Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvijos gynybos ministras raginamas atsistatydinti dėl žodžių apie SS

26
(atnaujinta 11:34 2019.10.01)
Latvijos Parlamentas paskelbė, kad Gynybos ministerijos vadovas savo žodžiais diskreditavo valstybę visame pasaulyje

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Latvijos Seimo narys Igoris Pimenovas paragino gynybos ministrą Artį Pabriksą atsistatydinti dėl jo pareiškimo, kad "Waffen SS" legionieriai yra Latvijos žmonių ir valstybės pasididžiavimas.

Apie tai Pimenovas rašė savo Facebook puslapyje. Anot jo, ministras giria Vokietijos armijos veiksmus, nors Niurnbergo teismo metu jos veiksmus pasmerkė tarptautinis karo nusikaltimų tribunolas.

Ministras, kalbėdamas 75-ųjų Siguldos mūšio metinių proga, sakė, kad latvių legionieriai yra latvių tautos ir valstybės pasididžiavimas, nes jie kovojo dideliuose mūšiuose "prieš labai didelę jėgą".

"Minėti teiginiai nesuderinami su Europos Sąjungos valstybės narės gynybos ministro pozicija. Jie diskredituoja Latviją Europoje ir pasaulyje. Tai neleistina. Ministras Pabriksas privalo atsistatydinti", — rašė Seimo narys.

Latvijos SS legionas nacistinės Vokietijos nurodymu buvo sukurtas per Antrąjį pasaulinį karą okupuotos Latvijos teritorijoje iš dviejų grenadierių divizijų. 1943 metų kovo 24 dieną Heinrichas Himleris išleido įsakymą, paaiškinantį "Latvijos legiono" sąvoką kaip bendrą latvių, tarnaujančių visuose Latvijos "Waffen SS" kariniuose vienetuose, įskaitant policijos batalionus, apibrėžimą.

1944 metų kovo 16 dieną Legiono būriai pradėjo kovą su Raudonąja armija netoli Velikajos upės, šalia Ostrovo miesto, Pskovo srityje. Štai kodėl kovo 16-ąją Latvijoje minima Legionierių diena.

SS, kaip ir SD, gestapas ir Vokietijos nacionalsocialistų partija Niurnbergo teismo metu buvo pripažinti nusikalstamomis organizacijomis.

2018 metų gruodį JT Generalinė Asamblėja priėmė Rusijos rezoliucijos projektą, skirtą kovoti su nacizmo šlovinimu, taip pat neonacizmu ir kitomis praktikomis, kurios prisideda prie šiuolaikinių rasizmo formų, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir netolerancijos eskalavimo.

Visų pirma, dokumente buvo išreikštas susirūpinimas dėl nacių judėjimo ir buvusių "Waffen SS" narių šlovinimo, be kita ko, statant jiems paminklus ir memorialus.

Baltijos šalyse vykdoma nacių bendrininkų heroizavimo politika. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje vis dar vyksta SS eisenos, statomi paminklai "nacionaliniams didvyriams" ir rengiami atminimo renginiai.

Lietuvoje gerbiami nacių bendrininkai Jonas Noreika ir "miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurių žiaurūs veiksmai valstybėje vertinami kaip kova prieš sovietinę okupaciją.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities viršininku. Jis buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo paimtas. Vėliau gete žuvo tūkstančiai žmonių.

Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistiniai ginkluoti judėjimai, veikę šalyje 1940–1950 metais. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
26
Tegai:
SS legionieriai, Latvija
Dar šia tema
Politologas: ES nusispjauti, kad Latvija auklėja vaikus "Waffen-SS" pavyzdžiu
Ekspertas: Latvija ne savo valia pasitraukė atgal nacių kolaboranto byloje
Vokietijoje nustatytos dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų budelių tapatybės