Viačeslavas Volodinas, archyvinė nuotrauka

Rusijos Dūmos pirmininkas: Baltijos šalys tempia ETPA į praeitį

(atnaujinta 13:54 2019.12.18)
Pasak Rusijos Dūmos pirmininko Volodino, šios valstybės nori gyventi kieno nors sąskaita, užuot kūrusios savo ekonomiką

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Baltijos šalys, Lenkija, Gruzija ir Ukraina traukia Europos Tarybos parlamentinę asamblėją (ETPA) į praeitį. Tai pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas susitikime su organizacijos pirmininke Lilianu Mori Pascie.

"Jie nori gyventi kažkieno sąskaita, o ne kurti savo ekonomiką ir apsirūpinti patys. Ukraina nori gyventi Rusijos dujų tranzito sąskaita, Gruzija — tiekdama savo vyną į Rusiją", — RIA Novosti cituoja Volodiną.

Valstybės Dūmos vadovas priminė provokacijas Gruzijoje, vykusias Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje, ir teigė, kad Rusija nusipelnė bent jau elementarių atsiprašymų.

Pascie savo ruožtu išreiškė viltį, kad santykiai tarp Maskvos ir Tbilisio bus taikūs.

Riaušės Gruzijoje

Birželio mėnesį Tbilisį apėmė protestų prieš Rusijos delegatų dalyvavimą Tarpparlamentinės stačiatikių asamblėjos sesijoje banga. Protestuotojai šturmavo parlamento pastatą. Dėl to buvo sužeista 240 žmonių, daugiau kaip 300 buvo sulaikyta.

Radikalų protestų priežastis buvo ta, kad asamblėjos vadovas, Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Gavrilovas per Stačiatikių asamblėjos posėdį sėdėjo Gruzijos parlamento pirmininko kėdėje. Maskva pabrėžė, kad vietą Gavrilovui nurodė Gruzijos pusė, kuri vadovavosi atitinkamu protokolu.

Dėl antirusiškų išpuolių ir protestų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį nuo liepos pradžios Rusijos oro bendrovėms uždrausta vykdyti skrydžius į Gruziją. Kelionių agentūroms buvo patarta neparduoti rusams kelialapių į kaimyninę šalį.

Vėliau Lietuvoje kilo skandalas dėl Lietuvos Seimo narės Irinos Rozovos dalyvavimo Stačiatikių asmablėjoje. Konservatoriai tai vertino kaip "grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui. Diskusijos metu paaiškėjo, kad Rozova neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat paaiškėjo, kad praėjusių metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo neįslaptintą Valstybės saugumo departamento raštą su informacija apie tai, kodėl Rozovai buvo uždrausta prieiga prie įslaptintos informacijos.

Pati Rozova skandalą sieja su tuo, kad "Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga" gavo du ministrų portfelius.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamo politiko politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Irina Rozova, Lietuva, Rusija, Viačeslavas Volodinas, Gruzija, Baltijos šalys, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Dar šia tema
Politologas: ES visą "nešvarų darbą" dėl antirusiškos retorikos patikėjo Baltijos šalims
Senatorius: Baltijos šalys ir Ukraina ETPA turi vieną tikslą — sukelti skandalą
Valstybės Dūma paaiškino, kodėl Baltijos šalys švaisto laiką "kovoje" su Rusija ETPA
Degalinė

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 21:47 2020.08.01)
Paskutinę liepos darbo savaitę degalų kainos Vilniuje išaugo, Rygoje sumažėjo, o Taline pabrango tik benzinas

VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Vilniuje 95-ojo ženklo benzinas pabrango 0,9 % iki 1,076 euro už litrą, o dyzelino kaina padidėjo 4,1 % iki 1,026 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas atpigo 0,9 % ir kainavo 1,154 euro už litrą, dyzelinas taip pat atpigo 0,9 % iki 1,064 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95-ojo ženklo benzinas pabrango 2,4 % iki 1,259 euro už litrą, o dyzelino kaina nesikeitė ir buvo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos Rygoje ir Vilniuje buvo stabilios. Rygoje litras dujų kainavo 0,545 euro, Vilniuje — 0,539 euro. Taline automobilių dujos atpigo 2,3 % ir kainavo 0,556 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Knyga

Baltijos šalys pasirašė memorandumą dėl literatūros kūrinių vertimų

(atnaujinta 11:33 2020.07.27)
Šalys susitarė paruošti kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūrine premija, vertimo ir leidimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Baltijos šalių kultūros ministrai pasirašė memorandumą dėl šių šalių rašytojų kūrinių vertimo, jų publikavimo ir platinimo trijose valstybėse, praneša Lietuvos kultūros ministerijos spaudos tarnyba.

Penktadienį Vilniuje įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Latvijos ministras Nauris Puntulis ir Estijos ministras Lukas Tõnis.

Šiuo dokumentu pripažįstama geresnių Baltijos šalių literatūros žinių ir vertimo, taip pat darbų, kuriems paskirta Baltijos asamblėjos literatūros premija, sklaidos svarbą. Nuspręsta parengti vertimų ir šių darbų publikavimo finansavimo schemą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifiką. Tikimasi, kad Baltijos šalių rašytojų sąjungos padės įgyvendinti šią iniciatyvą.

Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas teigė, kad memorandumas yra naujos programos, kuria siekiama remti išverstus leidinius, pradžia. Jis juos vadino noru užtikrinti, kad Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų darbai būtų prieinami visų trijų Baltijos respublikų skaitytojams.

"Tiek visų trijų šalių kultūros ministerijose, tiek Rašytojų sąjungoje įvyko nemažai diskusijų, kaip sustiprinti bendradarbiavimą literatūros srityje, kad mūsų rašytojų darbai būtų garsesni ir prieinamesni. Taigi šis memorandumas patvirtina, kad turime nuolatinę bendrą literatūrinio vertimo programą", — teigė ministras.

Ministrai iš Latvijos ir Estijos taip pat liko patenkinti pasiektu susitarimu.

Baltijos Asamblėjos apdovanojimai už pasiekimus literatūroje, mene ir moksle buvo įsteigti remiantis 1993 metų spalio 31 dieną priimta rezoliucija. Literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių rinkinio, apsakymų, esė ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalbomis, autoriui. Kūrinys turėtų būti paskelbtas pirmą kartą per pastaruosius trejus metus.

Tegai:
knygos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvių rašytoja gavo ES literatūros premiją
Pomėgis grožinės literatūros knygoms estui virto problemomis Rusijos pasienyje
Žmonės paplūdimyje

Išsiaiškinta, kaip ir kur ilsėsis turistai įvairių šalių

(atnaujinta 08:29 2020.08.04)
Tuo pačiu pranešama, kad turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų vyks kruiziniais laivais

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Dauguma šių metų kelionių tarnybos apklaustų piliečių iš įvairių šalių nesiruošia atostogauti užsienyje, praneša "Travel and Leisure".

JK 69 procentai respondentų planuoja keliauti savo gimtojoje šalyje tik per artimiausius tris mėnesius.

Japonijoje 45 procentai apklaustų turistų laikosi panašaus sprendimo. Pusė tyrime dalyvavusių meksikiečių taip pat keliaus savoje šalyje. JAV tik 12 procentų turistų planuoja keliauti į užsienį.

Tuo pačiu metu japonai kelionei yra pasirengę išleisti daugiau nei 1 400 dolerių. Britai — apie 1000 dolerių. Amerikiečiai yra ekonomiškesni — atostogoms skiria apie 800 dolerių.

Iš esmės turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų vyks kruiziniais laivais.

Tegai:
kelionės, turistai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Kaune esančios "Maximos" darbuotojai diagnozuotas COVID-19