Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas

Estijos premjeras pareiškė, kad parems prezidentės kelionę į Maskvą gegužės 9 dieną

55
(atnaujinta 17:10 2019.11.06)
Nors Estijos vadovė dar negavo kvietimo iš Maskvos į renginius, skirtus pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms paminėti, šalyje skamba skirtingos pozicijos dėl šio galimo vizito

VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas remia galimą respublikos prezidentės Kersti Kaljulaid kelionę į Maskvą gegužės 9 dieną, kur vyks renginiai, skirti pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms paminėti, praneša RIA Novosti.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pirmadienį pareiškė, kad jis "nepaprastai skeptiškai" žiūri į galimą Estijos vadovės kelionę į Maskvą ir rekomendavo Kaljulaid atsisakyti vizito.

"Mes trumpai apie tai kalbėjome su prezidente. Mano pozicija, bet kokiu atveju, palaikanti. Aišku, tai yra prezidentės sprendimas, važiuoti ar ne. Bet jei ji nuspręs važiuoti, tada aš būtinai tai palaikysiu", — cituoja Rato žodžius Estijos transliavimo portalas "ERR".

Pati Kaljulaid anksčiau pažymėjo, kad kvietimas iš Maskvos dar nėra gautas, o dėl galimos kelionės ji spręs pasitarusi su partneriais ir sąjungininkais.

Spalio pabaigoje Estijos vadovės kanceliarija pranešė, kad prezidentė Kaljulaid dar negavo kvietimo apsilankyti Maskvoje 2020 metų gegužės 9 dieną, kad dalyvautų renginiuose, skirtuose 75-osioms pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinėms paminėti.

Spaudos tarnyba taip pat pažymėjo, kad Rusijos Federacija dar neatsakė į spalio 15 dieną Kaljulaid išsiųstą kvietimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apsilankyti VIII-ajame pasauliniame finougrų tautų kongrese, kuris vyks 2020 metų birželio 17–19 dienomis Tartu. Žodinis kvietimas Rusijos vadovui aplankyti Estiją buvo perduotas balandžio 18 dieną Kaljulaid vizito į Maskvą metu.

55
Tegai:
Jüri Ratas, Pergalės diena, Kersti Kaljulaid, Estija, Rusija
Dar šia tema
Lietuva atrodo vis pilkiau drąsios ir pragmatiškos Estijos užsienio politikos fone
Jūs laikykitės: kaip NATO ketina gelbėti Baltijos šalis nuo Rusijos
Politologas paaiškino, kodėl Estijos prezidentė pakvietė Putiną į Tartu
Estijos URM vadovas rekomendavo Kaljulaid nevykti į Maskvą gegužės 9 dieną
Estija atsisakė įleisti Rusijos laivą į savo teritorinius vandenis
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Vilnius

Veryga situaciją su COVID-19 Lietuvoje pavadino keliančia nerimą

(atnaujinta 20:12 2020.08.07)
Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas su epidemiologais aptarė galimų kovos su infekcija priemonių sąrašą, įskaitant kaukių dėvėjimą, darbo laiko apribojimus ir higieną

VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuvos sveikatos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad koronaviruso plitimo mastai respublikoje kelia nerimą. Pasak jo, artimiausiu metu bus svarstomos papildomos infekcijos kontrolės priemonės.

COVID-19 testas
© Sputnik / Кирилл Каллиников

"Nematome kol kas eksponentinio augimo, ką yra stebėjusios kitos šalys, kuomet prasidėdavo pakartotinis ligos plitimas, bet vis tiek atvejų skaičius beveik kiekvieną dieną yra vis didesnis ir didesnis. Tai verčia sunerimti", — pasakė jis penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Ministras pasakė, kad susitiko su epidemiologais, kad aptartų galimų kovos su koronaviruso plitimu šalyje priemonių sąrašą. Veryga patikino, kad šios priemonės visuomenei jau nėra naujiena.

"Kalbame apie veido apsaugos priemones, tai yra kaukes, darbo laiko ribojimą, žmonių srauto ribojimą, nuotolinį darbą, lankymo ribojimą asmens sveikatos priežiūros ir globos įstaigose, rankų higiena, aplinkos higiena, susibūrimų ribojimas ir sveikatos būklės stebėjimas", — pranešė Veryga.

Anot jo, ateityje šios ir kitos priemonės gali būti taikomos įvairiose viešose šalies vietose, atsižvelgiant į koronaviruso atvejų skaičių. Ministras pridūrė, kad priimant sprendimus dėl priemonių taikymo bus atsižvelgiama į du sergamumo koronavirusu rodiklius — 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir 25 atvejai 100 tūkst.

"Siūloma taikyti labiau lokalizuotas priemonės, nutaikytos į konkrečius miestus, rajonus, sektorius, siūloma priemones taikyti izoliuotai, o ne iš karto visai šaliai", — pareiškė Veryga.

Ministras pažymėjo, kad visi su epidemiologais aptarti pasiūlymai bus analizuojami kitą ar dar kitą savaitę po to, kai jie bus apsvarstyti ministerijose.

Karantinas Lietuvoje buvo panaikintas birželio 17 d. Nuo rugpjūčio pradžios Vyriausybė nusprendė grįžti prie privalomo kaukių nešiojimo. Apribojimai taikomi viešajam transportui, uždaroms prekybos vietoms ir viešiems renginiams. Sporto ir kultūros renginius, taip pat viešojo maitinimo įstaigas galima aplankyti be kaukių.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 2190 koronaviruso atvejų, 81 žmogus mirė. 1665 pacientai pasveiko nuo infekcijos.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau nei 18,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 709 tūkstančiai žmonių mirė.

Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
© Sputnik /
Privalomo kaukių dėvėjimo režimas
Tegai:
COVID-19, Aurelijus Veryga, Lietuva, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas: koronavirusas pakeitė biologinio ginklo sąvoką
Lietuvos ekonomistas neigia antrąją koronaviruso bangą JAV
Šalyje patvirtinti 23 nauji koronaviruso atvejai