Saliutas Maskvoje Talino išvadavimo proga, archyvinė nuotrauka

Latvijos URM pasisako prieš saliutą Maskvoje Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga

42
(atnaujinta 22:51 2019.10.12)
Latvijos užsienio reikalų ministerija mano, kad saliutas, numatytas spalio 13 dieną Maskvoje 75-ųjų Rygos išvadavimo nuo nacių metinių proga, yra "nepriimtini"

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministerija pasisakė prieš šventinio saliuto surengimą Maskvoje, skirtą 75-osioms metinėms, kai sovietų kariuomenė išlaisvino Rygą nuo nacių okupacijos.

"Sveikindami fašizmo sutriuškinimą, primename pasauliui, kad Latvijai, Lietuvai ir Estijai laisvė ir nepriklausomybė buvo atkurta 50 metų vėliau, nes Raudonosios armijos atėjimas reiškė sovietinės okupacijos atnaujinimą", — sakoma ministerijos paskelbtame pranešime.

Ryga 1939 metais sudarytą Molotovo ir Ribentropo paktą laiko neteisėtu dokumentu, atvėrusiu "kelią Antrojo pasaulinio karo pradžiai ir Sovietų Sąjungos agresijai prieš Latviją".

Diplomatai Maskvoje suplanuotą saliutą pavadino "nedraugišku žingsniu".

Ryga buvo išlaisvinta nuo vokiečių okupantų 1944 metų spalio 13 dienos vakare. Baltijos šalių išlaisvinimas yra didelė operacija, kurioje dalyvavo keli frontai, tarp jų trys Baltijos, dalis trečiojo Baltarusijos fronto pajėgų ir iš dalies Leningrado fronto pajėgos, taip pat dalis Baltijos laivyno.

Šio puolimo metu Estija, Latvija ir Lietuva buvo išlaisvintos. Iš 59 vokiečių divizijų buvo nugalėtos 29, likusios 30 pasitraukė į Kurlandą.

Kartu Baltijos šalys mano, kad 1940–1991 metais jos buvo tariamai okupuotos TSRS. Rusija, kaip Sąjungos įpėdinė, kategoriškai nesutinka su tokia pozicija. Šalies vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad apie jokią sovietų okupaciją Baltijos šalyse negali būti nė kalbos. Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos šalių įstojimą į TSRS laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas.

Spalio 11-ąją Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.

Kasemas paaiškino, kodėl šventiniai fejerverkai Maskvoje piktina Baltijos šalis >>

Anksčiau Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus, Kauno ir Talino išlaisvinimą. Šie įvykiai Maskvoje taip pat paminėti saliutais. Panašūs renginiai rengiami ir kitų buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengiantis 75-osioms Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinėms.

Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.

Rusijos ambasada Lietuvoje Vilniaus reakciją palaikė "neadekvačia".

42
Tegai:
fejerverkai, Maskva, Latvija
Dar šia tema
Maskva šventiniu fejerverku pasveikino Vilnių su išlaisvinimo nuo nacių metinėmis — video
75-osios Vilniaus išlaisvinimo metinės: Lietuvoje pagerbti sovietų kariai
Paviešintas saliuto Kauno išvadavimo 75-ųjų metinių proga vaizdo įrašas
Paviešinti dokumentai, išsklaidantys Baltijos šalių mitus apie "sovietų okupaciją"
Maskvoje saliutu paminėtos 75-osios Talino išvadavimo metinės — video
Hitleris asmeniškai nieko nenužudė: kaltė dėl Holokausto bus primesta Baltijos šalims
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija
Galvijai, archyvinė nuotrauka

Latvijos ūkininkai tapo priklausomi nuo Lietuvos paklausos

(atnaujinta 17:58 2020.10.27)
Ypač svarbi Latvijai yra Lietuvos rinka — pernai pienas ir jo produktai į Lietuvą buvo eksportuojami už 113 milijonų eurų, lietuviai perka 33% šviežio pieno

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Latvijos žemės ūkio ministerija ketina teikti pagalbą ūkininkams — 5100 pieno augintojų, 3000 galvijų ir 547 ūkiams, kuriuose auginamos kiaulės, rašo BVlv. Parama turėtų pasiekti ir 350 maisto gamintojų.

