Traukinys Rygoje archyvinė nuotrauka

Latvija skundžiasi, kad negali Rusijos nusipirkti atsarginių dalių traukiniams

(atnaujinta 15:54 2019.11.23)
Seni dyzeliniai traukiniai tampa beverčiai, o Rusijos įmonės, gaminančios variklius ir atsargines dalis, yra sankcijų sąraše

VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Latvijoje skundžiamasi, kad dėl sankcijų nėra galimybių iš Rusijos nusipirkti atsarginių dalių dyzeliniams traukiniams, rašo Sputnik Latvija.

Geležinkelis
© Sputnik / Сергей Пятаков

Keleivinių traukinių įmonei "Pasažieru vilciens" buvo pavesta iki šių metų pabaigos Latvijos transporto ministrui Taliui Linkaičiui pateikti dyzelinių traukinių parko plėtros planą.

Linkaitis pažymėjo, kad parkas turėtų plėstis keliomis kryptimis, tačiau dabar "Pasažieru vilciens" susiduria su tuo, kad dyzelinių traukinių atsarginių dalių tiesiog neišeis įsigyti.

"Deja, traukinių parke — tie patys seni dyzeliniai traukiniai. Jų yra tiek, kiek yra, jie genda. Jų varikliai buvo gaminami Rusijoje. Mes jau susidūrėme su problemomis, mokėdami už atsargines dalis, nes visos įmonės yra įtrauktos į sankcijų sąrašus", — pasakojo Latvijos transporto ministras.

Linkaitis pažymėjo, kad iki metų pabaigos turėtų būti aišku, kuriuos traukinius Latvija pirks — ar tai bus elektriniai, ar dyzeliniai traukiniai, ar kokie nors hibridai.

Sputnik Latvija duomenimis, anksčiau "Pasažieru vilciens" (PV) sudarė sutartį su Čekijos įmone "Škoda Vagonka" dėl 32 elektrinių traukinių tiekimo, kurių vertė — beveik 256 mln. eurų. Tai reiškia, kad 2023 metais bus pakeisti visi keleiviniai tarpmiestiniai elektriniai traukiniai.

Transporto ministerija taip pat tikisi, kad šie seni traukiniai bus parduoti. Anot jo, traukiniai vis dar perkami kai kuriose Centrinės Azijos šalyse, pavyzdžiui, Tadžikistane ir Uzbekistane.

"Tačiau ten taip pat perkamas naujas, modernus transportas. Latvija buvo paskutinė posovietinė šalis, turinti senus elektrinius traukinius", — teigė Linkaitis.

Tegai:
traukiniai, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: iš Baltijos gali būti atimtos ES subsidijos dėl aferos su "Rail Baltica"
"Lietuvos geležinkeliai" atnaujina radijo ryšio sistemą
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Pasieniečiai

Pratęsta ES vidaus sienos kontrolė jūrų bei oro uostuose

(atnaujinta 19:12 2020.08.13)
Nuolatinė asmenų, atvykstančių sausumos keliais per ES vidaus sieną, tai yra, pasienyje su Latvija ir Lenkija, dokumentų patikra nebus vykdoma

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui pratęsti vidaus sienų kontrolę iki rugsėjo 15 dienos vykdant į šalį atvykstančių asmenų patikrinimus prie ES vidaus sienos tarptautiniuose oro uostuose ir Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Apie tai pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Tai reiškia, jog ir toliau bus tikrinami asmenų, atvykstančių per ES vidaus sieną lėktuvais arba keltais, kelionės dokumentai.

Nuolatinė asmenų, atvykstančių sausumos keliais per ES vidaus sieną, tai yra, pasienyje su Latvija ir Lenkija, dokumentų patikra nebus vykdoma. Minėtuose ruožuose pasieniečiai keliaujančius asmenis tikrins pasirinktinai bei vadovaudamiesi tam tikrais rizikos faktoriais.

Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje nustatyti 2330 koronaviruso atvejai, 81 pacientas mirė.

Lietuvoje birželio 17 dieną buvo panaikintas karantinas, kuris įsigaliojo kovo 16 dieną. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis su nemažai apribojimų.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 20,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 743 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, kontrolė, ES
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija pirmoji pasaulyje užregistravo vakciną nuo koronaviruso
Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo priemonėse ir toliau pastebimas stabilumas
Daugiausia naujų COVID-19 atvejų nustatyta Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse