Rotušės aikštė Taline, archyvinė nuotrauka

Estija atsisako priimti pabėgėlius Afrikos dėl ukrainiečių antplūdžio

86
(atnaujinta 14:39 2019.10.10)
Pasak Estijos vidaus reikalų ministro Marto Helmės, estai neturi galimybės priimti pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, nes šalis patiria imigracijos antplūdį "iš rytų"

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Talinas neturi galimybės priimti pabėgėlių iš Afrikos ar Artimųjų Rytų, nes jau susidūrė su dideliu migrantų, ypač iš Ukrainos, antplūdžiu. Tai paskelbė Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė (Mart Helme), praneša Sputnik Estija.

Anksčiau Vokietija, Prancūzija, Italija ir Malta buvo sukūrusios savanorišką sistemą, pagal kurią šalys turi priimti prieglobsčio prašytoją per keturias savaites nuo jo atvykimo į Europą ir patikrinti jo prašymo pagrįstumą. Po to valdžia privalo arba suteikti prieglobstį, arba atsisakyti.

Savo ruožtu Helmė atsisakė prisijungti prie iniciatyvos "nei formaliai, nei neformaliai". Anot jo, šalis yra pasirengusi pasiūlyti tik "techninę ir ekspertinę pagalbą".

Pasiteisindamas Helmė teigė, kad dabar Estija kenčia nuo didelio migrantų antplūdžio "iš rytų". Vidaus reikalų ministras pažymėjo, kad dauguma imigrantų atvyksta iš Ukrainos. Antrojoje vietoje Gruzija, tada Moldova, ir tik tada Afganistanas ir "panašios šalys".

Jo teigimu, dėl šios priežasties Estija negali priimti pabėgėlių iš Afrikos ar Artimųjų Rytų.

"Pas mus šiuo metu sunkumai su šiuo imigracijos spaudimu, ir mes nematome supratimo mūsų atžvilgiu. Ukrainiečiai labiau linkę integruotis į rusakalbių bendruomenę, ir mums tai yra kultūrinė ir demografinė problema. <...> Ir jei mes pradėsime atidaryti dar antrą ir trečią frontą, priimti iš Lotynų Amerikos, Venesuelos, Artimųjų Rytų ir dar iš Vakarų Afrikos šalių į pietus nuo Sacharos, tada mums neužteks jėgų", — teigė Helmė.

Pasak jo, norint sumažinti imigrantų, kurių šalis nesugeba ar nenori priimti, antplūdį, būtina aiškiai išdėstyti savo poziciją visiems.

"Kol mes, tai yra EKRE [Estijos tautinė konservatorių partija, kuriai pirmininkauja Helmė — Sputnik], esame vyriausybėje, Estija imigrantų nepriims", — sakė jis.

Anksčiau Martas Helmė pasiūlė panaikinti bevizį režimą su Ukraina, nes "netikri" ukrainiečiai tariamai dėl jo atvyksta į Estiją. Ministras turėjo omenyje "rusus iš Ukrainos rytų" ir "rusifikuotus ukrainiečius".

Pastaruoju metu Estijos valdžia pradėjo skųstis dėl Ukrainos migrantų antplūdžio. Rugsėjo pabaigoje Estijos vyriausybė pritarė pasiūlymui, pagal kurį nuo šių metų lapkričio 1 dienos Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams nebebus išduodamos nemokamos ilgalaikės vizos.

Pasak Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, dauguma Ukrainos piliečių kreipiasi dėl Estijos vizos norėdami susirasti darbą šalyje.

86
Tegai:
ukrainiečiai, darbo migrantai, Estija
Dar šia tema
Estija bijo prarasti dalį turistų iš Suomijos dėl Rusijos
Bevizis režimas "pakibo" ore. Estijos URM vadovas siūlo apriboti ukrainiečių srautus
Rusijos ir Estijos siena

Estijos užsienio reikalų ministrė ragina Rusiją grįžti prie sienos sutarties ratifikavimo

(atnaujinta 23:40 2021.04.10)
Estijos URM vadovė, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti dvišalius santykius, visų pirma dėl 2014 metų sienos sutarties ratifikavimo. Apie tai pranešė Estijos ir Rusijos diplomatinių atstovybių spaudos tarnybos.

Liimets, pokalbio su Lavrovu metu, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams.

"Telefoninio pokalbio metu iškėliau 2014 metais pasirašytos mūsų šalių sienos sutarties ratifikavimo klausimą kaip svarbią dvišalių santykių temą. Dabartinė Estijos vyriausybė paskelbė esanti pasirengusi toliau dirbti šia linkme", — sakė ji.

Savo ruožtu Lavrovas patvirtino Rusijos poziciją, kad "būtina sąlyga ratifikavimui Rusijoje yra Talino įvykdytų susitarimų, pasiektų pasirašant sienų sutartis 2014 metais, vykdymas".

"Mes kalbame apie vienareikšmišką oficialaus Talino teritorinių pretenzijų Rusijai ir bet kokių politinių "priedų" atsisakymą. Rusija norėtų matyti savo kaimynų pasirengimą formuoti normalią nekonfliktišką dvišalių santykių atmosferą", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad dabartinis sienos susitarimas "suteikia pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus tiek pačiai Estijai, tiek jos sąjungininkams".

"Tai liečia ir mūsų saugumą, ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų tranzitu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Priėjome prie bendros nuomonės, kad konsultacijos turėtų būti tęsiamos", — pažymėjo Eva-Maria Liimets.

Vasario mėnesį ji pranešė, kad Estija yra pasirengusi žengti pirmąjį žingsnį ratifikuojant sienos sutartį su Rusija.

