Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos URM vadovas rekomendavo Kaljulaid nevykti į Maskvą gegužės 9 dieną

44
(atnaujinta 12:08 2019.11.04)
Esamas Estijos ir Rusijos vadovų istorinių įvykių vertinimo skirtumas privertė Estijos užsienio reikalų ministrą Urmasą Reinsalu perspėti prezidentę atsisakyti kelionės į Rusijos sostinę Pergalės dieną

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pirmadienį pareiškė, kad jis rekomenduoja šalies prezidentei Kersti Kaljulaid atsisakyti kelionės į Maskvą gegužės 9 dieną, kur vyks renginiai, skirti pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms paminėti.

Anot Reinsalu, jis "nepaprastai skeptiškai" žiūri į galimą Estijos vadovės kelionę į Maskvą, jei bus gautas kvietimas.

Pagrindinė tokio skepticizmo pareiškimo priežastimi Estijos užsienio reikalų ministrui tapo "principiniai debatai istorijos klausimais", kuriuos pastaraisiais mėnesiais surengė Estijos užsienio reikalų ministerija.

Pavyzdžiui, Reinsalu yra įsitikinęs, kad 1944 metais TSRS "okupavo", o ne išvadavo Estiją.

Tuo pačiu metu ministras pripažino, kad praeityje tokie sprendimai valstybių vadovų lygmeniu buvo skirtingi ir jie "taip pat priklausė nuo to meto aplinkybių". Jo nuomone, reikia labai išsamiai išanalizuoti ir įvertinti situaciją, taip pat reikėtų išklausyti nuomones valstybiniu ir parlamento lygmeniu.

Estijos užsienio reikalų ministras klausimą dėl "sovietinės okupacijos" pripažinimo vis dar mato strateginiu klausimu kuriant Rusijos ir Estijos santykius, nors ir pripažįsta, kad "šiuo metu tai nerealu".

"Galų gale šį sprendimą turi priimti prezidentė, tačiau aš į tai žiūrėčiau su dideliu atsargumu", — Reinsalu žodžius cituoja Sputnik Estija.

Atsakydamas į klausimą, ar rekomenduoja jis prezidentei nevykti į Maskvą, ministras atsakė "taip".

Spalio pabaigoje Estijos vadovės kanceliarija pranešė, kad prezidentė Kaljulaid dar negavo kvietimo apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužės 9 dieną, kad dalyvautų renginiuose, skirtuose 75-osioms pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinėms paminėti.

Spaudos tarnyba taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija dar neatsiuntė atsakymo į spalio 15 dieną Kaljulaid išsiųstą kvietimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apsilankyti VIII-ajame pasauliniame finougrų tautų kongrese, kuris vyks 2020 metų birželio 17–19 dienomis Tartu. Žodinis kvietimas Rusijos vadovui aplankyti Estiją buvo perduotas balandžio 18 dieną Kaljulaid vizito į Maskvą metu.

Baltijos šalyse politikai nuolat kalba apie kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo kažko reikalauti.

Maskva ne kartą yra pareiškė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimą TSRS "okupacija".

44
Tegai:
Pergalės diena, Kersti Kaljulaid, Estija, Rusija
Dar šia tema
Estijos prezidentė rėžė Ukrainai tiesą
Lietuva atrodo vis pilkiau drąsios ir pragmatiškos Estijos užsienio politikos fone
Estijos prezidentė pakvietė Putiną į finougrų tautų kongresą
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Algirdas Paleckis, archyvinė nuotrauka

Paleckiui sušvelnintos intensyvios priežiūros sąlygos

(atnaujinta 18:47 2020.08.06)
Teismas sutrumpino privalomą Lietuvos politiko buvimo gyvenamojoje vietoje laiką, dabar jis turi būti namuose nuo 21:00 iki 6:00 valandos

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Šiaulių apygardos teismas sušvelnino buvusio socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio intensyvios priežiūros sąlygas. Apie tai praneša TASS su nuoroda į atstovą teisme.

Anksčiau teismas įpareigojo Paleckį likti savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje nuo 17:00 iki 7:00 valandos, tuo tarpu jis negalėjo išvykti iš sostinės. Jis kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti buvimo ne namuose laiką, nes ketina pradėti dirbti, o tam reikia papildomo laiko kelionei į ir iš darbo.

Šiaulių apygardos teismas patenkino šį prašymą ir nustatė naują privalomo buvimo gyvenamojoje vietoje laiką nuo 21:00 iki 6 valandos.

Paleckio byla
Kovo pradžioje Lietuvos generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl Paleckio bylos. Be jo, byloje taip pat kaltinamas Deimantas Bertauskas. Istorikas Valerijus Ivanovas yra liudytojas. Kaltinamieji byloje kaltinami "dalyvavimu organizuotoje grupėje kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnu ir kitais Rusijos piliečiais" ir "šnipinėjimu Rusijos žvalgybai".

Paleckis ne kartą yra deklaravęs savo nekaltumą. Jis nurodė arešto priežastį, kad Lietuvos valdžia jam keršijo dėl jo susidomėjimo 1991 metų sausio 13 dienos įvykiais prie Vilniaus televizijos bokšto, taip pat dėl ​​jo bendravimo su rusais.

Jis taip pat teigia, kad prokuratūra daro viską, kad jo byloje būtų išvengta atvirų teismo posėdžių.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva demonstruoja visišką demokratinių vertybių atmetimą, kurias ji deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.

Tegai:
Algirdas Paleckis
Dar šia tema
Lietuvos teismas iš esmės pradėjo nagrinėti Paleckio bylą
Paleckis atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp prokurorų veiksmų ir kaltinimų
Nausėda: Paleckio pavardė tapo "išdavystės simboliu" Lietuvoje