Saliutas Maskvoje Talino išvadavimo proga, archyvinė nuotrauka

Latvijos URM pasisako prieš saliutą Maskvoje Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga

41
(atnaujinta 22:51 2019.10.12)
Latvijos užsienio reikalų ministerija mano, kad saliutas, numatytas spalio 13 dieną Maskvoje 75-ųjų Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga, yra "nepriimtini"

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministerija pasisakė prieš šventinio saliuto surengimą Maskvoje, skirtą 75-osioms metinėms, kai sovietų kariuomenė išlaisvino Rygą nuo nacių okupacijos.

"Sveikindami fašizmo sutriuškinimą, primename pasauliui, kad Latvijai, Lietuvai ir Estijai laisvė ir nepriklausomybė buvo atkurta 50 metų vėliau, nes Raudonosios armijos atėjimas reiškė sovietinės okupacijos atnaujinimą", — sakoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Ryga 1939 metais sudarytą Molotovo ir Ribentropo paktą laiko neteisėtu dokumentu, atvėrusiu "kelią Antrojo pasaulinio karo pradžiai ir Sovietų Sąjungos agresijai prieš Latviją".

Diplomatai Maskvoje suplanuotą saliutą pavadino "nedraugišku žingsniu".

Ryga buvo išlaisvinta nuo vokiečių okupantų 1944 metų spalio 13 dienos vakare. Baltijos šalių išlaisvinimas yra didelė operacija, kurioje dalyvavo keli frontai, tarp jų trys Baltijos, dalis trečiojo Baltarusijos fronto pajėgų ir iš dalies Leningrado fronto pajėgos, taip pat dalis Baltijos laivyno.

Šio puolimo metu Estija, Latvija ir Lietuva buvo išlaisvintos. Iš 59 vokiečių divizijų buvo nugalėtos 29, likusios 30 pasitraukė į Kurlandą.

Kartu Baltijos šalys mano, kad 1940–1991 metais jos buvo tariamai okupuotos TSRS. Rusija, kaip Sąjungos įpėdinė, kategoriškai nesutinka su tokia pozicija. Šalies vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad apie jokią sovietų okupaciją Baltijos šalyse negali būti nė kalbos. Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos šalių įstojimą į TSRS laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas.

Spalio 11-ąją Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.

Kasemas paaiškino, kodėl šventiniai fejerverkai Maskvoje piktina Baltijos šalis >>

Anksčiau Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus, Kauno ir Talino išlaisvinimą. Šie įvykiai Maskvoje taip pat paminėti saliutais. Panašūs renginiai rengiami ir kitų buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengiantis 75-osioms Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinėms.

Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Rusijos ambasada Lietuvoje Vilniaus reakciją palaikė "neadekvačia".

41
Tegai:
fejerverkai, Maskva, Latvija
Dar šia tema
Maskva šventiniu fejerverku pasveikino Vilnių su išlaisvinimo nuo nacių metinėmis — video
75-osios Vilniaus išlaisvinimo metinės: Lietuvoje pagerbti sovietų kariai
Paviešintas saliuto Kauno išvadavimo 75-ųjų metinių proga vaizdo įrašas
Paviešinti dokumentai, išsklaidantys Baltijos šalių mitus apie "sovietų okupaciją"
Maskvoje saliutu paminėtos 75-osios Talino išvadavimo metinės — video
Hitleris asmeniškai nieko nenužudė: kaltė dėl Holokausto bus primesta Baltijos šalims
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Šilkaverpiai, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai sukūrė vakciną nuo koronaviruso, naudodami šilkaverpius

(atnaujinta 13:52 2020.08.05)
Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos"

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Vakcina nuo COVID-19, kurios pagrindą sudaro šilkaverpių lervose esantys baltymai, turėtų tapti labai efektyvi ir nebrangi, RIA Novosti pasakojo projekto vadovas, Japonijos Kiusiu universiteto profesorius Takahiro Kusakabe.

Koronaviruso paviršiuje yra vadinamasis smaigalys baltymas S, jis yra sugrupuotas po tris ir būtent jis suformuoja pačius "smaigalius" viruso paviršiuje, su kurio pagalba ir plinta infekcija.

"Padedant šilkaverpiui, mes sukuriame dirbtinį smaigalio baltymą, kuris yra nepaprastai panašus į naujo tipo koronaviruso baltymą, tačiau jo viduje nėra viruso, todėl jis yra nekenksmingas", — teigė profesorius.

Į šilkaverpio kūną įnešamas bakulovirusas, kuris užkrečia tik vabzdžius, bet yra nekenksmingas žmonėms, turėdamas jame įterptą genetinę koronaviruso informaciją. Po kelių dienų šilkaverpių kūne "užauga" baltymas, labai panašus į koronaviruso S-baltymą.

"Šiuo metu mes kuriame dvi vakcinų rūšis — injekcines ir geriamąsias. Injekcinei vakcinai reikia išvalymo ir saugos tyrimų. Bet kokiu atveju manau, kad ji bus tokia pat saugi kaip šiuo metu naudojama vakcina. Kalbant apie geriamąjį vartojimą, Azijos šalyse istoriškai šilkaverpių lervas jie vartoja maistui, todėl problemų neturėtų kilti", — pabrėžė profesorius.

Mokslininkas mano, kad šiuo metodu bus pagaminta "labai efektyvi vakcina didesniais kiekiais nei įprastos vakcinos". Be to, jo kaina neviršys vakcinos nuo gripo ribų — keli tūkstančiai jenų (kelios dešimtys dolerių). Šiais mokestiniais metais, tai yra iki 2021 metų kovo 31 dieną, bus atliekami vakcinos bandymai su gyvūnais.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
mokslininkai, vakcina, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusijoje papasakojo apie skiepų nuo COVID-19 vaikams bandymus
Lietuviams priminė, kad viešose uždarose patalpose dėvėti kaukes privaloma
Mokslininkai neatmetė galingesnės antros COVID-19 bangos JK