ETPA rudens sesija

Politologas: "sveikoji" Europos dalis nepaiso Baltijos šalių demaršų ETPA

69
(atnaujinta 21:02 2019.10.02)
Tai, kad Latvija prisijungė prie Ukrainos demaršo, tik dar kartą patvirtina, jog viskas, ką Baltijos šalys sugeba, tai skatinti rusofobiją, mano politologas Igoris Šatrovas

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Baltijos šalių delegacijos eilinį kartą bando pritraukti tarptautinės bendruomenės dėmesį, o antirusiškos temos akcentavimas — laiko patikrintas būdas tai pasiekti, sakė politologas Igoris Šatrovas interviu Sputnik Lietuva metu.

"Būtent tuo ir išsiskiria Baltijos šalių delegacijos — tuo, kad jos pačios reklamuojasi, naudodamasis antirusiška tema, ir kad iš esmės pagrindinė misija, kurią Baltijos šalys skiria Europos institucijoms, jau seniai tėra antirusiška retorika, kažkokia informacinio pobūdžio provokacija, ir iš esmės nieko daugiau", — teigė ekspertas.

Anot jo, Baltijos šalys negali pasigirti didele ekonomine veikla ar politine reikšme, todėl joms daugiau nieko kito nelieka, kaip "šildyti rankas" dėl rusofobijos.

"Apskritai šis Europos pakraštys, kuriame atsidūrė Baltijos šalys, dabar vykdo būtent antirusiška propaganda paremtą "misiją". Kaip žinome, ten yra įsikūrę įvairūs informaciniai centrai..." — teigė Šatrovas.

Eksperto manymu, nuolatinio dėmesio pritraukimas dėl neva kylančios "Rusijos grėsmės" — ne kas kita, kaip propaganda ir noras "priminti apie save", tačiau "sveikoji" Europos dalis į tai jau seniai nekreipia dėmesio.

Anksčiau Latvijos, Lietuvos, Gruzijos ir Ukrainos atstovai priėmė bendrą sprendimą boikotuoti ETPA rudens sesijos atidarymą. Lietuvos delegacijai bus atstovaujama dalinai. Latvijos delegacijos ETPA vadovė Inese Libina-Egnere pareiškė, kad Latvija vienintelė iš šalių, kuri nedalyvaus plenarinėse sesijose, tačiau

toliau tęs darbą politinėse grupėse ir komitetuose. Toks sprendimas, jos teigimu, buvo priimtas kaip "solidarumo su Ukraina" ženklas. 

Gruzijos delegacija savo ruožtu atsisakė dalyvauti ceremonijose, vyksiančiose šios sesijos ir Asamblėjos posėdžio metu. 

Vėliau prie dalinio boikoto prisijungė ir Lenkija. Šalis nedalyvaus iškilmėse, minint Europos Tarybos 70-metį.

Tokiu būdu minėtos šalys protestavo prieš Rusijos grąžinimą į ETPA.

Tuo tarpu Estijos delegacija paskelbė visgi ketinanti dalyvauti Asamblėjos darbe, nes dabartinė "sudėtinga situacija reikalauja Estijos dalyvavimo" dialoge.

Rusija ir ETPA

2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.

Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.

Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.

Kai kurie Vakarų politikai buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Tarp jų buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos parlamentarai.

Anot Šiuolaikinių valstybių plėtros instituto direktoriaus Dmitrijaus Solonikovo, Baltijos šalių ir Kijevo pozicija neturės rimtos įtakos ETPA.

69
Tegai:
Baltijos šalys, ES, Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
Rusijos senatorius pakomentavo Makrono žodžius apie Rusijos grįžimą į ETPA
Ukraina sukūrė "Baltic Plus" grupę ETPA, kad pasipriešintų Rusijai
Zacharova įvertino grupės "Baltic Plus" sukūrimą ETPA
Vakcina AstraZeneca

Pagyvenę Estijos žmonės nebepasitiki "AstraZeneca", sako šeimos gydytoja

(atnaujinta 17:07 2021.04.12)
Anksčiau EVA Saugumo komitetas pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai reto tromboembolinių komplikacijų atsiradimo tikimybę pacientams

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Pagyvenę Estijos žmonės nebepasitiki koronaviruso vakcina "AstraZeneca", nes yra prieštaringos informacijos apie šį preparatą, sekmadienį sakė šeimos gydytoja Alina Terep.

Žmonės apskritai tapo sąmoningesni, bet ir sutrikę dėl nuolat pateikiamos prieštaringos informacijos apie preparatą, sakė ji. Vyriausybei sustabdžius vakcinos "AstraZeneca" naudojimą žmonėms iki 60 metų, iškilo naujų problemų, įskaitant bendravimą su vyresniais nei 60 metų žmonėmis.

"Greičiau problema yra ta, kad dėl naujausių žinių tampa sunkiau įtikinti pacientą, jog "AstraZeneca" vakcina yra saugi ir jį apsaugos. Turėjome net keletą nemalonių atvejų, kai žmogus ateina į "Pfizer" vakcinaciją ir netiki, kad mes jam suleidžiame "Pfizer". Mes netgi turime jam įrodyti, parodyti butelį, iš kurio mes ištraukite kitą švirkštą, įtikindami, kad nesuleidžiame nieko, kas niekam nebuvo pažadėta. Pacientų nepasitikėjimo lygis yra labai aukštas", — Estijos transliacijų portalui ERR sakė gydytoja.

Europos vaistų agentūra (EVA) išnagrinėjo papildomą informaciją apie šią vakciną, teigė, kad jos nauda yra didesnė už su ja susijusią riziką, tačiau pripažino ryšio tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams tikimybę.

Kai kurios Europos valstybės nusprendė saugumo sumetimais sustabdyti vakcinos vartojimą. Tačiau kovo 18 dieną Europos vaistų agentūra patvirtino "AstraZeneca" vakcinos nuo koronaviruso saugumą ir veiksmingumą, pažymėjo, kad jos nauda ir gyventojų apsauga gerokai nusveria su ja susijusią galimą riziką. Nemažai šalių, įskaitant Estiją, atnaujino vakcinos vartojimą.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Pieno produktai

Trečdalis estų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto

(atnaujinta 14:31 2021.04.12)
Dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto produktus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Maždaug keturiasdešimt procentų Estijos gyventojų kas savaitę išmeta maistą, o trečdalis gyventojų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.

Pažymima, kad dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, jog maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto pirkimą ir mitybą.

Apklausos duomenimis, 38 procentai Estijos gyventojų maistą išmeta bent kartą per savaitę. Septyni iš dešimties respondentų teigė, kad per mėnesį išmeta iki vieno kilogramo maisto, o maždaug trečdalis tyrimo dalyvių tai daro kiekvieną mėnesį, išmesdami nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Tik penktadalis apklaustųjų visiškai neišmeta maisto.

Dauguma estų sutinka, kad kiekvienas turėtų pakeisti savo vartojimo įpročius, kad sumažintų maisto vartojimą. Be to, šios nuomonės dažniausiai laikosi moterys ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kas ketvirtas apklausos dalyvis mano, kad nieko negalima padaryti savarankiškai, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Respondentai nuo 25 iki 34 metų dažniau nei kiti pripažino, kad maistą išmeta bent kartą per savaitę. Apie tai pranešė ir privačiame sektoriuje dirbantys specialistai. Mažiausiai išmeta žmonės, turintys mažesnes pajamas (kurių mėnesinis atlyginimas siekia 301–500 eurų).

55–64 metų amžiaus grupės atstovai ir žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, paprastai neišmeta maisto.

Remiantis apklausos rezultatais, 18 procentų respondentų nelaiko maisto išmetimo problema, o 12 procentų apie tai negalvoja. Tyrimo dalyviai, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, žymiai dažniau atsakė, kad nemano, jog maisto švaistymo problema yra reikšminga.

Lietuvos gyventojai nuolat nerimauja dėl maisto kainų augimo. Respublikos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.

Tuo pačiu metu kai kurie lietuviai mieliau važiuoja į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ir Lenkiją, įsigyti maisto ir alkoholio, nes ten kainos mažesnės.

Tegai:
maistas, Baltijos šalys, Estija
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos vyras princas Filipas

Kol mirtis mus išskirs: paaiškėjo paskutinis princo Filipo noras

(atnaujinta 21:33 2021.04.12)
Nujausdamas savo išėjimą, 99 metų Edinburgo hercogas pasikvietė savo pirmagimį princą Čarlzą ir kreipėsi į jį su labai asmenišku prašymu

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Mirusysis Didžiosios Britanijos karalienės vyras princas Filipas nujautė savo mirtį: mirties patale jis išsakė savo paskutinį norą sūnui Čarlzui.

Keletą mėnesių princas Filipas bandė kovoti už savo gyvybę. Hercogas persirgo COVID-19, po to jam buvo atlikta sudėtinga širdies operacija, mėnesį jis praleido ligoninėje. Tuo metu jį aplankė sūnus Čarlzas, kuris su ašaromis išėjo iš ligoninės. Balandžio 9 dieną Jos Didenybės vyras mirė, o Didžiojoje Britanijoje buvo paskelbtas nacionalinis gedulas.

Dabar paaiškėjo tėvo ir sūnaus susitikimo detalės: per atvirą pokalbį princas Filipas išsakė savo paskutinį norą princui Čarlzui.

Anot artimų šaltinių, hercogas paprašė įpėdinio pasirūpinti jo gyvenimo meile — Elžbieta II, kai jo nebebus šalia. Tokiu būdu jis priminė sūnui, kad netrukus jam teks prisiimti atsakomybę už visą šeimą.

Kaip pranešė leidinys "The Sun", karalienės vyras svajojo palikti gyvenimą namuose, artimųjų rate. Taip ir atsitiko: hercogas tyliai mirė savo miegamajame, o žmona buvo su juo iki paskutinio atodūsio, prisimindama jų begalinės meilės istoriją.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Princas Filipas
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Mirė Elžbietos II vyras princas Filipas
Įdomūs faktai apie Britanijos karalienės sutuoktinį princą Filipą
Britanijoje paskelbtas gedulas dėl princo Filipo mirties