Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Rusija "minkštai okupuos" Latviją marškinėliais su Putino atvaizdu

79
(atnaujinta 15:45 2019.10.21)
Baltijos šalių socialinis ir politinis gyvenimas blogėja, o sovietinio stiliaus kova su marškinėliais, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, aiškiai parodo jo nykumą ir nereikšmingumą

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Latvijos valstybės saugumo tarnyba pateikė ataskaitas apie drabužių su rusiškais simboliais parduotuvių patikrinimus. Marškinėliai su Putinu ir striukės su dvigalviu ereliu, kuriuos parduoda reperio Timati parduotuvė Rygoje, yra viena populiariausių temų Latvijos Respublikos gyvenime. "Skudurais", "keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui", užsiima politikai ir specialiosios tarnybos, nes dėl jų kunkuliuoja pasipiktinusi "patriotinė" visuomenė. Toks triukšmas išraiškingai parodo, koks nykus Baltijos šalių visuomeninis gyvenimas: iš nuobodulio jie pradeda įžvelgti "Rusijos grėsmę" aprangoje ir kovoja su ja sovietiniais metodais. Apie tai straipsnyje rašo portalo "Ru.Baltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Praėjusį mėnesį Rygos prekybos centre atidaryta drabužių parduotuvė "Black Star Wear", priklausanti Rusijos reperiui Timati. Nuo pat pirmųjų darbo dienų parduotuvė susilaukė tokios reklamos, apie kurią nedrįso nė pasvajoti. Pasipiktinusi visuomenė parduotuvę paskelbė nei daug nei mažai — Putino hibridinės agresijos įrankiu — ir paragino teisėsaugos institucijas įsikišti ir ginti nacionalinį saugumą.

Latvijos "patriotai" nustatė, kad "Black Star Wear" parduoda drabužius su "Kremliaus simboliais". Šis labai platus apibrėžimas apima švarkus su rusiška trispalve ant rankovių, sportinius kostiumus, stilizuotus kaip karinę uniformą, marškinėlius su Vladimiro Putino atvaizdu, kepuraites su dvigalviu ereliu ir dar daugybę kitų dalykų.

Visa tai begėdiškai parduodama šalies — NATO narės — sostinėje ir netgi lydima kainų etiketėmis rusų ir latvių kalbomis (o, siaube!). Panašu, kad pastarasis faktas kovotojus už "latviškumą" sukrėtė labiausiai, ir jie paragino valdžią uždrausti "ideologiškai kenksmingus" drabužius.

Po rūpestingų socialinių aktyvistų kauke besislepiančių "psichų" yra visur, o jų patologinis aktyvumas pats savaime nėra visuomenės būklės rodiklis.

Bet Latvijos atveju valdžia pasirodė esanti "ant tos pačios bangos su psichais": marškinėlius su Putinu ir šalikus su trispalve Parlamentas ir specialiosios tarnybos pavadino grėsme Latvijos nacionaliniam saugumui.

Nacionalinio aljanso (valdančiosios koalicijos ir vyriausybės dalis) lyderis Raivis Dzintarsas oficialiai apklausė Latvijos valstybės saugumo tarnybą apie reperio Timati parduotuvę ir leido jėga išspręsti "prorusiškų" drabužių paplitimo Rygoje problemą. Valstybės saugumo tarnyba atsakydama autoritetingai pareiškė, kad apranga yra "Putino propagandos" įrankis. Putino veidas ant marškinėlių stiprina savo įtaką Kremliui svarbiose šalyse ir pasitelkęs "minkštąją galią" ruošiasi naujai Latvijos okupacijai.

Specialiosios tarnybos pradėjo administracinį patikrinimą Timati parduotuvėje ir prekybos centre, kuriame jis nuomojo patalpas.

Prieš porą dienų Valstybės saugumo tarnyba pranešė, kad po audito rezultatų prekybos centro vadovybė buvo informuota apie grėsmes nacionaliniam saugumui dėl drabužių su rusiškais simboliais pardavimo. Įrodyta, kad prekyba tokiomis prekėmis neprisideda prie Latvijos visuomenės gerovės ir vienybės. Gyventojus nacionalinė televizija informavo apie Valstybės saugumo tarnybos atlikto tyrimo rezultatus.

O juk visa tai daroma rimtai. Atidžiai stebinti visuomenė labai rimtai pasirašo peticijas policijai ir rašinėja pasipiktinimo kupinus įrašus socialiniuose tinkluose. Saugumo tarnybos atsakingai vykdo auditą, o politikai ir ekspertai paniurusiais veidais žiniasklaidoje diskutuoja apie "hibridines grėsmes", kurias kelia Kremliaus "švelniosios galios".

