Raketų sistema NASAMS

Lietuvos kariai pradeda NASAMS testavimą Norvegijoje

51
(atnaujinta 11:01 2019.10.04)
Sistemos komponentai pirmiausia bus testuojami gamykloje, o vėliau, po šios oro gynybos sistemos pristatymo į Lietuvą, bandymai bus atliekami lauke

VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų specialistai "Kongsberg" gamykloje, esančioje Norvegijoje, rugsėjo pabaigoje pradėjo testuoti Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms (KOP) pagamintą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Lietuvos kariuomenei pagaminti šios sistemos komponentai, pirmiausia, bus testuojami gamykloje, o vėliau, po šios oro gynybos sistemos pristatymo į Lietuvą, bandymai bus atliekami lauke.

Patikrinimų metu testuojamas NASAMS sistemos komponentų techninis ir taktinis atitikimas nustatytai ginkluotės specifikacijai.

Sistemos testavimas tęsis iki 2020 metų vasario mėnesio. Jų metu bus tikrinami visi NASAMS komponentai: raketsvaidžiai, radarai, elektrooptiniai sensoriai, turimų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų RBS70 integracijos komponentai, ryšių mazgai ir valdymo komponentai bei transporto priemonės.

Тестирование установок NASAMS на заводе в Норвегии
NASAMS įrenginių bandymas gamykloje, Norvegijoje

Numatoma, kad vidutinio nuotolio oro gynybos sistema į Lietuvą bus pristatyta iki 2020 metų pabaigos.

Po ginkluotės pristatymo, prasidės KOP Oro gynybos bataliono specialistų apmokymas, kaip valdyti šią vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS Lietuva įsigyja pagal Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" 2017 metais spalio 26 dieną pasirašytą pirkimo sutartį.

Lietuva ir Norvegija 2017 m. pasirašė sutartį dėl NASAMS priešlėktuvinių raketų sistemų tiekimo. Bendrai Norvegijos ir JAV plėtrai Lietuva išleido 122,4 mln. eurų.

Pagal šią sutartį Lietuvos karinėms oro pajėgoms už 110 mln. eurų bus nupirkta įranga dviem oro gynybos baterijoms, logistinis sistemos palaikymo paketas ir mokymai sistemos operatoriams bei priežiūros specialistams.

Тестирование установок NASAMS на заводе в Норвегии
NASAMS įrenginių bandymas gamykloje Norvegijoje

Kompleksai skirti sunaikinti oro taikinius mažame ir vidutiniame aukštyje. Jų nuotolis siekia 40 kilometrų, maksimalus šūvio aukštis — 14 kilometrų.

Anksčiau interviu Sputnik Lietuva Rusijos raketų ir artilerijos mokslų akademijos karo mokslų daktaras Konstantinas Sivkovas pažymėjo, kad Lietuvoje nėra pramonės, kuri užsiimtų ginkluote, o visa valdžia priklauso nuo Amerikos ar Europos paramos.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuva perka ginklus ir ragina aljanso partnerius nuolat likti regione, nes skleidžia mitą apie "Rusijos grėsmę" gyventojams. Tačiau būtent Vakarai kuria karinį kontingentą Rusijos pasienyje.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija nesiruošia nieko pulti, tačiau reikės stiprinti saugumą, nes NATO karių skaičius prie Rusijos sienų išaugo aštuonis kartus.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
51
Tegai:
NASAMS, Norvegija, Lietuva
Dar šia tema
Latvijos kariuomenė nutekino operatyvinius duomenis
Paskelbtas amerikiečių balistinės raketos išbandymo vaizdo įrašas
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Tarptautinė alaus diena, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 7-osios šventės

(atnaujinta 17:55 2020.08.06)
Nuo rugpjūčio 7 dienos iki metų galo lieka 146 dienos, šia dieną švenčiama Tarptautinė alaus diena

Rugpjūčio 7 yra 219-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 220-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 146 dienos.

Tarptautinė alaus diena

Pirmą rugpjūčio penktadienį švenčiama Tarptautinė alaus diena. Nuo 2007 m. ji pradėta švęsti JAV, Kalifornijoje, Santa Kruzo baruose. Vėliau išplito po visą pasaulį. Šią dieną visi alaus mėgėjai kviečiami iškelti alaus bokalą su draugais.

Alus — vienas seniausių alkoholinių gėrimų. Jis gaminamas rauginant mieles ir miežius arba kviečius (kartais ryžius). Išgauti geresniam skoniui naudojami papildomi prieskoniai – apyniai, medus, kartais net uogos ir vaisiai. Alaus stiprumas – 2,5-12% alkoholio tūrio.

Liepos 18 dieną švenčiama Tarptautinė aludarių diena. Ji skirta alaus gamintojams, tądien rengiamos alaus ragavimo ir vertinimo varžybos.

Ši diena istorijoje

1259 metais Mindaugas dovanojo Vokiečių ordinui visą Žemaitiją, Skalvą ir didžiąją dalį Jotvos (Dainavos). Istorijos eigoje Žemaitiją savo priešams net kelis kartus užrašė ne tik Mindaugas, bet ir Vytautas. Tačiau  tik Skalva ir Dainava ilgam išnyko iš Lietuvos žemėlapių. Žemaitija, kuri per daugelį šimtmečių buvo bene labiausiai strateginiais sumetimais atiduodama ar niokojama svetimšalių kariuomenių, iki dabar išlaikė savo išskirtinumą ir unikalumą.

Šią dieną 1861 metais Vilniuje įvyko didelė demonstracija prieš caro valdžią dėl Lenkijos ir Lietuvos laisvės, dėl Žečpospolitos atkūrimo.

1992 metais Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga akredituota prie Jungtinių Tautų.

2004 metų rugpjūčio 7 dieną Gdanske Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai —  Valdas Adamkus ir Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) — aptarė bendro abiejų šalių elektros tilto bei geležinkelio tiesimo, automobilių magistralės "Via Baltica" tiesimo bei Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių probleminius klausimus.

1945 metais — SSRS paskelbė karą Japonijai, tačiau ši po savaitės kapituliavo.

Šią dieną vardadienius švenčia Donatas, Kajetonas, Sikstas, Drąsutis, Jogailė, Klaudija, Jogilė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai