių santykių temą. Dabartinė Estijos vyriausybė paskelbė esanti pasirengusi toliau dirbti šia linkme", — sakė ji.

Savo ruožtu Lavrovas patvirtino Rusijos poziciją, kad "būtina sąlyga ratifikavimui Rusijoje yra Talino įvykdytų susitarimų, pasiektų pasirašant sienų sutartis 2014 metais, vykdymas".

"Mes kalbame apie vienareikšmišką oficialaus Talino teritorinių pretenzijų Rusijai ir bet kokių politinių "priedų" atsisakymą. Rusija norėtų matyti savo kaimynų pasirengimą formuoti normalią nekonfliktišką dvišalių santykių atmosferą", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad dabartinis sienos susitarimas "suteikia pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus tiek pačiai Estijai, tiek jos sąjungininkams".

"Tai liečia ir mūsų saugumą, ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų tranzitu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Priėjome prie bendros nuomonės, kad konsultacijos turėtų būti tęsiamos", — pažymėjo Eva-Maria Liimets.

Vasario mėnesį ji pranešė, kad Estija yra pasirengusi žengti pirmąjį žingsnį ratifikuojant sienos sutartį su Rusija.

Dokumentą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė 2014 metų vasario mėnesį, tačiau parlamentai jo neratifikavo. Sienos sutarties ratifikavimo klausimas vėl iškilo 2020 metais, tačiau tuomet valdančioji koalicija, kuriai priklausė Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE), atsisakė ją ratifikuoti.

Tuometinis Seimo pirmininkas Henn'as Põlluaas'as (EKRE) atkreipė dėmesį į tai, kad sienos sutartis buvo sudaryta vadovaujant Reformų partijai, kuri buvo opozicijoje 2020 metais. Šių metų sausį reformistai sukūrė naują koaliciją su Centro partija. Konservatoriai mano, kad dokumentas prieštarauja 1920 metais sudarytai Tartu taikos sutarčiai, kuri, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, tapo negaliojanti 1940 metais Estijai tapus TSRS dalimi.

Pagal Tartu taikos sutartį dalis šiuolaikinės Rusijos teritorijos, įskaitant Pečorą ir dešinįjį Narvos krantą, priklausė Estijai. Šios žemės buvo perduota RSFSR 1940 metais.

Tegai:
Rusija, Estija
Balsavimas

Radviliškio mero rinkimuose vienas kandidatų nesurinko balsų daugumos

(atnaujinta 09:33 2021.04.12)
Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario– mero rinkimuose nė vienas iš pirmajame rinkimų ture dalyvavusių kandidatų nesurinko Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytos balsų daugumos, praneša Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).

Dėl to balandžio 25 dieną bus organizuojamas pakartotinis balsavimas.

"Jame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai", — rašoma pranešime.

Preliminariais duomenimis, daugiausiai rinkėjų balsų surinko Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis.  

Tegai:
rinkimai, balsavimas, Radviliškis, Vyriausioji rinkimų komisija
Dar šia tema
Prasidėjo išankstinis balsavimas Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija pirmąjį pusmetį paskirstė finansavimą politinėms partijoms
Radviliškyje vyksta mero rinkimai — iš anksto balsavo 10,53 procentų rinkėjų