Eismo įvykis, archyvinė nuotrauka

Paskaičiuota, kiek Rusijos gyventojams kainuoja avarijos Baltijos šalyse

68
(atnaujinta 17:56 2019.11.04)
Tarp trijų Baltijos šalių didžiausius vidutinius nuostolius draudikui padarė vairuotojai, tapę eismo įvykių kaltininkais Estijoje. Lietuvoje ir Latvijoje patirta žala 850 eurų mažesnė

VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Rusijos draudimo bendrovė "AlfaStrachovanie" paskelbė sąrašą šalių, kuriose rusai dažniausiai patenka į avarijas, ir apskaičiavo nuostolius, kuriuos patyrė Rusijos piliečiai dėl avarijų šiose šalyse.

Nelaimingi atsitikimai Vokietijoje, Italijoje ir Suomijoje rusams kainuoja brangiausiai.

Pagal 2018-2019 metais pateiktus duomenis, Vokietijoje vidutiniai dėl avarijos patirti nuostoliai yra 4 510 eurų, Italijoje — 3 850 eurų, o Suomijoje — 3 600 eurų.

Po to yra Lenkija, kurioje avarija rusams kainuoja vidutiniškai 2 460 eurų. Prancūzijoje ši suma siekia 2 330 eurų, o Ispanijoje — 2 200 eurų.

Septintoje vietoje yra Estija. Avarija šioje šalyje Rusijos piliečiams kainuoja apie 2 050 eurų. Lietuvoje ir Latvijoje ši suma yra vienoda — 1200 eurų.

Baltarusijoje šios išlaidos sudaro 720 eurų. Tai vienintelė šalis iš sąrašo, kurioje vidutiniai nuostoliai sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais.

Per metus vidutinis Rusijos piliečių patirtas nuostolis užsienyje šiose dešimtyje valstybių išaugo beveik ketvirtadaliu — iki 23,7 proc.

Kelių transporto avarijų aukos ES
© Sputnik
Kelių transporto avarijų aukos ES
68
Tegai:
eismas, vairuotojai, Baltijos šalys
Dar šia tema
Įtariama, kad Šalčininkuose girtas policininkas sukėlė eismo įvykį ir pasišalino
Perspėjama, kad eismo sąlygas sunkina plikledis
"Crazy Town" muzikantai pateko į eismo įvykį su briedžiu
Žvejai

Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos

(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.

Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.

Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, ​​tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.

"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo ​​Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.

Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.

"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.

Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".

Tegai:
žvejyba, ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Karinės pratybos Estijoje

Estijos gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:39 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę
Kalėdinės eglutės, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas įvertino COVID-19 infekcijos riziką perkant eglutę

(atnaujinta 09:23 2020.11.30)
Pasak jo, apsipirkimas atviroje erdvėje esančioje rinkoje yra daug saugesnis nei uždarame prekybos centre

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas įvardijo ar tikslinga drausti prekiauti eglutėmis dėl COVID-19 atvirose erdvėse, apie tai jis rašė savo Facebook paskyroje.

"Nuo kalėdinių eglučių ar mišku kvepiančių eglių šakų, kaip ir jomis atvirose erdvėse prekiaujančių ar jas perkančių žmonių, laikantis gerai žinomų saugumo priemonių (laikytis fizinio atstumo ir dėvėti kaukę) rizikos užsikrėsti COVID-19 ligą sukeliančiu virusu praktiškai nėra", — rašo jis.

Čaplinskas pabrėžė, kad reikia stengtis būti uždarose, nepakankamai vėdinamose patalpose, kuriose yra daug žmonių, nes tokiose patalpose, per kurias plinta virusas, gali susidaryti aerozoliai.

"Jų prisikvėpavus, ilgai būnant tokioje patalpoje, galite užsikrėsti. Tuo tarpu eglučių prekyba atviroje erdvėje (lauke) bus nepavojinga, nes aerozolius greitai išsklaido net menkiausias vėjas", — paaiškino jis.

Čaplinskas pažymėjo, kad šiuo požiūriu prekybos eglutėmis apribojimai bus per dideli, nes jie nėra reikalingi, tačiau kartu atims iš žmonių šventinę nuotaiką, nors Kalėdas ir Naujuosius metus jie jau turi švęsti namuose.

Visoje Lietuvoje vyriausybė atšaukė masines šventes esant epidemiologinei situacijai. Savivaldybės stengiasi kuo protingiau papuošti miestus, nes vietiniai gyventojai ir turistai gatvėmis gali vaikščioti tik mažomis grupėmis. Kalėdinių eglučių įžiebimas transliuojamas per televiziją.

Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 60 tūkstančių koronaviruso atvejų. Mirė daugiau nei 490 pacientų. Dabar respublika yra karantine. Nors jis buvo pratęstas iki gruodžio 17 dienos imtinai.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 62,7 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Saulius Čaplinskas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nuo pandemijos labiau nukentėjo moterys
Biologė apibrėžė pagrindinį vakcinų nuo koronaviruso trūkumą