Algirdo Paleckio palaikymo akcija Latvijoje, nuotrauka iš įvykio vietos

Latvijoje ir Estijoje vyko Paleckio palaikymo akcijos

109
(atnaujinta 09:33 2019.10.22)
Opozicinis Lietuvos politikas kalinamas nuo praėjusio rudens; anksčiau buvo pranešta, kad Lietuvos generalinis prokuroras paprašė teismo pratęsti jo suėmimą

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Latvijoje ir Estijoje buvo surengti Lietuvos "Socialistinio liaudies fronto" lyderio, opozicijos politiko Algirdo Paleckio, kuris Lietuvoje kalinams nuo pernai spalio, palaikymo piketai.

Rygoje piketą surengė Latvijos antinacinis komitetas. Protestuotojai susirinko prie Lietuvos ambasados pastato.

Organizacija norėjo įteikti ambasadai kreipimąsi dėl Paleckio palaikymo, tačiau diplomatai atsisakė jį priimti.

Į mitingą susirinkusieji šaukė: "Gėda Lietuvos teisingumui!" ir "Laisvę Algirdui Paleckiui!".

"Kalbėdamas solidarumo piketo metu, Latvijos Rusijos sąjungos pirmininkas Miroslavas Mitrofanovas sakė manantis, kad vieną dieną Algirdas Paleckis bus laisvas ir galės atvykti į Rygą pažiūrėti į ambasadą, kuri "iš bailumo ar piktybiškai" atsisakė priimti žmogaus teisių gynėjo palaikymo kreipimąsi", — informuoja Sputnik Latvija.

Taline mitingas vyko prie Lietuvos ambasados pastato, esančio Uus gatvėje. Į mitingą susirinko Estijos visuomenės veikėjai ir žmogaus teisių aktyvistai.

Письмо в поддержку Альгирдаса Палецкиса литовские дипломаты принять отказались
Sputnik / Sergey Melkonov
Latvijos aktyvistų laiškas Lietuvos ambasadai

Iš viso mitinge dalyvavo šiek tiek daugiau nei dešimt žmonių.

Žmogaus teisių aktyvistas Sergejus Seredenko teigė, kad tokie piketai yra rodiklis, jog "savų nepaliekame".

"Jis turi tikrai didelių sveikatos problemų. O atsižvelgiant į kaltinimo absurdiškumą ir apgaulingumą, neatidėliotinas Algirdo paleidimas yra vienintelis normaliems žmonėms priimtinas variantas", — Sputnik Estija cituoja žmogaus teisių aktyvistą.

Antradienį Kauno apygardos teisme vyks teismo posėdis dėl kardomosios priemonės Paleckiui, bus sprendžiama, ar paleisti jį iš kalėjimo, ar toliau laikyti nelaisvėje.

Пикет в поддержку Альгирдаса Палецкиса у посольства Литвы в Эстонии.
© Sputnik / Юлия Калинина
Piketas prie Lietuvos ambasados Estijoje

Praeitą savaitę Paleckio advokatas Algis Petrulis teigė, kad jo kliento suėmimą gali pratęsti maksimaliam laikui — trims mėnesiams. Advokatas pažymėjo, kad pagal Lietuvos įstatymus teismas privalo paleisti įtariamąjį, jei nepavyksta surinkti faktų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Tačiau, Petrulio manymu, Paleckio atveju neverta tikėtis jo išlaisvinimo.

Paleckio byla

Buvęs "Socialistinio liaudies fronto" lyderis areštuotas nuo praėjusio rudens dėl tariamo "šnipinėjimo Rusijos naudai".

2018 metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė apie "šnipų tinklo", kuris vykdė "žvalgybines operacijas Rusijos Federacijos naudai", sulaikymą. Buvo pranešta, kad tarp įtariamųjų yra Paleckis, kuris šiuo metu suimtas, ir šeši jo bendražygiai.

Balandžio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra pakomentavo publikaciją vietos žiniasklaidoje apie įtariamojo "dingimą". Prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra sulaikytas, o tyrimo detalės neatskleidžiamos tyrimo tikslais.

Neseniai laiške Paleckis rašė, kad vietos prokurorams bus sunku jį nuteisti už "išgalvotą" kaltinimą "šnipinėjimu", nes jo byla jau susidomėjo Briuselis, Strasbūras ir Berlynas.

Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad Europos Parlamento narė iš Latvijos Tatjana Ždanoka kreipėsi į Europos Parlamentą, ragindama kolegas kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas su prašymu nutraukti Paleckio politinį persekiojimą.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Lietuvos valdžia, pradėdama tokias politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, visiškai pamina demokratines vertybes, kurias šlovino, prisijungdama prie ES ir NATO.

109
Tegai:
Estija, Latvija, Algirdas Paleckis
Temos:
"Šnipinėjimo skandalas" Lietuvoje (56)
Dar šia tema
Paleckio advokatas abejoja, kad prevencinė priemonė bus pakeista
Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Paleckio suėmimą
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
JAV valstybės departamento pastatas, archyvinė nuotrauka

Kaip JAV atskleidė Rusijos "propagandos ir dezinformacijos ekosistemos" paslaptis

(atnaujinta 13:56 2020.08.09)
Amerikiečiai atskleidė Rusijos taktiką vykdyti pasaulinę dezinformacijos kampaniją. Iš tiesų atskleidimas yra Valstybės departamento bandymas dezinformuoti Amerikos gyventojus ir tuo pačiu išpešti iš vyriausybės daugiau pinigų

Staigmena staigmenoje

Neseniai Visuotinio įsitraukimo centras prie JAV valstybės departamento paskelbė pranešimą "Rusijos propagandos ir dezinformacijos ekosistemos pagrindai" Šio darbo autoriai laikė savo tikslu "atskleisti Rusijos taktiką, kad mūsų partneriai, sąjungininkų vyriausybės, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslininkai, spauda ir viso pasaulio visuomenė galėtų atlikti tolimesnę analizę ir sustiprinti kolektyvinį atsaką į dezinformaciją ir propagandą".

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo solidu — 75 puslapiai teksto, 313 nuorodų, grafikos ir lentelės. Aš sąžiningai sugaišau laiką, kad perskaityčiau šį tyrimą.

Ir jis iš tiesų turintis proveržį. Pavyzdžiui, pasakojama, kad Rusijos valdžia bando pasitelkti žiniasklaidą, kad pareikštų savo požiūrį (!) — žinoma, tai genialus Kremliaus išradimas, kitos šalys turėtų pasimokyti iš to.

Dar vienas "atradimas" yra tas, kad Rusijos valstybinės žiniasklaidos skelbiama informacija (pavyzdžiui, tos pačios  "Zvezda") pasigaunama daugybės kitų leidinių ir toliau platinama tinkle. Autoriai, matyt, dar tik pradeda atrasti interneto ir dabartinės informacijos perdavimo terpės ypatybes (per kurias būtina ne reflektuoti ir tikrinti jos patikimumą, bet greitai perpasidalinti naujienomis ir įgyti peržiūrų).

Ataskaitoje pateikti svarbiausių Rusijos žiniasklaidos ir jų savininkų aprašymai taip pat turi kolosalią vertę bet kuriam analitikui — galų gale, dėl tam tikrų priežasčių paaiškėja, kad provalstybiniams kanalams, leidiniams ir interneto svetainėms vadovauja žmonės, besivadovaujantys provalstybine ideologija. Tik pamanyk!

Be to, nustebau sužinojęs, kad angliškuose "Rusijos propagandos ekosistemos" elementuose skelbiami užsienio autoriai, kurie dalijasi Rusijos pažiūrą apie Vakarų užsienio politikos strategijos trūkumus. Tai tiesiog nuostabu!

Na ir, pagaliau, pagrindinę vertę tyrėjams suteikia centrinė visos ataskaitos idėja: bet koks Maskvos požiūris į pasaulio problemas, bet kokia šio požiūrio publikacija yra nėra žodžio laisvės pasireiškimas, o klastingas Rusijos propagandos ir melo pavyzdys, apniaukiantys dievobaimingų vakariečių sąmonę.

Galima, žinoma, būtų pasakyti, kad vien ši mintis nuvertina mokslinę pranešimo vertę — vis dėlto ji tiesiog neturi šios vertės.

Iš esmės šie 75 puslapiai — minčių srautas ir banalumų išvardijimas. Kurių tikslas yra ne atskleisti, o iš esmės sustiprinti valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus prašymą dvigubai padidinti Visuotinio įsitraukimo centro finansavimą. Kaip tik kovai su Rusijos ir kitų šalių dezinformacija.

Piniguose laimė

Nenuostabu, kad Rusijos politikų ir ekspertų reakcija į šią ataskaitą buvo kažkas tarp pasityčiojimo ir paniekos. Joje  pateikti argumentai nebuvo vertinami rimtai, pavadino eiline rusofobine rašliava. Tačiau tuo tarpu pripažinta, kad ataskaitos autoriai turėjo gana pagrįstą pagrindą ją publikuoti.

"Nauja antirusiškų sapaliojimų porcija, pateikta valstybinio departamento rusofobų pranešime, aiškiai demonstruoja panišką amerikietiškų politikų baimę prieš alternatyvų požiūrį į tai, kas vyksta šalies viduje ir pasaulyje", — sako, pavyzdžiui, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Železniakas. RT ir Sputnik turi mažiau pinigų nei didžiausios Vakarų žiniasklaidos — tačiau jos turi tą patį alternatyvų požiūrį.

Kai kuriems vis dar gali atrodyti, kad Vakaruose egzistuoja žodžio laisvė, tačiau taip nėra. Dėl daugelių klausimų (pirmiausia ideologinio pobūdžio) Amerikos žiniasklaida primena sovietinius laikraščius — jie transliuoja vieningą, politiškai korektišką požiūrį.

Ir šis požiūris - į juodaodžių ir kairiųjų rengiamus pogromus JAV, apie Amerikos istorinio paveldo sunaikinimo teisingumą, apie nekaltumo prezumpcijos panieką (prisimink daugybės garsių žmonių persekiojimus dėl kaltinimų priekabiavimu), taip pat apie Rusijos demonizavimą — pradeda blaškyti Vakarų skaitytojus. Jie ieško alternatyvaus požiūrio — ir randa jį rusiškoje anglų kalbos žiniasklaidoje.

Ir tai jau yra rimta problema JAV, nes pasaulinės informacinės sferos kontrolė yra Amerikos dominavimo pagrindas. Štai kodėl, kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, "Vašingtonas kritikuoja bet kokius informacijos šaltinius, skleidžiančius jiems alternatyvius požiūrius, bando užtildyti bet kokį balsą, prieštaraujantį Amerikos požiūriams ir nuostatoms". Ir kai kritika nepadeda, įvedamos sankcijas ir (kaip Kinijos "TikTok" atveju) bandoma jas perimti per reiderių technologijas.

Toks persekiojimas iš tikrųjų silpnina JAV geopolitinę galią. Pavyzdžiui, apie Rusijos naudojimą Kinijos nulaikyme, taip pat sprendžiant kitas globalias problemas. Vis daugiau Amerikos ekspertų ragina Vašingtoną laikytis pragmatiškesnio požiūrio į dialogą su Maskva. To pavyzdys — atviras 103 garsių Amerikos ekspertų, įskaitant buvusius diplomatus ir politikus, laiškas, paskelbtas "Politiko".

"Tačiau tokiais už vandenyno oponentų dokumentais, kaip Visuotinio įsitraukimo centro ataskaita, galima pasiekti tik vieną tikslą — įkalti galutinį pleištą Rusijos ir Amerikos dialoge globaliais klausimais ir atmesti galimybę per ateinančius metus įveikti mūsų šalių nepasitikėjimo krize", — sako Železniakas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
dezinformacija, propaganda, Rusija, JAV