Darbininkai

Estijoje pasiūlyta Ukrainos darbuotojams išduoti korteles su lustais

33
(atnaujinta 22:03 2019.10.11)
Pažymima, kad dėl fiktyvių schemų, susijusių su nelegalios užsienio darbo jėgos samdymu, Estijos iždas negauna didelės mokesčių sumos

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Estijoje pasiūlyta nauja iniciatyva sugriežtinti nelegalios darbo jėgos rinkos kontrolę. Dėl fiktyvių schemų, kurias Estijos darbdaviai naudoja samdydami migrantus, respublikos biudžetas 2018 ir 2019 metais negavo 14 milijonų eurų. Apie tai praneša Sputnik Estija.

Kalbama apie darbuotojus, kurie neva yra Estijoje komandiruotėje arba kuriuos samdo vietinės įmonės iš užsienio kompanijų.

Kaip pažymėjo Estijos vidaus reikalų ministerijos vadovas Martas Helmė, samdomą darbo jėgą naudojančios įmonės turės įrodyti, kad Lenkijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje registruotos įmonės, kurių paslaugomis jos naudojasi, nėra fiktyvios.

Pažymima, kad verslininkai iš statybų šakos, kurioje kas penktas darbuotojas yra užsienietis, palankiai vertina griežtesnę kontrolę, tačiau abejoja jos efektyvumu.

Pasak Statybos įmonių sąjungos valdybos nario Raivo Rando, tie darbdaviai, kurie atsitiktinai pasitaikys su sukčiavimu, būtinai sumokės baudą, tačiau tai jiems netrukdys toliau samdyti nelegalius darbuotojus.

Randas pabrėžė, kad Statybos įmonių sąjungoje jau seniai kalbama apie tai, kad asmens tapatybės kortelės su lustu būtų išduodamos tiek vietiniams, tiek samdomiems užsienio darbuotojams.

Panaši praktika, pasak jo, jau seniai egzistuoja Suomijoje. Tokią kortelę galima susieti su Vidaus reikalų ministerijos, Mokesčių departamento ir Darbo registro duomenų bazėmis, pažymėjo Randas.

"Tokiu būdu, bet kuriame objekte, nesvarbu, ar tai statybvietė, ar restoranas, ne tik inspekcija, bet ir pats darbdavys ar generalinis rangovas galės greitai nustatyti, koks asmuo dirba ir ar jo darbdavys moka mokesčius į Estijos biudžetą", — padarė išvadą jis.

Pastaruoju metu Estijos valdžia pradėjo skųstis dėl migrantų, ypač iš Ukrainos, antplūdžio.

Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos vadovo Marto Helmės, Talinas negali priimti pabėgėlių iš Afrikos ar Artimųjų Rytų, nes jis kenčia nuo didelio migrantų antplūdžio "iš rytų", ypač iš Ukrainos.

Anksčiau ministras pasiūlė panaikinti bevizį režimą su Ukraina, nes dėl jo į respubliką neva atvažiuoja "netikri ukrainiečiai. Helmė turėjo omenyje "rusus iš Ukrainos rytų" ir "surusėjusius ukrainiečius".

Nuo lapkričio 1 dienos Estijos vyriausybės sprendimu Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams nebebus išduodamos nemokamos ilgalaikės vizos į respubliką.

Kaip pažymėjo Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu, dauguma Ukrainos piliečių kreipiasi dėl Estijos vizos norėdami susirasti darbą respublikoje.

33
Tegai:
Estija, Ukraina, migrantai
Dar šia tema
Politologas: ES bus per sunku nusiimti Estiją nuo savo kaklo
Per pastaruosius devynerius metus migrantų skaičius pasaulyje padidėjo 51 mln.
JAV žiniasklaida papasakojo apie lenkų priešiškumą migrantams iš Ukrainos
Ekspertas atskleidė, kuri buvusi TSRS šalis lyderiauja pagal migrantų antplūdį
Talinas

Estijoje pasiūlyta vieta mini atominei elektrinei statyti

(atnaujinta 08:51 2020.10.29)
Vietos valdžios institucijoms pasiūlytos tam tikros lengvatos, susijusios su projekto įgyvendinimu. Klausimas bus aptariamas artimiausiais mėnesiais

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Bendrovė "Fermi Energia" pasiūlė bendradarbiauti statant mini atominę elektrinę Liuganusėje, valsčiuje šalies šiaurės rytuose, praneša "ERR".

Bendrovė mano, kad projektą galima įgyvendinti tik Ida-Virumaa apskrityje, kuri ribojasi su Rusija. Galimomis vietomis laikomi pajūrio kaimai Moldova ir Aa netoli Kohtla-Jarvės šiaurinėje pakrantėje, taip pat Aidu karjeras netoli Kivioli, esantis šiek tiek toliau nuo pakrantės.

"Fermi Energia" mano, kad šios aikštelės atitinka visus būtinus kriterijus — plotą, prieigą prie elektros tinklo ir geologines ypatybes. Bendrovė vietos valdžiai pasiūlė lengvatines elektros energijos kainas gyventojams ir vietos valdžios institucijoms, po 15 centų nuo kiekvienos megavatvalandės į valsčiaus biudžetą, taip pat pramoninį garą ir centrinį šildymą.

Pažymima, kad pirmoji reakcija į "Fermi Energia" pasiūlymą buvo gana atsargi, bet ne neigiama. Manoma, kad klausimas bus svarstomas lapkričio–gruodžio mėnesiais.

Anksčiau tapo žinoma, kad panašus bendradarbiavimo pasiūlymas buvo pateiktas Viru-Nigula valsčiui, kuris yra šiek tiek į vakarus, pačioje pakrantėje.

2019 metų kovą Estijos bendrovė "Fermi Energia" pasirašė ketinimų protokolą su naujos kartos branduolinius reaktorius kuriančia bendrove "Moltex Energy".

Ekspertų teigimu, pirmuosius ketvirtos kartos reaktorius planuojama pastatyti po penkerių–septynerių metų, taigi, po dešimties metų tokį reaktorių būtų galima pradėti statyti Estijoje. Iki to laiko respublikai būtina pasiruošti tokio projekto įgyvendinimui.

Kaip anksčiau pažymėjo "Fermi Energia", tokiai elektrinei nereikia daug vietos. Jos pakanka tiek, kiek reikia futbolo stadionui. Paleidus reaktorių, elektrinės aptarnavimui pakaks apie 100 specialistų.

Taip pat buvo pažymėta, kad mini atominės elektrinės statyba turėtų vykti netoli jūros, nes reaktoriui atvėsinti reikia daug vandens.

Šiuo metu Estija daugiausia energijos gauna iš skalūnų pramonės. Tačiau ES aplinkos politika reikalauja atsisakyti skalūnų. Tačiau atomine elektrine, nors ir "mini", kaip pažymėjo daugelis ekspertų, vargu ar ES bus patenkinta.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad jei Talinas pradės įgyvendinti savo idėją, tai daugelis kaimyninių šalių, įskaitant Lietuvą, gali būti nepatenkintos mini AE statyba regione.

Jo nuomone, Estijos atveju pirmiausia reikės viską suprojektuoti, išbandyti, atlikti daug suderinimų etapų, kurie bus griežtesni nei Baltarusijos AE (BelAE) atveju. Kadangi Baltarusijos elektrinėje pradedamas eksploatuoti jau išbandytas reaktorius, Estijos atveju reikės įrodyti naujos įrangos patikimumą.

Tuo pačiu metu Kondratjevas mano, kad ekonominiu požiūriu toks projektas būtų pagrįstas Estijai, nes ten nėra kur statyti įprastos atominės elektrinės, o kartu su ja kils įvairių problemų ir rizikų, susijusių su elektros kaina.

Tegai:
atominė elektrinė, Estija
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija
Valstybės Dūmos Pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas

Valstybės Dūma pasiūlė sušaukti tribunolus dėl genocido Baltijos šalyse

(atnaujinta 15:23 2020.10.29)
Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas ir priimtos kitos priemonės, mano deputatas Sergejus Gavrilovas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Valstybės Dūmos pilietinės visuomenės plėtros komiteto vadovas visuomeninių ir religinių asociacijų klausimais Sergejus Gavrilovas mano, kad tikslinga organizuoti regioninius Niurnbergo mini tribunolus dėl genocido visose srityse, kurios buvo fašistų kariuomenės okupuotos iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių  teritorijose.

Komentuodamas pirmąjį teismo sprendimą Rusijos Federacijoje dėl fašistinių baudžiamųjų būrių 1942–1943 metais Novgorodo srities Žestianaja Gorka rajone vykdyto sovietų civilių gyventojų genocido pripažinimo, Gavrilovas pažymėjo, kad sprendimai dėl atvejų, kai etninės grupės, pirmiausia rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai, tapo genocido aukomis, "turėtų tapti precedentu".

"Būtų tikslinga organizuoti regioninius, mini Niurnbergo tribunolus dėl genocido visose fašistų kariuomenės okupuotose srityse iki 1944 metų, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Baltijos šalių teritorijoje. Turi būti įvardyti nusikaltimų vykdytojai, pripažintas genocido faktas, nustatytas aukų statusas, priimtos politinės ir baudžiamosios priemonės politinių jėgų, kurios pareiškia, kad jos yra okupantų, įvykdžiusių genocidą, paveldėtojai, atžvilgiu", — RIA Novosti cituoja deputato žodžius.

Be to, pabrėžė deputatas, nereikėtų pamiršti apie Rusijos Šiaurės ir Tolimųjų Rytų užgrobimą per Pilietinį karą užsienio okupacijos laikotarpiu nuo 1918 iki 1922 m., kai buvo praktikuojamos masinės gyventojų žudynės, kankinimai ir koncentracijos stovyklų formavimas.

"Turime imtis priemonių, kad ateityje tai nepasikartotų, ir kad atkurtų teisingumą, būtina gauti kompensaciją iš genocido organizatorių", — įsitikinęs parlamentaras.

Civilių gyventojų genocido problema tapo pagrindu projekto "Liaudies žygdarbis" atsirasti, pridūrė Gavrilovas, šio projekto rėmuose vyksta renginiai, skirti įamžinti žuvusių civilių atminimą, ypač karo metu Voronežo srityje.

"Voronežo ir Belgorodo sričių teritorijoje siautėjo naciai — vengrai, vokiečiai. Dokumentaliai užfiksuoti civilių gyventojų sunaikinimo faktai, taip pat organizuoto pasipriešinimo okupantams faktai", — pridūrė deputatas.

Soleckio rajono teismas antradienį pirmą kartą Rusijos teisminiuose procesuose teisiškai pripažino nacių vykdytas civilių žudynes genocidu — remdamasis susidorojimų su civiliais gyventojais Novgorodo srities Žestianaja Gorka kaime 1942–1943 metais faktu.

Baigiamojoje kalboje Novgorodo srities prokuratūros civilinės teisės skyriaus viršininkas Vitalijus Novikovas pažymėjo, kad pagal Niurnbergo tribunolo įstatus karo nusikaltimai neturi senaties terminų. Tuo pačiu metu, pasak jo, karo metu "sovietinių žmonių etninių grupių sunaikinimo" faktai anksčiau nebuvo oficialiai pripažinti.

1942 metais Žestianaja Gorka kaime nacių baudėjai vykdė masinius civilių gyventojų sušaudymus. Praėjusių metų pavasarį visos Rusijos projekto "Be senaties termino" ribose projekto dalyviai ten rado daugiau nei 500 palaikų, tarp jų ir daug vaikų.

Prokuratūros duomenimis, 1942 metais civilių žudynėms naciai sukūrė "komandą" iš daugiau nei 20 žmonių, kuriai vadovavo vokiečių ir austrų karininkai. Kaip paprasti atlikėjai joje dalyvavo be kitų ir išeiviai iš Latvijos SSR.

Masinių žudynių organizatoriumi prokuratūra laiko vokiečių generolą Kurtą Hercogą, kurį 1947 m. Sovietų karo tribunolas nuteisė 25 metams lagerių (jis mirė 1948 m.). Tačiau susidorojimų vykdytojai niekada taip ir nebuvo patraukti atsakomybėn.

1942–1943 m. Žestianaja Gorka kaime "komanda" sistemingai rengė masines civilių ir į nelaisvę paimtų Raudonosios armijos karių egzekucijas — per tą laiką, prokuratūros duomenimis, aukomis tapo mažiausiai 2,6 tūkst. žmonių.

Kaip paaiškėjo tiriant daugiau kaip 500 šiose vietose rastų kaulų liekanų, tarp žuvusiųjų buvo 188 vaikai, jauniausiam iš jų buvo tik penkeri metai. Žmonės buvo nužudyti šūviai į galvą, bukais ir kapojančiais smūgiais, dažnai daugibiniais.

Šiuo atžvilgiu prezidento padėjėjas Vladimiras Medinskis pažymėjo, kad, nepaisant milžiniškų TSRS nuostolių kare, genocido faktas tarptautiniu mastu buvo pripažintas tik žydų, romų ir serbų atžvilgiu. Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, Sovietų Sąjunga neteko 27 milijonų nužudytų ir mirusių žmonių.

Tegai:
Rusijos Valstybės Dūma, Rusija, Baltijos šalys, genocidas
Dar šia tema
Buvęs Vokietijos diplomatas papasakojo apie Hitlerio planus dėl TSRS tautų genocido
Profesorius ragina dar kartą patikrinti Lietuvos gyventojų genocido tyrimo centro duomenis
Pirmą kartą Rusijoje nacių vykdytas civilių žudymas buvo pripažintas genocidu