Saliutas Maskvoje Talino išvadavimo proga, archyvinė nuotrauka

Latvijos URM pasisako prieš saliutą Maskvoje Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga

41
(atnaujinta 22:51 2019.10.12)
Latvijos užsienio reikalų ministerija mano, kad saliutas, numatytas spalio 13 dieną Maskvoje 75-ųjų Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga, yra "nepriimtini"

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministerija pasisakė prieš šventinio saliuto surengimą Maskvoje, skirtą 75-osioms metinėms, kai sovietų kariuomenė išlaisvino Rygą nuo nacių okupacijos.

"Sveikindami fašizmo sutriuškinimą, primename pasauliui, kad Latvijai, Lietuvai ir Estijai laisvė ir nepriklausomybė buvo atkurta 50 metų vėliau, nes Raudonosios armijos atėjimas reiškė sovietinės okupacijos atnaujinimą", — sakoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Ryga 1939 metais sudarytą Molotovo ir Ribentropo paktą laiko neteisėtu dokumentu, atvėrusiu "kelią Antrojo pasaulinio karo pradžiai ir Sovietų Sąjungos agresijai prieš Latviją".

Diplomatai Maskvoje suplanuotą saliutą pavadino "nedraugišku žingsniu".

Ryga buvo išlaisvinta nuo vokiečių okupantų 1944 metų spalio 13 dienos vakare. Baltijos šalių išlaisvinimas yra didelė operacija, kurioje dalyvavo keli frontai, tarp jų trys Baltijos, dalis trečiojo Baltarusijos fronto pajėgų ir iš dalies Leningrado fronto pajėgos, taip pat dalis Baltijos laivyno.

Šio puolimo metu Estija, Latvija ir Lietuva buvo išlaisvintos. Iš 59 vokiečių divizijų buvo nugalėtos 29, likusios 30 pasitraukė į Kurlandą.

Kartu Baltijos šalys mano, kad 1940–1991 metais jos buvo tariamai okupuotos TSRS. Rusija, kaip Sąjungos įpėdinė, kategoriškai nesutinka su tokia pozicija. Šalies vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad apie jokią sovietų okupaciją Baltijos šalyse negali būti nė kalbos. Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos šalių įstojimą į TSRS laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas.

Spalio 11-ąją Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.

Kasemas paaiškino, kodėl šventiniai fejerverkai Maskvoje piktina Baltijos šalis >>

Anksčiau Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus, Kauno ir Talino išlaisvinimą. Šie įvykiai Maskvoje taip pat paminėti saliutais. Panašūs renginiai rengiami ir kitų buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengiantis 75-osioms Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinėms.

Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Rusijos ambasada Lietuvoje Vilniaus reakciją palaikė "neadekvačia".

41
Tegai:
fejerverkai, Maskva, Latvija
Dar šia tema
Maskva šventiniu fejerverku pasveikino Vilnių su išlaisvinimo nuo nacių metinėmis — video
75-osios Vilniaus išlaisvinimo metinės: Lietuvoje pagerbti sovietų kariai
Paviešintas saliuto Kauno išvadavimo 75-ųjų metinių proga vaizdo įrašas
Paviešinti dokumentai, išsklaidantys Baltijos šalių mitus apie "sovietų okupaciją"
Maskvoje saliutu paminėtos 75-osios Talino išvadavimo metinės — video
Hitleris asmeniškai nieko nenužudė: kaltė dėl Holokausto bus primesta Baltijos šalims
Žuvies konservų gamyba

"Niekam nieko nereikia": Latvijoje uždaryta dar viena žuvies konservų gamykla

(atnaujinta 12:49 2020.09.21)
Žuvies konservų gamyklos "Kolumbija Ltd" savininkas prisipažino, kad jam atsibodo "kovoti su sistema", ir jis su šeima išvyks į Izraelį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Latvijoje, Liepojoje, uždaryta paskutinė žuvies konservų gamykla "Kolumbija Ltd", interviu Sputnik Latvija papasakojo buvęs įmonės savininkas Igoris Krupnikas.

"Liepojos gamyklą uždariau rugsėjo 1 dieną, dabar joje vadovaus "Trasta komercbanka" nemokumo administratoriai", — paaiškino jis.

Latvijos verslininkas, turintis Rusijos ir Izraelio pasus, prisipažino, kad jam atsibodo kovoti su sistema, ir jis nusprendė su šeima visiems laikams skristi į Izraelį.

"Latvijoje niekam nieko nereikia. Tiesą sakant, dabar tai apleista žemė, o pačios gamyklos nebėra. Teritorijoje yra tik apsauga, ir net ji yra iš Rygos", — sakė Krupnikas.

Verslininkas prisipažino, kad jam gaila įmonės darbuotojų, kurie visą vasarą buvo darbo biržoje.

"Negalėjau susitarti su banko administratoriumi. Prašiau darbo garantijų iki 2021 metų birželio 1 dienos, tačiau jis atsisakė. Bet mes nieko neprašėme — tik suteikti galimybę dirbti", — skundėsi verslininkas.

Anksčiau pranešta, kad "Kolumbija Ltd" trims mėnesiams turėjo nutraukti gamybą dėl COVID-19 padėties. Įmonė egzistavo nuo 1892 metų.

Tegai:
Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: prabangus Latvijos gyvenimas už Rusijos pinigus baigėsi
Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio
Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu
Latvių advokatas Pavelas Rebenokas

Latvijoje nužudytas garsus advokatas

(atnaujinta 19:36 2020.09.20)
Už advokato žudiko pagavimą jo draugas siūlo 20 tūkstančių eurų atlygį, o valstybinė policija deda visas pastangas šiai bylai ištirti

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Žinomas latvių advokatas Pavelas Rebenokas buvo nužudytas savo namuose sekmadienio naktį, apie tai pranešė nužudytojo draugas — advokatas Martinas Kriekis savo Twitter paskyroje.

"Šią naktį buvo nužudytas mano draugas Pavelas Rebenokas. Aš skelbiu 20 000 eurų atlygį už žudiko pagavimą. Ir ypač už užsakovų politikų tarpe", — parašė advokatas.

Kriekis tvirtina, kad šeštadienio vakarą Rebenokas atvažiavo pas jį į svečius ir vėlai naktį grįžo namo.

"Tuo, ką mes matome, — aš netikiu, kad tai buvo žmogžudystė apiplėšimo metu. Ši žmogžudystė buvo padaryta su tam tikru tikslu", — parašė advokatas.

Kriekis žurnalistams papasakojo, kad advokatas buvo nužudytas panaudojus fizinę jėgą.

Latvijos valstybinės policijos spaudos centras patvirtino, kad Rebenokas buvo nužudytas. Šiuo atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis procesas pagal Baudžiamojo kodekso 117 straipsnį dėl nužudymo. Dideli policijos ištekliai įtraukti į tyrimą, vykdomi operatyviniai ir tardymo veiksmai. Tikrinamos iš karto kelios nusikaltimo versijos.

Respublikos vidaus reikalų ministras Sandis Girgenas patikino, kad policija skirs visą dėmesį Pavelo Rebenoko nužudymo bylai.

"Prisiekusio advokato Pavelo Rebenoko nužudymo byla sulauks viso policijos dėmesio, svarbu, kad Latvija negrįžtų prie 90-ųjų metų nusikalstamų metodų. Valstybinė policija visą naktį dirbo sustiprintu režimu ir daro tai toliau. Policijos pareiga — kuo skubiau išaiškinti šį nusikaltimą, ir tai taps teisėsaugos institucijų profesionalumo patikrinimu", — sakė Girgenas.

Ministras pareiškė gilią užuojautą Rebenoko artimiesiems.

Pavelas Rebenokas gimė 1980 m. rugpjūčio 4 d. Baigė Latvijos jūrų akademiją ir Latvijos universiteto Teisės fakultetą. 2003 m. Rebenokas tapo premjero Einaro Repšės neetatiniu patarėju laivybos ir uostų klausimais, po to jis buvo paskirtas finansų ministro patarėju Ventspilio uosto klausimais. Tada ministrų kabinetas jį patvirtino Ventspilio uosto valdyboje kaip Finansų ministerijos atstovą, tačiau 2004 m. kovą Vyriausybė nušalino jį nuo šių pareigų.

Nuo 2018 m. rugsėjo iki 2019 m. balandžio Rebenokas ėjo UAB "Olainfarm" tarybos pirmininko pareigas, o 2019 m. vasarį tapo Rygos laisvojo uosto direkcijos valdybos nariu. Be to, nuo 2019 m. birželio iki liepos jis buvo AB "Latvenergo" tarybos pirmininkas.

Nuo 2019 m. vasario Rebenokas taip pat buvo buvusio ekonomikos ministro neetatinis patarėjas.

Nuo 2008 m. Pavelas Rebenokas vadovavo advokatų kontorai "Rebenoks & Vilders".

Pernai kovą Rebenokas kreipėsi į Valstybės policijos vadovą Intsą Kuzį ir Valstybės saugumo tarnybos vadovą Normundą Mežvietą dėl jam pareikštų grasinimų fiziniu smurtu.

Tegai:
advokatas, nužudymas, Latvija
Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Mirtis atvėrė kelią Trampo pergalei arba pilietiniam karui

(atnaujinta 14:46 2020.09.21)
Donaldo Trampo galimybės būti išrinktam antrai prezidento kadencijai radikaliai padidėjo mirus vienai iš JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų

Tai ne sąmokslo teorija, bet sausas politinis faktas, pabrėžiantis veiksmingos JAV vyriausybės, padėjusios paversti Ameriką pasaulio hegemone, iširimą.

Faktas yra tas, kad Amerikos sistema veikė naudodama dvi apribojimų grandines, kurios neleido itin nevienalytėms Amerikos politinio ir ekonominio elito grupėms griebti viena kitai už gerklės ir sukelti XIX amžiaus antrosios pusės pilietinio karo pasikartojimą, o dabar abi šios grandinės — konstitucinė ir neoficialioji — byra tiesiai prieš mūsų akis.

Norint padaryti tokią išvadą, pakanka užduoti paprastą klausimą: ar apskritai normalu, kad prezidento rinkimų rezultatai priklauso ne nuo liaudies valios, o nuo konkretaus teisėjo gyvenimo ar politinės padėties? Akivaizdus atsakymas yra "ne", bet dabar būtent tai vyksta JAV, ir nė viena iš konfliktuojančių politinių grupių nėra pasirengusi pripažinti situacijos nenormalumo ir skaudžių jos padarinius.

BBC praneša: "Prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad kitą savaitę skirs naują Aukščiausiojo Teismo teisėją. Ruth Ginsburg, kuri ėjo pareigas, mirė sulaukusi 87 metų, likus vos šešioms savaitėms iki prezidento rinkimų". Džo Baidenas primygtinai reikalauja, kad toks sprendimas būtų priimtas jau po rinkimų.

Konflikto priežastis yra ta, kad abi partijos prieš rinkimus skaičiuoja kelis žingsnius į priekį ir prognozuoja, kad viskas vystysis taip: rinkimų naktį, suskaičiavus rinkimų dieną atiduotus balsus, Donaldas Trampas turės astronominį rezultatą ir didžiulį pranašumą prieš Džo Baideną.

Tačiau dėl to, kad Demokratų partija, pasitelkdama epidemiją, privertė naudoti masinį balsavimą paštu, maždaug savaitę siaubo išgyvenę Trampo rinkėjai (ir vilties sklidini Baideno rinkėjai) stebės, kaip Trampo lyderystė tirpsta prieš mūsų akis ir galiausiai nugalėtojas lieka Baidenas. Demokratai (ir tai greičiausiai bus netiesa) šį "stebuklingą" reiškinį pagrįs tuo, kad demokratų rinkėjai, susirūpinę savo saugumu dėl koronaviruso, daugiausia balsavo paštu.

Donaldas Trampas
© AP Photo / Carolyn Kaster

Respublikonai pažymės, kad greičiausiai (ir tai tikriausiai yra arčiau realybės) demokratų kontroliuojamų valstijų vietos valdžia ir Demokratų partijos "operatyvininkai" tiesiog atsispausdins reikiamą "Baideno" biuletenių skaičių ir pakiš juos visiškai remiant JAV pašto tarnybai, kuri atrodys ypač įtikinamai, atsižvelgiant į oficialią pašto profsąjungos paramą Baidenui. Tai yra scenarijus, apie kurį Trampas ir generalinis prokuroras Viljamas Baras (William Barr) užsimena kalbėdami apie milžiniškus galimus pažeidimus, kurie atsiras per balsavimą paštu. Svarbus dabartinės situacijos bruožas yra tas, kad abiejų partijų šalininkams nerūpi rinkimų sąžiningumas: epocha, kai pati idėja, kad sąžiningi rinkimai (tai yra, teisingas sistemos veikimas) yra svarbesni už konkrečios partijos pergalę, baigėsi 2016 metais.

Susiklosčius aplinkybėms, kai tiek Trampas, tiek Baidenas nepripažins rinkimų rezultatų, jei jie jiems netiks, kova dėl prezidento pareigų neišvengiamai virs teisminiu lygmeniu: kiekvienoje konkrečioje valstybėje bus keli (ar net kelios dešimtys) teismų, kur respublikonai apkaltins demokratus melagingais biuleteniais, nenoru skaičiuoti "trampistų" balsų ir pan. Kiekvienos valstijos vietos teismai, kuriuose daugiausiai dalyvauja politiniai aktyvistai, priims sprendimus vadovaudamiesi "partijos drausme", o pralaimėjusioji pusė kreipsis į teismą. Beveik neišvengiama, kad visi šie ieškiniai bus sprendžiami JAV Aukščiausiajame Teisme.

Tiesą sakant, jau yra precedentas prezidento rinkimams, kurių likimą nusprendė Aukščiausiasis Teismas. 2000 metais, kai rinkimų rezultatai priklausė tik nuo perskaičiavimo Floridoje, būtent Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą dėl teismo, kuris iš tikrųjų pavertė Džordžą Bušą JAV prezidentu.

Dabar visuomenės radikalėjimo lygis yra aukštesnis, abipusė neapykanta liejasi per kraštus, užfiksuoti pirmieji politinių oponentų nužudymai, jau nekalbant apie tai, kad 2000 metais į Baltuosius rūmus niekas neatsiuntė vokų su ricinu, galinga nuodinga medžiaga, skirta prezidentui.

Iki teisėjos Ginsburg mirties (atvirai demokratiškosios įstaigos kairiojo sparno atstovės) mirties labai tikėtinas rezultatas buvo Aukščiausiajam Teismui palankus sprendimas. Nepaisant to, kad formaliu požiūriu iš devynių teisėjų keturi buvo demokratai, o penki — respublikonų šalininkai, vyriausiasis teisėjas ir oficialus "konservatorius" Robertsas neseniai balsavo už bet kokius antidempingo sprendimus.

Atsižvelgiant į tai, kad įtakingiausių Amerikos teismų organų teisėjai jau seniai balsavo beveik išimtinai "laikydamiesi politinio tikslingumo", o ne "pagal įstatymą", Baidenas turėjo beveik garantuotą pranašumą rezultatu 5:4. Mirus teisėjai Ginsburg, Trampui atsirado galimybė "pertempti" per Senatą (nereikia Kongreso sutikimo) sau ištikimiausio teisėjo kandidatūrą ir užsitikrinti reikiamą daugumą. Dar neseniai Amerikos politikoje egzistavo visas "tylių džentelmenų" susitarimų rinkinys, kuris draudė tokias manipuliacijas prieš pat rinkimus, ir buvo laikoma "teisinga" leisti naujajam prezidentui paskirti teisėją po rinkimų, tačiau dabar neveikia jokios "džentelmenų taisyklės".

Ir esmė čia nėra kažkoks ypatingas Trampo cinizmas: tiesiog JAV vyksta visavertis pilietinis karas elito viduje be jokių taisyklių. 2016 metais Donaldo Trampo būstinę šnipinėjo žvalgybos agentūros, vykdančios politinį Obamos administracijos nurodymą. Jie bandė įvykdyti pučą prieš dabartinį prezidentą, prisidengiant apkaltomis, remiantis akivaizdžiai padirbtais kaltinimais, ir tai nėra išsamus pastaraisiais metais įvykusių "taisyklių pažeidimų" sąrašas — neatsižvelgiant į tai, kad riaušių ir pogromų su žmonių aukomis organizavimas (būtent tai įvyko vasarą) taip pat nėra įprastas civilizuotos politinės kovos elementas.

Jei Trampui vis dėlto pavyks "pertempti" savo teisėją per Senatą (kuriame kai kurie "giliosios valstybės" šalininkai jau pareiškė nenorintys balsuoti už jį), jo galimybės laimėti dramatiškai išaugs. Pagal šį scenarijų "gilioji valstybė" turės tik tris būdus susigrąžinti Baltuosius rūmus: organizuoti didžiulę išdavystę pačioje Trampo komandoje (pavyzdžiui, per šantažuojamus teisėjus, kampanijos darbuotojus ir pan.), kad rinkimų byla paprasčiausiai nepasiektų Aukščiausiojo Teismo; rasti papildomų išdavikų tarp Aukščiausiojo Teismo teisėjų; galiausiai tiesiog paskelbti teismą neteisėtu ir surengti ginkluotą pučą — tikintis tikro pilietinio karo.

Pirmaisiais dviem scenarijais vis tiek bus tikimybė išsaugoti tam tikrą iliuzinį politinės sistemos teisėtumą savo gyventojų ir išorinio pasaulio akyse, o pilietinio karo atveju tai mažai tikėtina. Tačiau kad ir koks scenarijus išsipildys, Amerikos politiniame elite nebus civilizuotos politikos ar konstruktyvios sąveikos.

Tai gera žinia visam pasauliui. Ne veltui senovinėje knygoje, ant kurios prisiekia Amerikos prezidentai, pateikiamas tikslus pastebėjimas: "Bet kuri susiskaldžiusi karalystė bus tuščia; ir bet kuris susiskaldęs miestas ar namas nestovės".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Donaldas Trampas