Dokumentą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė 2014 metų vasario mėnesį, tačiau parlamentai jo neratifikavo. Sienos sutarties ratifikavimo klausimas vėl iškilo 2020 metais, tačiau tuomet valdančioji koalicija, kuriai priklausė Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE), atsisakė ją ratifikuoti.

Tuometinis Seimo pirmininkas Henn'as Põlluaas'as (EKRE) atkreipė dėmesį į tai, kad sienos sutartis buvo sudaryta vadovaujant Reformų partijai, kuri buvo opozicijoje 2020 metais. Šių metų sausį reformistai sukūrė naują koaliciją su Centro partija. Konservatoriai mano, kad dokumentas prieštarauja 1920 metais sudarytai Tartu taikos sutarčiai, kuri, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, tapo negaliojanti 1940 metais Estijai tapus TSRS dalimi.

Pagal Tartu taikos sutartį dalis šiuolaikinės Rusijos teritorijos, įskaitant Pečorą ir dešinįjį Narvos krantą, priklausė Estijai. Šios žemės buvo perduota RSFSR 1940 metais.

Tegai:
Rusija, Estija
Lengvieji automobiliai, archyvinė nuotrauka

Estijos greitkelyje užsidegė ant tralo gabenami automobiliai

(atnaujinta 23:31 2021.04.10)
Pranešama, kad keturios transporto priemonės buvo visiškai sunaikintos liepsnos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Šeštadienį, anksti ryte, greitkelyje Talinas–Pernu, priešais Kernu, užsidegė gabenamos transporto priemonės, praneša portalas ERR.

"6:42 val. pagalbos centrui buvo pranešta, kad greitkelyje Talinas–Pernu–Ikla, Metsanurgos kaime, dega krovininis automobilis. Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai nustatė, kad ant tralo gabenamos transporto priemonės iš tikrųjų užsidegė. Keturios transporto priemonės buvo visiškai sunaikintos liepsnos", — sakė gelbėjimo centro atstovė spaudai Mariann Mäeots.

Gaisro priežastis tiriama.

Eismas Talino kryptimi buvo atkurtas iki 9 valandos ryto, kiek vėliau eismas buvo atidarytas ir Pernu kryptimi.

Tegai:
Estija, gaisras, automobiliai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu

(atnaujinta 10:03 2021.04.11)
Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, Kaune – 1,1 tūkst., o Klaipėdoje – beveik 740

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Per pirmąją šių metų ketvirtį bendras įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičius buvo penktadaliu didesnis nei per praėjusius metus, augo visų pagrindinių NT objektų kategorijų pardavimai, skelbia Registrų centras. 

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 33,5 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 22 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-kovą, kai įregistruota 27,4 tūkst. sandorių. Vien tik per kovo mėnesį įregistruota 13,2 tūkst. NT sandorių - beveik dukart daugiau nei praėjusių metų kovą ir 28 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Kovo mėnesio NT sandorių skaičiaus augimas neturėtų stebinti prisimenant, kad prieš metus būtent kovo viduryje šalyje pirmą kartą buvo įvestas karantinas ir tuomet visas šalies ekonominis gyvenimas, taip pat ir NT rinka, tarsi sustojo. Vis dėlto, palyginus su ankstesnių metų analogiškais laikotarpiais galima matyti, kad šiemet NT sandorių rinka išties aktyvi. Šį aktyvumą skatina tiek palyginti geri pirkėjų lūkesčiai ir neblėstantis noras investuoti į nekilnojamąjį turtą", — sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Pastebimas ir didesnis investicinio būsto pirkėjų suaktyvėjimas.

Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,5 tūkst. butų pardavimų,  arba 4 proc. daugiau nei pirmąjį 2020 metų ketvirtį. Tik per kovą įregistruota  3,3 tūkst. pardavimų, kas yra 56 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą ir 26 proc. daugiau nei šių metų vasarį.

"Bendri butų pardavimo skaičiai šiemet išlaiko pastaruosius keletą metų fiksuotą aktyvumą, kovo mėnesį augimas stebimas ir šalies didmiesčiuose. Kita pastebima tendencija — vis daugiau butų didžiuosiuose šalies miestuose įsigyja gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto jau turintys asmenys, tad, tikėtina, kad įsigytas butas skirtas investicijai. Analizuojant Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos butų rinkas, galima pasakyti, kad šiemet iš visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų butų sandorių maždaug kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskirtas investiciniam", — komentuoja Rudzkis.

Šiemet per pirmąjį ketvirtį Vilniuje iš viso įregistruota beveik 3,3 tūkst. butų sandorių, arba 5 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai, Kaune — 1,1 tūkst. (5,5 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 740 (18 proc. daugiau).

Iš šių sandorių investiciniais, t.y. kai butą įsigijo pirkėjas jau turintis kitą gyvenamosios paskirties būstą, Vilniuje ir Klaipėdoje galima laikyti kas penktą, o Kaune — beveik kas ketvirtą. 

Bendras investicinių butų sandorių skaičius Vilniuje per metus (pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų sausio-kovo mėnesiais) padidėjo 18 proc., Klaipėdoje 26 proc., o Kaune sumažėjo 8 procentais.

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 3,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 24,5 proc. daugiau nei 2020 metų pirmąjį ketvirtį. 

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 16,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 31 proc. daugiau nei per pirmus tris praeitų metų mėnesius. 

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras
Dar šia tema
Ekonomistas: vasarį vidutinė alga šalyje buvo maždaug 8,8 proc. didesnė nei pernai
Lietuvos ekonomistas papasakojo apie pandemijos poveikį gimstamumui
Ekonomikos atsigavimas Lietuvoje priklausys nuo vakcinavimo progreso