Ryga

Istorikas: Latvijos valdžia parodė šventvagišką įžūlumą istorijos klausimais

59
(atnaujinta 23:13 2019.10.14)
Latvijos gynybos ministerijos valdininkai ne kartą buvo "prigauti" meluojant apie Antrąjį pasaulinį karą ir dar kartą "sužibėjo", sakė istorikas Vladimiras Simindejus

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Pats Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas ir kiti valdininkai ne kartą "prigauti" meluojant apie Antrojo pasaulinio karo istoriją, ir dabar jie vėl pamelavo, pasakojo "Istorinės atminties" fondo tyrimų programų vadovas Vladimiras Simindejus interviu Sputnik Lietuva metu.

"Rygos puolimo operacija kaip tik ir numatė priešo išstūmimą iš Rygos. Vokiečiams ir jų bendrininkams buvo paliktas koridorius pasitraukti. Sakyti, kad Rygoje nebuvo mūšių, — šventvagiškas įžūlumas. Be Kyšezero apgulties, Rygoje buvo ir kitų rimtų mūšių, ir šie mūšiai buvo labai intensyvūs", — sakė istorikas.

"Dėl to, kad jiems pavyko išstumti vokiečius iš Rygos, nekariaujant didžiojoje miesto dalyje, išliko daugelis architektūros paminklų. Žinoma, galima tik nustebti dėl įžūlumo, su kuriuo Pabriksas, paskelbdamas propagandinį vaizdo įrašą, bando atsakyti į Rusijos gynybos ministerijos paviešintus archyvinius dokumentus", — teigė Simindejus.

Latvijos gynybos ministerija YouTube paskelbė "savo versiją" apie sovietų kariuomenės Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų, praneša Sputnik Latvija.

Ryga buvo išlaisvinta nuo vokiečių okupantų 1944 metų spalio 13 dienos vakare. Baltijos šalių išlaisvinimas yra didelė operacija, kurioje dalyvavo keli frontai, tarp jų trys Baltijos, dalis trečiojo Baltarusijos fronto pajėgų ir iš dalies Leningrado fronto pajėgos, taip pat dalis Baltijos laivyno. Baltijos šalys mano, kad 1940–1991 metais jos tariamai buvo okupuotos TSRS.

Rusija, kaip Sąjungos įpėdinė, kategoriškai nesutinka su tokia pozicija. Šalies vadovybė ne kartą yra pareiškusi, kad apie jokią sovietų okupaciją Baltijos šalyse negali būti nė kalbos. Užsienio reikalų ministerija paaiškino, kad Baltijos šalių įstojimą į TSRS laiko atitinkančiu to meto tarptautinės teisės normas.

Spalio 11-ąją Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.

59
Tegai:
Antrasis pasaulinis karas, Rusija, SSRS, Latvija
Dar šia tema
Zacharova atsakė Latvijos URM dėl sveikinimo Rygos išvadavimo proga
Ekspertas: Ryga nesuvokia, ką praranda, leisdama rusakalbiams vykti į Estiją
Latvijos gynybos ministrui patarta paklausti kariškių, kaip buvo išlaisvinta Ryga
Supuvusios braškės

Uogos supuvo laukuose: Estija skundžiasi sezoninių darbuotojų trūkumu

(atnaujinta 22:42 2020.07.07)
Nors valdančioji koalicija susitarė dėl darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų, tai braškių augintojams padės nedaug. Didžioji dalis derliaus supuvo, o sezonas artėja prie pabaigos

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Daugelis braškių supuvo laukuose, nes Estijos vyriausybė per vėlai priėmė sprendimą įleisti užsienio darbuotojus. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Pirmadienį koalicija pasiekė susitarimą dėl sezoninių darbuotojų pritraukimo iš trečiųjų šalių sąlygų. Iki krizės galiojusi tvarka buvo papildyta medicininės saugos reikalavimais — darbuotojai iš valstybių, kuriose didelis užsikrėtimo koronavirusu skaičius, privalo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Tuo tarpu Vyriausybės sprendimai dar nėra teisiškai įforminti.

Laari vienkiemio laukų savininkė Kadri Nebokat teigė, kad braškių augintojai nebuvo patenkinti šiuo sprendimu, nes uogų sezonas baigėsi ir didžioji derliaus dalis laukuose jau buvo supuvusi.

"Paskutinė galimybė nusipirkti uogų uogienėms. Į rinką patenka tai, ką pavyksta išsaugoti", — sakė ji.

Pasak Nebokat, ji prarado 80 procentų derliaus. Tai savo ruožtu reiškia, kad apyvarta sumažės 80 procentų.

"Be to, nėra iš ko mokėti darbo užmokesčio, nors darbuotojų mes vis tiek neturėjome", — sakė ji.

Taip pat Nebokat įvertino kitų metų perspektyvas.

"Pilkojo puvinio plitimas yra pakankamai aukštas, nuslopinti jo negalėsime. Pažiūrėsime, kaip augalai išgyvens šiuos metus", — sakė ji.

Pasak ūkininkės, ieškoti darbuotojų buvo labai sunku — iš 300 apskambintų žmonių tik dešimt atsiliepė. Nebokat mano, kad darbuotojai iš užsienio geriau renka uogas, nes jie geriau toleruoja rutiną. Be to, jie atvyksta į Estiją su konkrečiu tikslu — užsidirbti pinigų.

"Renkant braškes reikia nuoseklumo. Bedarbiai to neturi: žmogus dirba vieną dieną, o kitą dieną nori ilsėtis. Žmonės, kurie atvyksta dirbti, geriau ištveria rutiną. Lieka žmonės, kurie poilsio metu renka uogas, ir jauni žmonės, kurie yra įpratę užsiimti sportu, todėl yra atsakingesni", — sakė ji.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, apie braškių derliaus nuėmimo problemą dėl migrantų trūkumo paaiškėjo dar gegužę. Sunkumų kilo dėl to, kad dėl koronaviruso pandemijos Estijos valdžia uždraudė sezoninių darbuotojų iš Ukrainos atvykimą į respubliką. Vietiniai ūkininkai kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydami išspręsti problemą ir leisti atvykti "darbštiems ukrainiečiams", tačiau problema iki šiol nebuvo išspręsta.

Tegai:
karantinas, darbo migrantai, Estija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estijos ūkininkai paprašė valdžios įleisti į šalį ukrainiečius
Lenkija pasiskundė ukrainiečių trūkumu rinkti braškes
Dėl koronaviruso pasaulyje gali nelikti kavos
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 22:36 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas