Paminklas Rygos išvaduotojams

Politologas: Rygoje nebus ieškomi vandalai, o jei jie bus surasti nebaus

41
(atnaujinta 17:20 2019.10.29)
Latvijoje buvo daugybė sovietų karių memorialų niekinimo atvejų, tačiau nė kartą nebuvo nustatyti dėl to kalti žmonės, sakė politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Politologas ir istorikas Armenas Gasparianas abejoja, kad Latvijos policija ieškos vandalo, kuris ant paminklo, skirto sovietų kariams išvaduotojams, paliko niekinamą užrašą. Apie tai jis pasakė interviu Sputnik Lietuva.

Anksčiau buvo pranešta, kad Latvijos valstybinė policija pradėjo baudžiamąją bylą dėl paminklo Rygos išvaduotojams išniekinimo. Šeštadienį ant paminklo pasirodė baltais dažais nupieštas užrašas "okupantai" latvių kalba.

Kas tiksliai taip pasielgė, nežinoma. Miesto gyventojai, "Facebook" pamatę pranešimą apie paminklo išniekinimą, atėjo ir nuvalė nuo jo niekinamą užrašą.

Gasparianas žinią apie paminklo sutvarkymą pavadino gera, tačiau patikslino, kad yra niuansų.

"Pirma — ar bus ieškoma vandalų? Tai nėra atsitiktinis klausimas, nes tai toli gražu ne pirmas paminklų sovietų kareiviams ir karininkams išniekinimo atvejis Latvijoje. Kiek atsimenu, vandalai ne kartą nebuvo rasti ir byla niekada nepasiekė teismo", — pasakė politologas.

Gasparianas pridūrė, kad neaišku, kaip gali vykti teismo procesas šioje byloje, jei vandalai faktiškai parodė oficialią Latvijos valdžios poziciją.

"Jie (Latvijos valdžia — Sputnik) mano, kad 1944 metais nebuvo jokio Latvijos išvadavimo, bet buvo "okupacija". Šiuo požiūriu vandalas yra solidarus su šalies vadovybe. Man atrodo, kad geriausia, kas čia galėtų įvykti, tai Latvijos lyderių bandymas blaiviai pažvelgti į savo istoriją, pasistengti sumažinti mitų kiekį. Štai tada tokių nusikaltimų skaičius pradės mažėti. Šiuo konkrečiu atveju vandalai remiasi būtent valstybės ideologija", — apibendrino jis.
41
Tegai:
Ryga, vandalas, tarybinis paminklas, Latvija
Dar šia tema
Istorikas: Lietuva nori pakeisti praeitį, statydama paminklus antiherojams
Lvove nežinomi žmonės nupiešė pjautuvą ir kūjį ant Banderos paminklo
Vilniaus meras naują lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu"
Rusijos ambasada Estijoje sureagavo į paminklo raudonarmiečiams nugriovimą
Latvijoje pradėta byla po paminklo Rygos išvaduotojams išniekinimo
 Naikintuvas Eurofighter Typhoon FGR 4

Šventės metu virš Estijos skraidė NATO lėktuvai, tačiau niekas nepastebėjo 

(atnaujinta 09:57 2021.02.25)
Vakar Estija šventė 103-iąsias nepriklausomybės metines. Vietoj parado buvo suplanuotas iškilmingas lėktuvų skrydis

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Estijos nepriklausomybės 103-iųjų metinių minėjimo dieną NATO lėktuvai skraido virš respublikos, tačiau dėl blogų oro sąlygų jų niekas nepastebėjo, pranešė RIA Novosti, remdamasi Estijos žiniasklaida.

Trečiadienį Estija šventė valstybinę šventę — 103-iąsias respublikos nepriklausomybės metines. Šią dieną, 1918 metų vasario 24-ąją, Estijos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, skelbiantį Estiją nepriklausoma ir demokratine respublika. Vietoj dėl koronaviruso atšaukto karinio parado buvo planuojamas NATO lėktuvų skrydis virš Estijos.

Trečiadienį Estijos kariškiai leidiniui sakė, kad dėl rūko ir žemų debesų ne visi iš pradžių planuoti skrydžiai galėjo būti atlikti.

"Dėl to skrydžiai vyko pagal sutrumpintą planą: pavyzdžiui, Italijos oro erdvės apsaugos padalinio virš Baltijos šalių naikintuvai "Eurofighter Typhoon" dėl oro sąlygų nepakilo iš Lietuvos oro bazės netoli Šiaulių", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad, anot skaitytojų pranešimų, dėl debesuotumo daugumoje Estijos miestų nebuvo matyti jokių lėktuvų, buvo girdėti tik galingų variklių ošimas.

"Taline dešimtys žmonių susirinko į Laisvės aikštę, tikėdamiesi pamatyti lėktuvus savo akimis, tačiau dėl debesų šį kartą nieko nebuvo galima pamatyti iš centrinės sostinės aikštės", — sakoma straipsnyje.

Skrydžiai vyko virš Talino, Kardlos, Kuresarės, Pernu, Viljando, Tartu, Paidės ir Rakverės miestų mažiausiai 300 metrų aukštyje.

Skrydžiuose dalyvavo Estijos oro pajėgų mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39 ir transportiniai lėktuvai M-28, saugantys Baltijos šalių oro erdvę; Vokiečių naikintuvai "Eurofighter Typhoon", pakilę iš Amario aviacijos bazės netoli Talino; keturi JAV oro pajėgų naikintuvai F-15, lydimi dviejų KC-135, pakilę iš Leikenhito bazės Didžiojoje Britanijoje.

Tegai:
naikintuvai, Estija
Памятник на воинской братской могиле в Екабпилсе

Latvijoje memorialo sovietų kariams pavogta patranka

Veteranai ir visuomenininkai vasario 24 dienos rytą pastebėjo, kad nežinomi asmenys sunaikino paminklą prie karių kapinių pačiame Jekabpilio centre

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Patranka, įrengta memoriale sovietų kareiviams Latvijos Jekabpilyje, dingo nuo postamento, žurnalistams pranešė miesto veteranų palaikymo draugijos pirmininkė Lidija Amosova.

Antradienį Tėvynės gynėjo dienos proga prie paminklo veteranai padėjo gėlių. Pasak Amosovos, patranka buvo vietoje, tačiau trečiadienio rytą ji dingo.

Полиция работает на месте разрушения памятника в Екабпилсе
© Sputnik
Policija dirba paminklo sunaikinimo vietoje Jekabpilyje

"Patranką tikriausiai nutempė traktoriumi. Apie tai mes informavome Rusijos ambasadą", — sakė veteranų paramos draugijos pirmininkė.

Memorialas Sovietų Sąjungos kariams Krustpilio parke, Jekabpilyje, buvo atidarytas 1976 metais. Netoliese yra karių kapinės.

Tegai:
memorialas, sovietų kariai, sovietų karių kapai, Latvija
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai