Pinigai

Ekspertas: Estijos valdžia nesuinteresuota kovoti su pinigų plovimu

35
(atnaujinta 16:36 2019.10.30)
Estija nekeis savo finansinės politikos, tačiau bandys manevruoti tarp galios centrų, kad gautų iš to naudos, mano ekonomistas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Estijos valdžia gali būti nesuinteresuota kovoti su pinigų plovimu, interviu Sputnik Lietuva pažymėjo ekonomistas, Globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Politinių ir ekonominių studijų centro vadovas Vasilijus Koltašovas, komentuodamas situaciją su "Swedbank" Estijos filialo įtarimu kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimu.

Anksčiau Sputnik Estija pranešė, kad Estijos finansų inspekcija iškėlė nusižengimo bylą "Swedbank" Estijos filialo atžvilgiu. Bankas įtariamas tuo, kad jis ne kartą pažeidė pinigų plovimo prevencijos taisykles. Patikrinimo rezultatai bus paskelbti kitų metų pradžioje.

Praėjusiais metais skandalas su pinigų plovimu palietė "Danske Bank". Buvo įtarimų, kad per Estijos padalinį praėjo apie 234 milijardų dolerių (daugiau nei 206 milijardai eurų). Po apkaltinimų pinigų plovimu "Danske Bank" uždarė savo filialus Rusijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.

Ekspertas pažymėjo, jog Estija valdžia vargu ar kovos su pinigų plovimu, nes vienas iš labai savotiškos Estijos ekonomikos sėkmės pagrindų — tai finansų sektorius, bankai.

"Tai tas, kas nepavyko Lietuvai, Latvijai tokiu pavidalu. Estijai pavyko ir, natūralu, kad jie [respublikos valdžia] yra suinteresuoti tuo, kad būtų įdomūs savo bankų sistemos užsienio klientams. O tai reiškia, jog ir priimti, ir plauti, ir slėpti ir daryti viską, kas įmanoma, kad klientams būtų pelninga ir čia uždirbtų iš palūkanų", — pasakė jis.

Anot Koltašovo, nereikia tikėtis radikalių pokyčių Estijos finansų sistemos darbe. Ekspertas pareiškė, kad įmanomi tik kai kurie privatūs nagrinėjimai.

"Vėlgi, Estija yra suinteresuota manevruoti dabar tarp galios centrų ir iš to gauti pelną. Lietuva visai ne manevruoja ir nieko už tai negauna. Estija remiasi prielaida, kad jei kiltų skandalas, jie spręstų jį, bandytų jį užgesinti, klausimą uždaryti, bet nekeisti politikos", — reziumavo jis.

35
Tegai:
pinigų plovimas, Estija
Dar šia tema
"Swedbank" vadovė atleidžiama iš pareigų skandalo su pinigų plovimu fone
Iš pareigų atleistas "Swedbank" Estijos filialo vadovas
Ekonomistas: Baltijos šalys pralaimėjo kovą dėl finansų srautų
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas  
Krovininiai vagonai, archyvinė nuotrauka

Latvijos geležinkelio pelnas lygus nuliui

(atnaujinta 14:35 2020.12.03)
Devynių šių metų mėnesių Latvijos geležinkelio pelnas buvo lygus nuliui eurų, pernai per šį laikotarpį buvo 2,2 mln. nuostolis, liepą Latvijos susisiekimo ministerija skyrė 27,236 mln. eurų "LDz" finansinei pusiausvyrai užtikrinti

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Latvijos geležinkelio apyvarta per devynis šių metų mėnesius siekė 103,839 milijono eurų, tai yra 25,6 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės pelnas per ataskaitinį laikotarpį yra lygus nuliui, o prieš metus bendrovė patyrė nuostolių, praneša LDz.

Per devynis 2019 metų mėnesius "LDz" apyvarta siekė 139,589 mln. eurų, o nuostoliai — 2,2 mln.

Bendrovės finansinėje ataskaitoje sakoma, kad "Latvijas dzelzceļš" tęsė darbą, išdėstytą paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje — pagerinti efektyvumą, patikslinti organizacinius, technologinius ir verslo procesus, sumažinti išlaidas ir užtikrinti konkurencingą bei tvarią koncerno veiklą ateityje.

Dėl įvairių ekonominių ir geopolitinių procesų per pirmuosius tris šių metų ketvirčius tęsėsi 2019 metais pasirodžiusi krovinių apyvartos mažėjimo tendencija, situaciją apsunkino koronaviruso pandemija, pranešė "LDz" vadovybė.

Devynis 2020 metų mėnesius "Latvijas dzelzceļš" gabenamų krovinių kiekis sumažėjo 14,192 mln. tonų, arba 44,9 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo gabenama 31,643 mln. tonų krovinių. Importuoti kroviniai sudarė 69,5 % viso srauto, arba 12,124 mln. tonų, tai yra 52,1 % mažiau nei per devynis praėjusių metų mėnesius "LDz" gabenamų importo krovinių apimtis.

Šiemet devynis mėnesius daugiausia naftos ir jos produktų gabeno Latvijos geležinkeliai — 24,3 % visų krovinių, anglies dalis — 20,1 %. Mineralinės trąšos sudarė 10,1 % viso krovinių srauto, pašarai — 7,8 %, grūdai — 5,5 %, mediena ir jos gaminiai — 8,8 %, kitų krovinių dalis — 23,4 %.

Keleivių srautas per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, sumažėjo 28,1 proc., iki 10,214 mln. keleivių.

Atsižvelgiant į sumažėjusią eismo apimtį, "Latvijas dzelzceļš" metus baigs nuostoliais, sakoma pranešime. Bendrovė negalės užtikrinti finansinės pusiausvyros, nes neturi pajamų visoms infrastruktūros išlaikymo išlaidoms padengti.

Šiuo atžvilgiu Susisiekimo ministerija "Latvijas dzelzceļš" skyrė 27,236 mln. Be to, ministrų kabinetas nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 32,422 milijono eurų.

 

Tegai:
pelnas, geležinkelis, Latvija
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

pažeidimus statybvietėse skirta 74 000 eurų baudų

(atnaujinta 15:34 2020.12.03)
VDI darbo inspektoriai statybvietėse nustatė 372 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbusius asmenis

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Specialios akcijos metu atlikta daugiau nei 550 patikrinimų rizikingiausiose šalies statybvietėse, rašo Valstybinė darbo inspekcija.

Inspektavimų metu buvo vykdoma nelegalaus darbo kontrolė, taip pat tikrinta, kaip laikomasi kritimo iš aukščio prevencijos priemonių.

Per akciją, kuri truko mėnesį, darbo inspektoriai statybvietėse nustatė 372 nelegalų ir nedeklaruotą darbą dirbusius asmenis, iš kurių 347 — fiziniai asmenys, vykdę neregistruotą individualią veiklą.

Vidaus apdailos darbus pastatytuose daugiabučiuose namuose atlieka ne įmonės, o fiziniai asmenys, dažnai oficialiai neįregistravę veiklos: dirbantys be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos. Panaši situacija yra ir individualios statybos objektuose. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl patikrinimų metu nustatoma tiek daug nelegaliai dirbančių fizinių asmenų.

Nustatytas 41 nelegaliai dirbęs užsienio šalių pilietis. Daugiau nei pusė jų dirbo pas fizinius asmenis, patys su jais susitarę dėl darbų atlikimo, tačiau oficialiai neįregistravę veiklos. Septyniose įmonėse nelegaliai dirbo 16 užsieniečių.

Surašyti 352 administracinio nusižengimo protokolai. Už nustatytus pažeidimus skirtų baudų suma siekia 73 949 eurus.

Pažymima, kad buvo tikrinta, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimų, ar saugiai vykdomi darbai aukštyje.

Patikrintose statybvietėse už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus surašyta 12 administracinio nusižengimo protokolų, 23 reikalavimai pašalinti per 50 įvairių darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų.

Tegai:
baudos, statyba, Valstybinė darbo inspekcija
Dar šia tema
ES paramą apgaule gavę asmenys stos prieš teismą
Klaipėdietis kaltinamas nelegaliai paskolinęs pusę milijono
Neoficialiai atlyginimus mokėjusi odontologijos klinika atlygino žalą — per 35 tūkst. eurų