Tik rusakalbių mažuma leipsta iš juoko klausydama ir skaitydama visa tai. Valdžiai — nejuokinga. Timačio "pogrindiniai" marškinėliai Rygoje yra rimta, aktuali, svarbi tema. Tokia pat rimta, kaip praėjusių metų spektaklio "Maša ir lokys" uždraudimas Rygoje, kaip kova su "Tarybinėmis" dešrelėmis Lietuvoje, kaip kampanija dėl tarybinių ordinų pašalinimo iš laikraščio "Komsomolskaja Pravda", raudonos penkiakampės žvaigždės, rusiškų dainų, muzikantų ir Raudonosios armijos žaislinių kareivėlių uždraudimas.

Rusijos atlikėjas Timati. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виталий Белоусов

Baltijos šalių socialinis ir politinis gyvenimas blogėja, o sovietinio stiliaus kova su marškinėliais, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, aiškiai parodo jo nykumą ir nereikšmingumą.

Regis, Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje visi taip laimingai gyvena, kad be šalikų su Rusijos vėliavos spalvomis nėra dėl ko jaudintis. Demografinė krizė Baltijos šalyse yra faktas, kurį oficialiai pripažįsta pačios Baltijos šalys. Vietos ekspertai nuolat kalba apie pavojingą gyventojų senėjimą ir masinę jaunų žmonių emigraciją. Pirmaujančios tarptautinės organizacijos patvirtina jų pesimizmą.

Jų pranešimuose apie Latviją ir Lietuvą nuolat girdimas įžeidžiantis žodis "skurdas". Visuose Europos Sąjungos socialinės gerovės įvertinimuose Baltijos šalys kovoja dėl paskutinių vietų su Bulgarija ir Rumunija. Tarptautiniuose reikaluose Vilniui, Rygai ir Talinui viskas klostosi tikrai ne pačia geriausia linkme. Briuselio subsidijų srautas baigsis, "Brexit" atims iš tautiečių JK visas teises, Trampas ir Europa bando flirtuoti su Rusija, o firminė Baltijos šalių rusofobija Vakarų rinkoje parduodama labai menkai.

Taigi, Baltijos šalių vyriausybės turi ką veikti ir socialinėje srityje, ir ekonomikoje, ir užsienio politikoje, jei jos nenori privesti savo šalių iki visiško žlugimo.

Tačiau Baltijos šalių politinė aplinka degradavo tiek, kad viskas sustingo, suragėjo, niekas nesivysto, nėra jokios strategijos, nėra ir politikos tikrąja to žodžio prasme, o politinį gyvenimą imituoja nuvalkiota "Rusijos grėsmės" tema.

Bandydami išsivaduoti iš glitaus nuobodulio Baltijos šalių politikai "Rusijos grėsmę" įžvelgia visur, net kepurėse su dvigalviais ereliais ir striukėse su lokiais. Smaugianti Baltijos šalių socialinė atmosfera kelia stagnacijos asociacijas. "Priešo balso" slopinimas — televizijos kanalų išjungimas ir nepageidaujamų naujienų svetainių blokavimas — "Baltijos seserims" jau seniai tapo norma.

Dabar pasiektas dar didesnis dugnas — valstybinės svarbos Baltijos šalyse klausimas yra piliečių apranga.

Kaip Sovietų Sąjungoje partijos komitetuose vaikinai būdavo barami dėl per ilgų plaukų, o merginos dėl per trumpų sijonų, šiandien Latvijos televizija diskutuoja apie "grėsmę keliančią" aprangą, o žvalgybos agentūros seka marškinėlių su Putino atvaizdu savininkus. Daugelį dalykų buvusios sovietinės respublikos pasiliko sau iš sovietmečio. Pavyzdžiui, Rusija pasiliko astronomiją. Latvija sunaikino tarybinių laikų pramonę ir mokslą, tačiau ji atgaivina sovietmečiu dvelkiančias socialines praktikas.

79
Tegai:
nacionalinis saugumas, grėsmė, Baltijos šalys
Dar šia tema
Sirijos krizės akivaizdoje Lietuvos "elitas" "dėjo" į krūmus
Užkietėję rusofobai keičia retoriką: kodėl Baltijos valstybės "gerinasi" Rusijai
Politologas: Baltijos šalių rusofobai "kovos" su Rusija, kol jiems už tai bus mokama
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 22:36 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa, archyvinė nuotrauka

Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla

(atnaujinta 18:02 2020.07.07)
Estijos valdžia ir toliau riboja "Sputnik Estija" veiklą, pažeisdama žodžio laisvės principus. Apie tai tarptautinėje konferencijoje "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" kalbėjo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Renginyje dalyvavo Amerikos ir Europos "Sputnik" redakcijų atstovai. Be jų, konferencijoje pranešimus skaitė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorė Marija Zacharova, laisvai samdoma Kanados žurnalistė Eva Bartlett ir šveicarų rašytojas Guy Mettanas.

Viena pagrindinių konferencijos diskusijų temų buvo sistemingas spaudimas "Sputnik" atstovybėms Baltijos šalyse. Pasak Jelenos Čeryševos, "Sputnik Estija" tapo ryškiausių kovos su kitaip mąstančiais Baltijos regione pavyzdžiu.

"Mes pajutome administracinį spaudimą, ekonominę blokadą, politinę cenzūrą ir galiausiai baudžiamojo persekiojimo grėsmę, — savo kalboje sakė Čeryševa. — Tik Estijos policija gali sau leisti laisvai aiškinti Europos sankcijas, taikydama asmenines ES sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai".

Visų pirma, Jelena Čeryševa priminė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos "Sputnik Estija" svetainė veikia ypatinguoju režimu. Agentūros darbuotojams teko išeiti iš darbo, nes valstybės Policijos ir sienos apsaugos departamentas jiems atsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai tęs bendradarbiavimą su MIA "Rossija segodnia", jiems bus iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį "Europos sankcijų nesilaikymas". Pažeidimais Estijos valdžios institucijos laiko 2014 metais MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui paskelbtas asmenines sankcijas. Tačiau pati agentūra iki šiol nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Pasak Čeryševos, ją gąsdina Europos požiūris "Sputnik Estija" atžvilgiu. "Briuselis tyli — ir tai nusikalstama tyla, — sakė žurnalistė. — Apskritai, jis atleidžia rankas kitoms šalims, kurios pradeda tyrinėti Estijos patirtį uždraudžiant Sputnik".

Vienintelis dalykas, kurį sugebėjo pasiekti agentūros redakcija, tai gauti prieigą prie mokesčių mokėjimų. "Tai yra, mes ir toliau mokame mokesčius Estijos valstybei, — pabrėžė Jelena Čeryševa. — Tuo pat metu mokesčių departamentas visiškai uždarė prieigą prie mūsų įmonės elektroninės aplinkos. Tikiuosi, kad MIA "Rossija segodnia" ras išeitį, nes dabar svarbu sakyti tiesą būtent nacionalinėmis kalbomis".

Žurnalistas ir politologas Armenas Gasparianas mano, kad Europos struktūrų reakcija į leidinio blokavimą rodo, kad Baltijos šalyse nėra žodžio laisvės. "Vakaruose buvo girdėti tik nereikšmingi balsai dėl "Sputnik Estija", kad tai nepriimtina, — sakė Gasparianas. — Bet aš nematau didelio masto veiksmų šia tema".

Pasak eksperto, Europos organizacijos pasirinko nesikišimo poziciją tik todėl, kad kalbama apie Rusijos žiniasklaidą.

"Sputnik" persekiojimas daugelyje šalių tapo formalumu. Gal tada mes neteisingai suprantame žodžio laisvę? Gal reikėtų papildyti šią sąvoką, kad žodžio laisvė yra sąlyginis bet kokios tiesos ignoravimas iš mūsų pusės?" — baigdamas kalbą paklausė Gasparianas.

Gaspariano žodžius patvirtina faktas, kad "Sputnik" redakcija Prancūzijoje vis dar nėra akredituota prezidento žiniasklaidos komandoje ir negali lankytis Eliziejaus rūmuose. Apie tai pranešė agentūros atstovė Marija Lipatova.

"Tačiau reikia pažymėti, kad mes pirmieji iš prancūziškai kalbančių žiniasklaidos priemonių pradėjome kalbėti apie koronavirusą ir, nepaisant pandemijos, tęsėme darbą, — teigė žurnalistė. — "Sputnik" korespondento filmuotą medžiagą savo pranešimams vėliau pasiimdavo pagrindinės Prancūzijos nacionalinės žiniasklaidos priemonės".

Marija Lipatova taip pat pridūrė, kad "Sputnik France" nuolat kaltinama melagingų žinių skleidimu, nors agentūra skelbia Rusijos politikų pareiškimų vertimus į prancūzų kalbą. Nepaisant to, agentūros auditorija auga. "Be to, mes užsitarnaujame kolegų, kurie cituoja "Sputnik France", pasitikėjimą", — teigė Lipatova.

Konferencija "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" skirta dabartinei žurnalistikos būklei Rusijoje ir pasaulyje analizuoti. Dėl koronaviruso pandemijos liepos 7 dieną renginys vyko tarptautiniame "Rossija segodnia" multimedijiniame spaudos centre nuotoliniu būdu.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
"Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai