Latviški Šprotai, archyvinė nuotrauka

Latvijos šprotų gamintojo įranga parduota Rusijai

39
(atnaujinta 12:37 2019.10.01)
Dalį įrangos įsigijo "EnergoMehProm" Kaliningrado srityje. Šios įmonės vadovas yra ir žvejybos ūkio "Už Tėvynę" technikos direktorius

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Po vienos didžiausių Latvijos žuvies perdirbimo įmonių "Sabiedrība IMS" bankroto jos įranga atiteko konkurentams Rusijoje, praneša Sputnik Lietuva.

Anksčiau "Sabiedrība IMS" dirbo du šimtai žmonių. Moderni įranga darbui buvo įsigyta iš Europos fondų lėšų — jos kaina sudarė daugiau nei tris milijonus eurų.

Tačiau Rusijai uždraudus Baltijos šprotų importą, įmonė susidūrė su sunkumais — nesugebėjo sukurti naujų rinkų. 2017 metais elektros prekybos bendrovė "Geton Energy" pareikalavo paskelbti "Sabiedrībai IMS" nemokia.

Kad sumokėtų kreditoriams, įmonė aukcione pardavė savo įrangą. Ją už 1,2 milijono eurų nusipirko maisto paslaugų įmonė "Zītari LZ".

Juris Zeltinsas, "Zītari LZ" vykdomasis direktorius, pažymėjo, kad jo įmonės įsigyta įranga parduodama kitoms šalims — Ukrainai, Baltarusijai, Rusijai. Pati įmonė neplanuoja užsiimti žuvų perdirbimu.

"[Įrangą] IMS išgabeno į Kaliningradą, bet ne visą", — sakė jis.

Kaliningrade bankrutavusios Latvijos įmonės įrangą įsigijo įmonė "EnergoMehProm", kurios vadovas yra ir žuvininkystės ūkio "Už Tėvynę" technikos direktorius.

"Šis ūkis jau nusipirko žvejybos laivą Latvijoje. Pastaraisiais metais įmonė plečia savo gamybą, kad pakeistų šprotų tiekimą iš Latvijos ir patektų į Europos rinką", — sako Sputnik Latvija.

2015 metų birželio mėnesio pradžioje "Rosselchoznadzor" uždraudė žuvų produktų importą iš Latvijos ir Estijos į Rusiją dėl daugybės pažeidimų, tokių kaip konservuoto maisto produktuose rasto kancerogeno benzopirolio. 2017 metų gruodžio mėnesio viduryje dvi Baltijos šalių įmonės gavo leidimą atnaujinti tiekimą.

Baltijos šalyse tai buvo vertinama kaip politinis sprendimas, kurį lėmė nuolatinis santykių su kaimynu Rytuose blogėjimas. Latvijos šprotų įmonės patyrė didelių nuostolių ir dabar bando ieškoti rinkų kitose šalyse, ypač jas traukia Kinija.

Informacinės agentūros žuvininkystės klausimais vadovas Aleksandras Saveljevas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad Baltijos žvejybos pramonę galima tik atjausti, o Rusijos žuvies produktų gamintojai "išgyvena renesansą" ir sėkmingai pakeitė Baltijos šprotus ir kitus žuvies produktus pakankamais kiekiais.

39
Tegai:
šprotai, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Įkyri idėja: kodėl Baltijos šalys JT GA sesijoje klimato klausimais prakalbo apie Rusiją
Ukrainos delegacijos ETPA vadovė pasisakė už dialogą su Rusija
Ekspertas: Rusija gali tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų