Latvijos uostas Skulte, archyvinė nuotrauka

Latvijoje gali atsirasti Lietuvos SGD terminalo "konkurentas"

67
(atnaujinta 09:00 2019.10.15)
Latvijos dujų tiekimo įmonė mano, kad tai padės harmonizuoti Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos situaciją

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. "Latvijas Gāze" valdybos pirmininkas Aigaras Kalvitis mano, kad Skultėje planuojamas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas gali konkuruoti su Klaipėdos terminalu, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Anot jo, sveika Latvijos ir Lietuvos konkurencija šioje srityje harmonizuos situaciją Baltijos šalių gamtinių dujų rinkoje.

Kalvitis pabrėžė, kad Latvijos įmonė stebi situaciją Europos ir pasaulio energetikos rinkose ir remia naujų energetikos produktų patekimą į Latvijos ir Baltijos šalių rinkas.

Jis pažymėjo, kad tai naudinga tiek galutiniams pramonės vartotojams, tiek namų ūkiams.

Anksčiau Latvijos Seimo narys Armandas Krause teigė, kad planuojamas Skultės terminalas neturi strateginės reikšmės, nes Latvija gali priimti dujas iš Rusijos ir Norvegijos, taip pat iš Klaipėdos SGD terminalo.

Jo nuomone, Latvijos Naujoji konservatorių partija remia šį projektą tik todėl, kad gavo pinigų iš verslininko.

SGD terminalo statymo Skultėje idėją įgyvendina akcinė bendrovė "Skulte LNG Terminal". Šiuo metu 83 proc. bendrovės akcijų priklauso "Nacionālā gāzes termināļa biedrībai", o dar 17 proc. priklauso amerikiečių verslininkui Peteriui Aloyzui Ragaousui (jis yra ir valdybos pirmininkas), kuris yra didžiausias Naujosios konservatorių partijos rėmėjas.

Bendros investicijos į SGD terminalo Skultėje statybos projektą yra 90 milijonų eurų.

Klaipėdos SGD terminalas

Vienintelis importinių SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 metų gruodžio 3 dieną Klaipėdoje. Lietuvos valdžia teigia, kad jis leidžia Lietuvai atsikratyti Rusijos "Gazprom" "monopolio". Lietuva SGD laivą-saugyklą nuomojasi iš Norvegijos, ir kasmet "Klaipėdos nafta" už tai moka po 60 milijonų eurų. Praėjusią vasarą valdžia nusprendė išpirkti dujų saugyklą, pateisindama tai tuo, kad terminalas bus naudingas ateityje.

Nors politikai dažnai kalba apie Lietuvos "energetinę nepriklausomybę", šalis ir toliau perka dujas iš Rusijos.
Daugiausia SGD į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, tačiau nuo šių metų — ir iš Rusijos. Lietuvos valdžia taip pat tvirtina, kad gauna "mėlynąjį kurą" iš JAV, tačiau kai kurie ekspertai tuo abejoja ir pabrėžia, kad pristatymai buvo tik keli.

Per daugiau nei mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris tanklaivius su Rusijos SGD.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos "Tarptautinės energetikos politikos" centro vadovas Jurijus Solozobovas pažymėjo, kad Lietuva negali konkuruoti su kitais terminalais, todėl jos svajonės tapti "SGD mazgu" neišsipildys.

Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
© Sputnik /
Nuostabu šalia: «Independence» VS «Swinoujscie»
67
Tegai:
SGD terminalas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Sudrausminti tarnus: JAV primena Lietuvai apie jų SGD pirkimus
Lenkija spėja, kaip pasikeis dujų suvartojimas per dešimtmetį
Į Klaipėdą atplaukė nedidelis SGD krovinys iš Vysocko
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Vilniaus senamiestis, archyvunė nuotrauka

Lietuvoje patvirtinta 13 naujų COVID-19 atvejų

(atnaujinta 10:42 2020.08.10)
Bendras COVD-19 skaičius siekia 2264. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 501 asmuo, pasveiko – 1670

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Per praėjusią parą patvirtinta 13 naujų koronaviruso atvejų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Bendras skaičius siekia 2264. Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 501 asmuo, pasveiko – 1670. Nuo infekcijos mirė 81 asmuo, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 128 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 2910 žmonių. Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 1364 ėminiai.

Penktadienį Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad koronaviruso plitimo mastai respublikoje kelia nerimą. Pasak jo, artimiausiu metu bus svarstomos papildomos infekcijos kontrolės priemonės.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje