Rygos meras Olegas Burovas

Rygos meras: valdžia rado priežastį perimti uosto kontrolę Rygos

(atnaujinta 17:13 2019.12.12)
Dabar sostinė, nepaisant to, kad uostas bus jos administracinėje teritorijoje, negalės valdyti jo reikalų, mano Rygos meras Olegas Burovas

VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Rygos meras Olegas Burovas interviu Sputnik Lietuva pasakė, kad Latvijos vyriausybė perėmė Rygos uostų kontrolę neturėdama tam pagrindo.

Anksčiau Sputnik Latvija pranešė, kad Latvijos vyriausybė nusprendė perimti Ventspilio ir Rygos uostų kontrolę. Latvijos  susisiekimo ministerija rengia uostų įstatymo pataisas.

Prieš tai JAV valstybės iždo Užsienio aktyvų kontrolės tarnyba (OFAC) įvedė sankcijas Ventspilio merui Aivarui Lembergui ir jo kontroliuojamoms įmonėms, įskaitant Ventspilio laisvąjį uostą.

Rygos meras Olegas Burovas pareiškė, kad Vyriausybė pasinaudojo proga perimti ir Rygos uosto kontrolę, nes sostinė niekaip nesusijusi su Lembergu.

"Rygos miestas, nepaisant to, kad uostas yra jo administracinėje teritorijoje, nebeprižiūrės uosto, nekontroliuos jo. <...> Tam nėra paaiškinimo. Manau, kad jei Ventspilio uostas iš tikrųjų yra susijęs su ponu Lembergu, tai Ryga jokiu būdu nėra susijusi su Lembergo įtraukimu į JAV sąrašą. Tokį norą anksčiau išreiškė kai kurios partijos, kurios dabar formuoja Vyriausybę. Jie dabar tai paprastai daro. Šiuo atveju čia nėra jokios motyvacijos, ryšio. Jie tiesiog naudojasi proga ir išpildo savo norą", — pažymėjo meras.
Tegai:
Ryga, Latvija
Karinės pratybos Estijoje

Estijos gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:39 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę
Estijos Sveikatos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas

Rusakalbis gydytojas paskelbtas Estijos metų piliečiu kovą su COVID-19

(atnaujinta 14:04 2020.11.25)
Anksčiau Popovas vadovavo Šiaurės Estijos regioninės ligoninės skubios pagalbos centrui, o nuo gruodžio pradžios taps Vakarų-Talino centrinės ligoninės valdybos pirmininku

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Sveikatos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas pripažintas Estijos metų piliečiu už didžiulį indėlį kovojant su koronavirusu, antradienį pranešė Estijos transliacijų portalas "ERR".

Karantinas Vilniuje
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet "Metų piliečio" titulas suteiktas jau 18 kartą. Garbės vardui suteikti buvo pasiūlyta dvylika kandidatų.

"Šiais išskirtiniais metais tikslinga išreikšti padėką piliečiams, kurie prisiėmė atsakomybę ir padarė daugiau, nei buvo tikėtasi iš jų. Aiški Arkadijaus Popovo pozicija ir ryžtingas elgesys kovojant su koronavirusu tapo itin įkvepiantys. Būtent jis ir kiti panašūs į jį lyderiai daro Estiją saugesne vieta gyvenimui", — pristatydamas laureatą pasakė kultūros ministras Tynis Lukas.

Anksčiau Popovas vadovavo Šiaurės Estijos regioninės ligoninės Skubios pagalbos centrui, o nuo gruodžio 5 dienos taps Vakarų-Talino centrinės ligoninės valdybos pirmininku. Jis studijavo mediciną Tartu universitete ir psichologiją Sankt Peterburge.

Pasak Popovo, šis pripažinimas jam yra labai didelė garbė. "Nežinau, ar to nusipelniau, nes viską, ką padariau, padariau bendradarbiaudamas su kitais gydytojais, su kolegomis iš sveikatos departamento, su ministerija. Ir iš tikrųjų kiekvienas Estijos gyventojas įnešė labai didelį indėlį, nes kovoti su krize pavieniui neįmanoma. Mums reikia komandos", — pažymėjo Popovas.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Estijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius siekė 10 159, mirė 94 žmonės.

Tegai:
rusakalbiai, Estija, Baltijos šalys
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Vaistinė

Gydytojas pasakojo, kaip vaistinės Lietuvoje bando sutaupyti

(atnaujinta 16:26 2020.11.28)
Pasak Kasiulevičiaus, tokiose įstaigose turėtų būti įdarbinti ne tik pardavėjai, bet ir išmanantys konsultantai, kurie tikrai gali padėti klientams

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kiekvienoje Lietuvos vaistinėje turi būti bent vienas vaistininkas, "Facebook" rašė Vilniaus klinikinės ligoninės "Santaros" gydytojas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas Vytautas Kasiulevičius.

"Esu 100 procentų įsitikinęs, kad vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, kuris baigė universiteto studijas. Suprantu, kad aš, Vilniaus universiteto, kuris rengia vaistininkus, atstovas, atrodau šališkas, bet tokia farmacijos praktika yra beveik visose Europos šalyse", —  gydytojas.

Pasak Kasiulevičiaus, šimtmečius lietuviai vaistininkus suvokė ne kaip pardavėjus, o kaip sveikatos konsultantus. Gydytojos teigimu, visa visuomenės struktūra, kurioje vaistinėse yra pagrindiniai vaistininkai, bažnyčiose kunigai, advokatų kontorų teisininkai, rodo, kad už tai turėtų atsakyti specialistas. Jis pažymėjo, kad tą patį rodo ir Europos šalių patirtis.

"Todėl raginu Seimo Sveikatos Reikalų komiteto narius rytoj pasipriešinti vaistinių tinklų norui taupyti kaštus ten, kur būtina kompetencija", — rašė Kasiulevičius.

Anksčiau gydytojas rašė, kad šiuo metu didžiausia našta tenka sveikatos priežiūrai. Dėl pandemijos sumažėja medicinos personalas, reguliarios paslaugos ir trūksta lovų COVID-19 pacientams.

Nuo lapkričio 7 dienos šalyje galioja antrasis karantinas, kuris galios iki gruodžio vidurio.

Kovo 11 dieną pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 59,2 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 1,4 milijono žmonių mirė.

Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
© Sputnik
Naujas visuotinis karantinas Lietuvoje
Tegai:
vaistinės