Inčukalnio PDS, archyvinė nuotrauka

Rusija parduoda savo turtą, esantį Baltijos šalyse

(atnaujinta 11:42 2019.12.05)
Kad ir keista, Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija, kai Rusijos pinigai pagaliau palieka jų ekonomiką, gąsdina dar labiau nei pagarsėjusi "ekonominė reokupacija"

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. "Gazprom" aukcione paskelbė parduodanti savo akcijų dalį Latvijos bendrovėje "Conexus Baltic Grid", kuri valdo Latvijos dujų perdavimo sistemą. Tai nėra pirmas Rusijos verslo pasitraukimo iš Baltijos šalių atvejis, tačiau reikšmingiausias pastaruoju metu, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Baltijos šalys visada bijojo Rusijos buvimo strateginiuose savo ekonomikos sektoriuose, tačiau dabar Rusija parduoda savo turtą šiame regione ir leidžia suprasti, kad Baltijos šalys jos daugiau nedomina. Kad ir keista, Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija, kai Rusijos pinigai pagaliau palieka jų ekonomiką, gąsdina dar labiau nei pagarsėjusi "ekonominė reokupacija".

Rusijos energetikos monopolininkė parduoda savo turimą Latvijos dujų bendrovės "Conexus Baltic Grid" akcijų paketą. Aukcionas vyks šių metų pabaigoje: paraiškos bus priimamos iki gruodžio 26 dienos, o kainų siūlymas vyks paskutinę senųjų metų dieną "Gazprombank" elektroninėje svetainėje.

Minimali akcijų paketo kaina yra 70 milijonų eurų, aukcionas startuos nuo 79 milijonų. "Gazprom" priklauso 34% Latvijos bendrovės akcijų; pasirodo, bendrovė parduoda savo blokuojantį paketą.

"Conexus Baltic Grid" yra pagrindinės dujotiekių sistemos Latvijoje ir Inčukalnio požeminių dujų saugyklos operatorė.

Tiesą sakant, Rusija atsisako Latvijos dujų perdavimo sistemos.

"Gazprom" tiesiog parduoda savo turtą ir išeina. Esant dabartinėms tendencijoms, tai yra standartinė naujiena. Pranešimai, kad viena ar kita didelė Rusijos kompanija išeina iš Baltijos šalių (dažniausiai iš Latvijos), pastaruoju metu virto rutina.

Išėjo "Akron", išėjo "Uralchem", visai neseniai išėjo "Novotrans". Baltijos šalyse jau niekas nebando apsimesti, kad visa tai yra privačios istorijos, kurių kiekviena turi savo priežastis. Visuotinai pripažįstama, kad visa tai yra viena tendencija, tapusi Rusijos valstybinės politikos Baltijos šalių atžvilgiu pasekme.

Savaitės pradžioje Latvijos valstybinės geležinkelių administracijos direktorius Juris Jesalnieks paskelbė, kad Rusijos vyriausybė sudaro grafiką su didžiausiais Rusijos eksportuotojais dėl krovinių pervežimo iš Baltijos uostų į vietinius. Praėjo tik dvi dienos ir "Gazprom" paskelbė parduodanti savo akcijų paketą Latvijos DTS.

Pasirodo, Rusija atsikrato savo pagrindinio turto Baltijos šalyse ir pasitraukia ne žodžiu, o veiksmais parodydama, kad jai neįdomus šis regionas.

"Gazprom" atveju tai ypač akivaizdu, juk kalbama apie tokį strateginį ekonomikos sektorių kaip energetika. Tai, kad Rusija perims strateginių ekonomikos sektorių kontrolę, buvo viena didžiausių Baltijos respublikų fobijų ištisus dešimtmečius.

Su savo rytiniais kaimynais neatsiejamai susijusios įmonės, turinčios bendrų verslo interesų, buvo įtariamos išdavyste (prisiminkite bent naujausią Landsbergių pranešimą, kad Baltijos šalių geležinkeliai stiprina Kremliaus geopolitinę padėtį arba jų kovą su "Lietuvos geležinkeliais" dėl bendradarbiavimo su Rusijos bendrovėmis). Buvo priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, ribojantys bendrą verslą su Rusija (Latvijoje, bijodami "ekonominės reokupacijos", nacionalistai faktiškai panaikino "leidimo gyventi mainais už investicijas" programą; Lietuvoje strateginiams ekonomikos sektoriams priskiriamos įmonės privalėjo patvirtinti užsienio sandorius su Valstybės saugumo departamentu).

