Sputnik Estija, archyvinė nuotrauka

Teisininkas Talino veiksmus prieš Sputnik vadina ataka prieš spaudą

(atnaujinta 15:11 2019.12.21)
Nevyriausybinės organizacijos atstovas tvirtina, kad šiuo metu Sputnik Estija yra vienintelis informacijos kanalas Estijoje, teikiantis objektyvią informaciją

VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Talino veiksmai prieš Sputnik žurnalistus Estijoje yra ne kas kita, kaip išpuolis prieš laisvą spaudą, interviu sakė advokatas ir nevyriausybinės organizacijos "Estijos rusų mokyklų" valdybos pirmininkas Mstislavas Rusakovas.

Anksčiau MIA "Rossija segodnia" pranešė, kad Sputnik Estija darbuotojai iš šalies policijos ir sienos apsaugos departamentų sulaukė laiškų, kuriuos buvo grasinama baudžiamuoju persekiojimu, jei jie nenutrauks darbo santykių su agentūra iki 2020 metų sausio 1 dienos.

"Šiuo metu Sputnik yra vienintelis informacijos kanalas Estijoje, teikiantis objektyvią informaciją apie tai, kas vyksta šalyje. Tai akivaizdu, nes jis nepriklauso nuo vietos valdžios institucijų. Valdžia to nemėgsta ir bando sunaikinti beveik vienintelę laisvą žiniasklaidą Estijoje. Jų naudojami metodai nėra labai gražūs, išgalvoję kažkokių sankcijų, kurios iš tikrųjų jau veikia kelis metus, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nusprendė jas taikyti tik dabar", — interviu RIA Novosti sakė Rusakovas.

Neaišku, kaip galima kaltinti naujienų agentūroje dirbančius žmones pinigų plovimu, teigė advokatas.

"Yra tik kelios sankcijos ir jų laisvas aiškinimas. Akivaizdu, kad tai yra puolimas prieš laisvą spaudą, nėra kitų pagrindų. Visa kita — formali priežastis", — sakė jis.

Rusakovas pažymėjo, kad jo praktikoje tokia situacija susidaro pirmą kartą.

"Todėl sunku pasakyti, ką tokiu atveju daryti. Akivaizdu, kad reikia kažkaip ginti savo teises. Mums reikia kažkokio teismo proceso, kuris sudėliotų visus taškus ant "i", — pridūrė jis.

Anksčiau Žmogaus teisių klausimus nagrinėjanti Europos Taryba visai neatsakė į RIA Novosti prašymą pakomentuoti Estijos valdžios grasinimus Sputnik Estija darbuotojams baudžiamosiomis bylomis.

MIA "Rossija segodnia" spaudos tarnyba Estijos valdžios institucijų veiksmus įvertino kaip pasipiktinimą keliančią savivalę ir pažadėjo kreiptis į JT, ESBO, Europos Tarybą, UNESCO ir EŽTT reikalaudama įvertinti šį precedento neturintį žodžio laisvės pažeidimo atvejį ir imtis priemonių žurnalistų teisėms užtikrinti.

MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian estų ir rusų kalbomis paragino Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid atkreipti dėmesį į situaciją, susijusią su Sputnik Estija, ir užkirsti kelią žurnalistų areštui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Pasaulio prekybos centre Maskvoje pakomentavo situaciją susiklosčiusią aplink Sputnik Estija. Rusijos vadovas pažymėjo, kad šios žiniasklaidos priemonės žurnalistai daro daug, o Talino bandymai juos sustabdyti "neturėtų likti nepastebėti".

Estija — vienintelė Baltijos šalis, turinti visavertę naujienų agentūros Sputnik redakciją ir biurą. Komandą sudaro 35 žmonės, iš jų 33 yra Estijos piliečiai, dirbantys pagal darbo sutartis su MIA "Rossija segodnia". Agentūros mėnesinės mokesčių įmokos į Estijos biudžetą siekia beveik 30 tūkstančių eurų.

Tegai:
spauda, žodžio laisvė, Rusijos žiniasklaida, MIA "Rossija segodnia", Estija, Rusija, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (122)
Dar šia tema
Putinas pakomentavo grasinimus Sputnik Estija žurnalistams
Ekspertas: Estijoje bandoma uždrausti žurnalisto profesiją
Sluckis tikisi, jog Sputnik Estija situacija išsispręs
Europos Taryba nekomentuoja grasinimų, skirtų Sputnik Estija
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 23-osios šventės

(atnaujinta 22:37 2021.01.22)
Šią dieną 2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte

Sausio 23 yra 23-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 342 dienos.

2021 metų sausio 23 dieną saulė saulė teka 08:25, leidžiasi 16:37, dienos ilgis — 8 val. 12 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gailigedas, Gunda, Raimundas, Armandas.

Sausio 23-oji Lietuvos istorijoje

1429 metais imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą.

1897 metais gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.

1921 metais Vilniuje gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, žymi Europos priešistorės tyrinėtoja. Mirė 1994 m.

1985 metais mirė aktorius Juozas Laucius. Gimė 1893 m.

1999 metais Vilniaus Rotušėje pirmą kartą įvyko Vienos pokylis.

Sausio 23-oji pasaulio istorijoje

1783 metais gimė prancūzų rašytojas Stendalis — Mari Anri Beilas. Mirė 1842 m.

1789 metais Vašingtone buvo įkurtas Džordžtauno Koledžas, vėliau tapęs universitetu.

1793 metais Peterburge buvo pasirašyta Rusijos sutartis su Prūsija dėl Žečpospolitos valstybės II-ojo padalijimo.

1799 metais prancūzų armija užėmė Neapolio miestą Italijoje.

1832 metais gimė prancūzų dailininkas impresionistas Eduaras Manė. Mirė 1883 m.

1920 metais gimė vieno populiariausių pasaulyje žaislų "skriejantis diskas" (angl. Frisbee) išradėjas Volteris Frederikas Morisonas. Mirė 2010 m. Jutos valstijoje, JAV.

1931 metais mirė Rusijos baleto žvaigždė Ana Pavlova.

1989 metais mirė vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų, ispanų dailininkas Salvadoras Dali. Gimė 1904 m.

1999 metais lankydamasis Meksikoje, popiežius Jonas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos socialines blogybes — prekybą narkotikais, rasinę diskriminaciją bei mirties bausmės taikymą.

2007 metais po sunkios ligos mirė garsus lenkų žurnalistas ir rašytojas Ryšardas Kapuscinskis, savo reportažais iš neramiausių pasaulio vietų pelnęs tarptautinę reputaciją. Jam buvo 74 metai.

2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte.

2013 metais mirė kardinolas Juzefas Glempas, kuris nuo 1981 iki 2009 metų vadovavo Lenkijos Katalikų Bažnyčiai. Kardinolui buvo 83 metai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai