Saliutas Maskvoje Talino išvadavimo proga, archyvinė nuotrauka

Latvijos URM pasisako prieš saliutą Maskvoje Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga

41
(atnaujinta 22:51 2019.10.12)
Latvijos užsienio reikalų ministerija mano, kad saliutas, numatytas spalio 13 dieną Maskvoje 75-ųjų Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga, yra "nepriimtini"

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministerija pasisakė prieš šventinio saliuto surengimą Maskvoje, skirtą 75-osioms metinėms, kai sovietų kariuomenė išlaisvino Rygą nuo nacių okupacijos.

"Sveikindami fašizmo sutriuškinimą, primename pasauliui, kad Latvijai, Lietuvai ir Estijai laisvė ir nepriklausomybė buvo atkurta 50 metų vėliau, nes Raudonosios armijos atėjimas reiškė sovietinės okupacijos atnaujinimą", — sakoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Ryga 1939 metais sudarytą Molotovo ir Ribentropo paktą laiko neteisėtu dokumentu, atvėrusiu "kelią Antrojo pasaulinio karo pradžiai ir Sovietų Sąjungos agresijai prieš Latviją".

Diplomatai Maskvoje suplanuotą saliutą pavadino "nedraugišku žingsniu".

Ryga buvo išlaisvinta nuo vokiečių okupantų 1944 metų spalio 13 dienos vakare. Baltijos šalių išlaisvinimas yra didelė operacija, kurioje dalyvavo keli frontai, tarp jų trys Baltijos, dalis trečiojo Baltarusijos fronto pajėgų ir iš dalies Leningrado fronto pajėgos, taip pat dalis Baltijos laivyno.

Šio puolimo metu Estija, Latvija ir Lietuva buvo išlaisvintos. Iš 59 vokiečių divizijų buvo nugalėtos 29, likusios 30 pasitraukė į Kurlandą.

Kartu Baltijos šalys mano, kad 1940–1991 metais jos buvo tariamai okupuotos TSRS. Rusija, kaip Sąjungos įpėdinė, kategoriškai nesutinka su tokia pozicija. Šalies vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad apie jokią sovietų okupaciją Baltijos šalyse negali būti nė kalbos. Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos šalių įstojimą į TSRS laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas.

Spalio 11-ąją Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.

Kasemas paaiškino, kodėl šventiniai fejerverkai Maskvoje piktina Baltijos šalis >>

Anksčiau Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus, Kauno ir Talino išlaisvinimą. Šie įvykiai Maskvoje taip pat paminėti saliutais. Panašūs renginiai rengiami ir kitų buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengiantis 75-osioms Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinėms.

Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Rusijos ambasada Lietuvoje Vilniaus reakciją palaikė "neadekvačia".

41
Tegai:
fejerverkai, Maskva, Latvija
Dar šia tema
Maskva šventiniu fejerverku pasveikino Vilnių su išlaisvinimo nuo nacių metinėmis — video
75-osios Vilniaus išlaisvinimo metinės: Lietuvoje pagerbti sovietų kariai
Paviešintas saliuto Kauno išvadavimo 75-ųjų metinių proga vaizdo įrašas
Paviešinti dokumentai, išsklaidantys Baltijos šalių mitus apie "sovietų okupaciją"
Maskvoje saliutu paminėtos 75-osios Talino išvadavimo metinės — video
Hitleris asmeniškai nieko nenužudė: kaltė dėl Holokausto bus primesta Baltijos šalims
Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 22:36 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Nord Stream-2

Laivas "Fortūna", galintis užbaigti "Nord Stream-2", išplaukė Mukrano

(atnaujinta 10:38 2020.07.08)
Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekio tiesimui, ir pasuko į pietryčius

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. "Fortūna", vamzdžius klojanti inkarinė barža, kuria galima užbaigti dujotiekį "Nord Stream-2", išplaukė iš Vokietijos Mukrano uosto, praneša RIA Novosti su nuoroda į laivų sekimo portalų "Marine Traffic" ir "Myshiptracking" duomenis.

Antradienio vakarą laivas išplaukė iš Mukrano, "Nord Stream-2" logistikos bazės, kur buvo laikomi vamzdynai dujotiekio tiesimui, ir pasuko į pietryčius.

Danija pirmadienį projekto operatoriui "Nord Stream 2 AG" išdavė atnaujintą leidimą tiesti "Nord Stream-2" jos vandenyse. Dabar įmonės gali naudoti įgyvendinant projektą ne tik laivus su dinaminiu padėties nustatymu, bet ir inkarus, nes dujotiekio trasa eina už Baltijos jūros dugne paskendusių cheminių ginklų sąlyčio zonos ribų. Vamzdžių klojimo darbus galima atnaujinti ne anksčiau kaip rugpjūčio 3 dieną, kai pasibaigs šio sprendimo apskundimo laikotarpis.

Galimas "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimo variantas yra inkarinis vamzdyno klojimo laivas kartu su kitu laivu, turinčiu dinaminę padėties nustatymo sistemą, kuri gali išlaikyti laivą norimoje vietoje be inkarų ir švartuoti.

Vienas iš laivų, galinčių užbaigti tiesti "Nord Stream-2" dujotiekį, yra MRTS inkarinė barža "Fortūna". Antrasis kandidatas yra "Akademik Čerskij" su dinamine padėties nustatymo sistema, jis taip pat yra Mukrane.

"Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. JAV aktyviai priešinasi projektui, siekdamos tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES, taip pat Ukrainai ir kelioms kitoms Europos šalims. 2019 metų gruodžio mėnesį Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas projektui, reikalaudamos statybų bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart pranešė apie savo darbų projekte sustabdymą.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, laivas
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Danija leido užbaigti statyti "Nord Stream-2" naujais laivais
"Nord Stream-2" statyba negali būti atnaujinta iki rugpjūčio 3 dienos