"Eurostatas" pranešė, kad pirmoji "koronakrizės" banga — nuo balandžio iki birželio — sumažino 8% maisto produktų eksporto, 20% žemės ūkio ir 9% žuvies produktų. Pramonės įmonės "jau susidūrė su likvidumo problemomis, nes jų santaupos tolesniam jų veiklos finansavimui labai sumažėjo ir kyla grėsmė jų tolesniam egzistavimui".

"Taigi, ne tik sumažėja maisto gamybos galimybės valstybėje, bet ir daugelis darbuotojų lieka be pajamų, tuo padidindami spaudimą valstybinei socialinei sistemai", — konstatuoja Latvijos ŽŪM.

Nepaisant situacijos su koronavirusu, liepos mėnesį pieno kainos "šiek tiek padidėjo", tačiau apskritai per pirmąjį 2020 metų pusmetį pieno ir pieno produktų eksportas sumažėjo 2,6 proc., ypač antrąjį ketvirtį, - 13,3 proc. (-8 , 6 milijonai eurų). Gamintojų pajamos nuo liepos iki rugsėjo, pasak Žemės ūkio ministerijos, sumažėjo 7,7 proc.

Ypač svarbi Latvijai yra Lietuvos rinka — pernai pienas ir jo produktai į Lietuvą buvo eksportuojami už 113 milijonų eurų, lietuviai perka 33% šviežio pieno. Mėsos eksportas atrodo panašiai — 2019 metais į Lietuvą buvo eksportuotia gyvų galvijjų už 10 mln., o jautienos — už 2 mln. Galvijais prekiaujama aukcionuose, o lotų kainos šiemet sumažėjo 17–23 proc.

Koronavirusas labiausiai neigiamai paveikė kiaulių auginimą, kuris yra Latvijos gyvulininkystės pagrindas — "Eurostato" duomenimis, 2019 metais iš Latvijos Respublikos į užsienį buvo išsiųsta 156,9 tūkst. gyvų kiaulių, kurių vertė siekė 13,5 mln. eurų, 86 proc. jų nusipirko Lietuva. Vasaros mėnesiais kiaulių kainos krito 41–42%. Dabar Žemės ūkio ministerija mokės ūkininkams 40 eurų už paršavedę, apskritai "paramos paketas" sieks 1 mln.

Iš Latvijos ministrų kabineto informacinėje bazėje pasirodančių dokumentų neaišku, kokia bus galutinė paramos suma visiems ūkininkams ir gamintojams.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
žemės ūkis, Lietuva, Latvija
Rusijos pilietis ir buvęs sovietų karininkas Jurijus Melis

Melio advokatas paprašė Lietuvos apeliacinio teismo sušvelninti areštą ginamajam

(atnaujinta 12:26 2020.10.28)
Gynyba ragina atsižvelgti į tai, kad dėl koronaviruso teismo procesas ir sprendimų priėmimas užtruko, ir neaišku, kaip ilgai tai tęsis

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Rusijos kariuomenės atsargos pulkininko Jurijaus Melio advokatas Lietuvoje Ryšardas Burda kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu sušvelninti kardomąją priemonę savo ginamojo atžvilgiu. Apie tai praneša "Express-nedelia".

Melis buvo sulaikytas 2014 metais. Praėjusių metų kovą jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.

"Šiame prašyme neturime konkretaus pasiūlymo, kokia kardomąja priemone pakeisti. Prašome ją pakeisti švelnesne, be abejo, gali būti priemonių derinys — dokumentų paėmimas, kontrolė, namų areštas ir panašiai", — pareiškė Burda.

Advokatą palaikė ir gynėja Galina Kardanovskaja, atstovaujanti Melio interesams. Anot jos, ginamasis yra visiškai finansiškai aprūpintas ir galėtų gyventi viešbutyje, o jo buvimas teisme būtų užtikrintas.

Gynyba paragino teismą atsižvelgti į tai, kad dėl situacijos su koronaviruso pandemija bylos nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas jau užsitęsė. Be to, neaišku, kaip ilgai tai tęsis.

Tuo tarpu prokurorė Daiva Skorupskaite-Lisauskienė prašo Lietuvos apeliacinio teismo netenkinti advokatų prašymo. Ji mano, kad kaltinamasis buvo uždarytas į areštinę, nes yra "pagrįsta nuomonė", kad jis neva gali slapstytis arba pabėgti iš teismo.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Sausio 13-osios byla, Jurijus Melis, Lietuva, Rusija
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti skundus dėl sausio 13-osios įvykių bylos
Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė nušalinti teisėją nuo Sausio 13 bylos  
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"