Latvijos politikas Janis Jurkanas

Latvijos vyriausybė daro gėdą visam pasauliui, pareiškė buvęs URM vadovas

78
(atnaujinta 11:42 2019.10.07)
Panašu, kad Latvijos valdžia žaidžia valstybę, arba tiesiog nežino, ką daro, pažymėjo buvęs šalies užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas

VILNIUS, spalio 7 — Sputnik. Latvijos ministrai nežino, ką daro, ir tai kelia gėdą tarptautinėje arenoje, žurnalistams pasakė buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas, praneša Sputnik Latvija.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas anksčiau žurnalistams pareiškė, kad "Waffen SS" legionieriai yra "Latvijos žmonių ir valstybės pasididžiavimas".

"Žmonės (vyriausybėje) tiesiog nežino, ką daro. Jie žaidžia valstybę. Jei paskaitytume laikraščius — tik skandalai, atrodo, kad žmonės nesupranta, kas yra vadovavimas valstybei. Kai ministras Pabriksas sako kažkokius vulgarius dalykus, vyriausybėje niekas nereaguoja, niekas jo nepertraukia", — pasakė Jurkanas.

Jis mano, kad Latvijos vyriausybė daro gėdą šaliai ne tik savo gyventojų, bet ir viso pasaulio akyse.

"Kita ministrė vyksta į užsienį į tarptautinį suvažiavimą: kalba pasakyta, prasidėjo klausimai — ji nesupranta kalbos (anglų kalbos). Reikia gi truputį mylėti savo valstybę ir savo postą. Reikia gėdos turėti. Nesmagu apsigėdinti tarptautinėje arenoje. Tai, kad namie apsigėdiname, tai suprantama, tačiau kam prieš visą pasaulį?" — pasakė Jurkanas.

Latvijos SS legionas nacistinės Vokietijos nurodymu buvo sukurtas per Antrąjį pasaulinį karą okupuotos Latvijos teritorijoje iš dviejų grenadierių divizijų. 1943 metų kovo 24 dieną Heinrichas Himleris išleido įsakymą, paaiškinantį "Latvijos legiono" sąvoką kaip bendrą latvių, tarnaujančių visuose Latvijos "Waffen SS" kariniuose vienetuose, įskaitant policijos batalionus, apibrėžimą.

1944 metų kovo 16 dieną Legiono būriai pradėjo kovą su Raudonąja armija netoli Velikajos upės, šalia Ostrovo miesto, Pskovo srityje. Štai kodėl kovo 16-ąją Latvijoje minima Legionierių diena.

SS, kaip ir SD, gestapas ir Vokietijos nacionalsocialistų partija Niurnbergo teismo metu buvo pripažinti nusikalstamomis organizacijomis. Be to, nusikaltimu žmoniškumui buvo pripažintas koncentracijos stovyklų, kurias organizavo ir SS pajėgos, sukūrimas.

78
Tegai:
Latvija, SS legionieriai
Dar šia tema
Vokietijoje nustatytos dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų budelių tapatybės
Ekspertas: Latvija ne savo valia pasitraukė atgal nacių kolaboranto byloje
Politologas: Latvijos SS legiono nusikaltimai neturi senaties termino
Politologas: ES nusispjauti, kad Latvija auklėja vaikus "Waffen-SS" pavyzdžiu
Ekspertas: Latvijos gynybos ministras spjovė į padorumą, šlovindamas SS legionierius
Pieno produktai

Trečdalis estų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto

(atnaujinta 13:02 2021.04.11)
Dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto produktus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Maždaug keturiasdešimt procentų Estijos gyventojų kas savaitę išmeta maistą, o trečdalis gyventojų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.

Pažymima, kad dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto pirkimą ir maitinimą.

Apklausos duomenimis, 38 procentai Estijos gyventojų maistą išmeta bent kartą per savaitę. Septyni iš dešimties respondentų teigė, kad per mėnesį išmeta iki vieno kilogramo maisto, o maždaug trečdalis tyrimo dalyvių tai daro kiekvieną mėnesį, išmesdami nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Tik penktadalis apklaustųjų visiškai nemeta maisto.

Dauguma estų sutinka, kad kiekvienas turėtų pakeisti savo vartojimo įpročius, kad sumažintų maisto vartojimą. Be to, šios nuomonės dažniausiai laikosi moterys ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kas ketvirtas apklausos dalyvis mano, kad nieko negalima padaryti savarankiškai, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Respondentai nuo 25 iki 34 metų dažniau nei kiti pripažino, kad maistą išmeta bent kartą per savaitę. Apie tai pranešė ir privačiame sektoriuje dirbantys specialistai. Mažiausiai pajamų mesti žmonės, turintys mažesnes pajamas (kurių mėnesinis atlyginimas siekia 301–500 eurų).

55–64 metų amžiaus grupės atstovai ir žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, paprastai nemetė maisto.

Remiantis apklausos rezultatais, 18 procentų respondentų nelaiko maisto mėtymo problema, o 12 procentų apie tai negalvoja. Tyrimo dalyviai, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, žymiai dažniau atsakė, kad nemano, kad maisto švaistymo problema yra reikšminga.

Žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, taip pat linkę manyti, kad šios problemos nėra.

Lietuvos gyventojai nuolat nerimauja dėl maisto kainų augimo. Respublikos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.

Tuo pačiu metu kai kurie lietuviai mieliau važiuoja į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ir Lenkiją, įsigyti maisto ir alkoholio, nes ten kainos mažesnės.

Tegai:
maistas, Baltijos šalys, Estija
Rusijos ir Estijos siena

Estijos užsienio reikalų ministrė ragina Rusiją grįžti prie sienos sutarties ratifikavimo

(atnaujinta 23:40 2021.04.10)
Estijos URM vadovė, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti dvišalius santykius, visų pirma dėl 2014 metų sienos sutarties ratifikavimo. Apie tai pranešė Estijos ir Rusijos diplomatinių atstovybių spaudos tarnybos.

Liimets, pokalbio su Lavrovu metu, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams.

"Telefoninio pokalbio metu iškėliau 2014 metais pasirašytos mūsų šalių sienos sutarties ratifikavimo klausimą kaip svarbią dvišalių santykių temą. Dabartinė Estijos vyriausybė paskelbė esanti pasirengusi toliau dirbti šia linkme", — sakė ji.

Savo ruožtu Lavrovas patvirtino Rusijos poziciją, kad "būtina sąlyga ratifikavimui Rusijoje yra Talino įvykdytų susitarimų, pasiektų pasirašant sienų sutartis 2014 metais, vykdymas".

"Mes kalbame apie vienareikšmišką oficialaus Talino teritorinių pretenzijų Rusijai ir bet kokių politinių "priedų" atsisakymą. Rusija norėtų matyti savo kaimynų pasirengimą formuoti normalią nekonfliktišką dvišalių santykių atmosferą", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad dabartinis sienos susitarimas "suteikia pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus tiek pačiai Estijai, tiek jos sąjungininkams".

"Tai liečia ir mūsų saugumą, ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų tranzitu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Priėjome prie bendros nuomonės, kad konsultacijos turėtų būti tęsiamos", — pažymėjo Eva-Maria Liimets.

Vasario mėnesį ji pranešė, kad Estija yra pasirengusi žengti pirmąjį žingsnį ratifikuojant sienos sutartį su Rusija.

Dokumentą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė 2014 metų vasario mėnesį, tačiau parlamentai jo neratifikavo. Sienos sutarties ratifikavimo klausimas vėl iškilo 2020 metais, tačiau tuomet valdančioji koalicija, kuriai priklausė Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE), atsisakė ją ratifikuoti.

Tuometinis Seimo pirmininkas Henn'as Põlluaas'as (EKRE) atkreipė dėmesį į tai, kad sienos sutartis buvo sudaryta vadovaujant Reformų partijai, kuri buvo opozicijoje 2020 metais. Šių metų sausį reformistai sukūrė naują koaliciją su Centro partija. Konservatoriai mano, kad dokumentas prieštarauja 1920 metais sudarytai Tartu taikos sutarčiai, kuri, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, tapo negaliojanti 1940 metais Estijai tapus TSRS dalimi.

Pagal Tartu taikos sutartį dalis šiuolaikinės Rusijos teritorijos, įskaitant Pečorą ir dešinįjį Narvos krantą, priklausė Estijai. Šios žemės buvo perduota RSFSR 1940 metais.

Tegai:
Rusija, Estija
COVID-19 testas

Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau nei 226 tūkst. žmonių

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Praėjusią parą, Lietuvoje patvirtinti 597 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 9 žmonės, pranešė Statistikos departamentas.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 783 žmonės. Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 ligos mirė 3 697 žmonės.

Per parą ligoninėse mirė 9 žmonių. Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai — 938.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 444,7 atvejo.

Iš viso iki šiol pasveiko 205 965 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius — 162 120. Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius — 12 591 (deklaruotas: 56 436).

Per parą epidemiologiškai ištirta 989 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1 240 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 74 316 žmonės.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 1 339 žmonių, antra – 42. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 189 353 žmonių, panaudota 669 044 vakcinų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyti 839 nauji koronaviruso atvejai
Europos Tarybos vadovas paskelbė apie nesutarimus dėl "Sputnik V"
PSO paaiškino, kuo pavojingos koronaviruso mutacijos