Ką ir bekalbėti, ištisos Baltijos šalių ekonomikos "šakos" buvo "nukirstos" dėl "per daug pavojingų" ryšių su Rusija.

Energetika taip pat nukentėjo nuo antirusiškos monopolijos. Ignalinos atominė elektrinė Lietuvoje buvo uždaryta taip pat remiantis pretekstu, kad ją gali aptarnauti tik "Rosatom".

Kalbant apie dujotiekius, visose posovietinėse respublikose TSRS vieningos dujų transportavimo sistemos dalys buvo suvokiamos ne tik kaip nacionalinis lobis, bet ir kaip tai, ką reikėjo apsaugoti nuo Rusijos.

Ukrainoje prieš 10 metų vykusių "dujų karų" laikais DTS buvo vadinama tuo pačiu "nepriklausomybės" atributu, kaip ir valstybės vėliava ir himnas. Parduoti ją "Gazpromui" tolygu parsiduoti į Maskvos vergovę. Ir nesvarbu, kad visos dujos, tekančios per dujų transportavimo sistemą, yra "Gazprom" produktai: nepriimtina leisti rusams taip toli žengti į Ukrainos ekonomiką.

Baltijos šalys laikėsi tokio paties požiūrio į savo krovinių uostus. Tegul trys ketvirtadaliai krovinių apyvartos Rygos ar Talino uostuose yra kroviniai iš Rusijos ir į Rusiją, Rusijos kontrolė šiuose uostuose yra neleistina, nes tai bus "politinio spaudimo" Latvijai ir Estijai priemonė.

Geriau lai tai būna mūsų politinio spaudimo Rusijai instrumentas.

Kol mūsų jūrų uostai turi krovinių perkrovimo monopoliją rytinėje Baltijos dalyje, Maskva niekur nedings nuo mūsų širdį veriančių kalbų apie "kompensaciją už okupaciją"...

Buvusių sovietinių respublikų tranzito infrastruktūra iš esmės buvo Rusijos spaudimo ir parazitavimo Rusijos sąskaita priemonė. Žinoma, negalima parduoti "Gazpromui" Ukrainos DTS. Jis neleis vogti iš savęs dujų.

Rusija, reaguodama į visas šias gudrybes, nutiesė naujus dujotiekius, pastatė naujus uostus Baltijos jūroje ir dabar gali tiesiogiai dirbti su pagrindinėmis Vakarų rinkomis, ir jai nebereikia strateginių tranzito šalių sektorių kartu su pačiais limitrofais.

Negalima teigti, kad pastarieji tuo labai džiaugiasi. Regis, ko daugiau norėti: "nepriklausomybė" išsaugota, "okupantas" pasitraukė ir pasiėmė savo dvokiančius pinigus. Gyvenk ir džiaukis.

Bet, deja... Visa Rytų Europa vieningai kovoja su "srovėmis" jau antrą dešimtmetį reikalaudama, kad Ukrainai būtų užtikrintas bendradarbiavimas energetikos srityje su Rusija. Estijos prezidentė skrenda į Kremlių aptarti tragiškos Talino uosto padėties. Latvijos geležinkeliai rauda, kad be vagonų su rusiška anglimi bus visiška katastrofa. Netrukus žmonės turės būti atleisti.

Tik vienas klausimas: ar jūs visus šiuos dešimtmečius nesiekėte, kad "agresyvi rytinė kaimynė" nuo jūsų, švelniai tariant... atsikabintų? Tai va. "Patrioto" svajonė išsipildė. Kodėl gi nešvenčiate galutinio išsivadavimo iš "ekonominės reokupacijos" grėsmės?

Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
© Sputnik /
Europos šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų
Tegai:
ekonomika, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Rusija ir Ukraina aptarė dujų tranzitą
Ekspertas: Europa neatleis Zelenskiui Rusijos dujų tranzito užblokavimo
Vengrija pasirengusi pradėti diskusijas su "Gazprom" dėl naujo dujų susitarimo
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: jauni gydytojai Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją

(atnaujinta 11:23 2020.05.28)
Priešingai nei Latvija, Jungtinė Karalystė ketina žymiai padidinti gydytojų atlyginimus ir investuos į sveikatos apsaugos priežiūrą, mano žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausias redaktorius Peteris Apinis

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Atlyginimų skirtumas tarp Latvijos ir Vakarų Europos gali žymiai padidėti, sakė buvęs Latvijos gydytojų draugijos vadovas, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausiasis redaktorius Peteris Apinis.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Pagal visus rodiklius gydytojų atlyginimai labiausiai padidės Jungtinėje Karalystėje. Ypač gydytojams specialistams, anesteziologams, reumatologams, radiologams ir panašiai ir šis skirtumas bus toks didelis, kad jauni gydytojai, gerai mokantys anglų kalbą, neišsilaikys. <...> Jaunuolis negalės atsispirti šiam variantui. Remiantis visais rodikliais, akivaizdu, kad Vakarų Europa į mediciną įmes daug daugiau, nei mes investuosime į mediciną", — pareiškė jis.

Endokrinologas Ugis Gruntmanis papasakojo, kad Latvijos medicinos universitetų studentai savo ateities su Latvija nesieja. Apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Jis papasakojo apie kolegos atliktos apklausos duomenis. Remiantis rezultatais, šimtas procentų respondentų teigė, kad planuoja išvykti dėl mažų atlyginimų ir nemato asmeninio augimo bei tobulėjimo galimybių.

Tegai:
gydytojai, Jungtinė Karalystė, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Britų rašytoja Džoana Rouling

Džoana Rouling išleis pasaką, parašytą daugiau nei prieš 10 metų

(atnaujinta 22:46 2020.05.28)
Geros žinios visiems "Hario Poterio" gerbėjams, kurie nežino, kuo užsiimti per sunkų pandemijos ir saviizoliacijos periodą — rašytoja jau paskelbė keletą pirmųjų kūrinio skyrių

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Britų rašytoja Džoana Rouling nustebino gerbėjus: pasirodo, kad "Hario Poterio mama" 10 metų savo palėpėje laikė rankraštį, kurį ketino išleisti po paskutinės knygos apie jaunąjį burtininką.

Po to, kai Rouling persirgo koronavirusu ir išsamiai papasakojo apie gydomuosius kvėpavimo pratimus, nusprendė susitvarkyti savo palėpę ir pasidalyti įdomiais radiniais. Vienu iš jų tapo pasakos vaikams rankraštis, kurio Rouling taip ir neparodytų pasauliui, jei ne pandemija ir saviizoliacija.

Džoana Rouling išleis knygą, kurią ji parašė daugiau nei prieš 10 metų: apie tai rašytoja papasakojo savo oficialioje interneto svetainėje.

Nepaskelbtas rankraštis "Ikabog" — stebuklinga pasaka vaikams, kurios siužetas atsiskleidžia išgalvotame pasaulyje, tačiau niekaip nesusijęs su Hario Poterio istorija.

"Knygos idėja gimė, kai aš rašiau "Harį Poterį". Bet kai paskutinė knyga buvo parašyta, aš nusprendžiau padaryti pertrauką, kuri užtruko penkerius metus. Po to nusprendžiau atsitraukti nuo vaikiškų knygų ir "Ikabog" nukeliavo tiesiai į palėpę, kur laukė savo laiko 10 metų", — pažymėjo rašytoja.

Beje, pasaką apie "tiesą ir piktnaudžiavimą valdžia" Rouling skaitė savo mažiausiems vaikams prieš miegą, o dabar ji gali pagražinti jūsų karantiną. Pirmieji istorijos skyriai jau paskelbti tinklalapyje, o kitus Rouling pažadėjo įkelti kas savaitę.

Tegai:
Haris Poteris, Didžioji Britanija, rašytoja, Džoana Rouling
Dar šia tema
Iš JAV mokyklos pašalintos knygos apie Harį Poterį dėl "prakeikimų"
Hario Poterio gerbėjai pirmą kartą galės apsilankyti Slytherin svetainėje
Daniel'is Radcliffe'as papasakojo, kaip dėl Hario Poterio vaidmens tapo alkoholiku