Dmitrijus Kiseliovas

Kiseliovas grasinimus Sputnik Estija atžvilgiu pavadino pavojingu precedentu

(atnaujinta 07:29 2019.12.27)
Pasak Kiseliovo, Talinas ėmėsi veiksmų prieš Rusijos žiniasklaidą, motyvuodamas ES sankcijomis, kurios taikomos asmeniškai jam nuo 2014 metų. Žurnalisto teigimu, asmeninės sankcijos negali būti aiškinamos plačiau, nei yra iš tikrųjų

VILNIUS, gruodžio 22 — Sputnik. Grasinimai "Sputnik Estija" atžvilgiu sukuria pavojingą precedentą, kuris gali sukelti grandininę reakciją visoje Europoje, naujienų agentūros "Rossija Segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas teigė programos "Vesti nedeli" eteryje, rašo RIA Novosti.

"Todėl "Sputnik" statuso Taline klausimas anaiptol nėra vietinės reikšmės tema, o principo kūrimas visam regionui", — sakė jis.

Kiseliovas atkreipė dėmesį į tai, kad Talinas ėmėsi veiksmų prieš Rusijos žiniasklaidą, motyvuodamas ES sankcijomis, kurios taikomos asmeniškai jam nuo 2014 metų. Žurnalisto teigimu, asmeninės sankcijos negali būti aiškinamos plačiau, nei yra iš tikrųjų.

"Tačiau , tiesą sakant, elgdamiesi apgailėtinai estai nusprendė išplėsti asmenines sankcijas taikomas žiniasklaidos bendrovės vadovui iki visos žiniasklaidos holdingo — tarsi valstybinės organizacijos biudžetas būtų mano asmeninis", — aiškino jis ir pridūrė, kad tokiu būdu tarp visų ES šalių sankcijas traktuoja tik Estija.

Generalinis MIA "Rossija segodnia" direktorius pabrėžė, kad neturi asmeninių banko sąskaitų Europoje.

Grasinimai žurnalistams

Trečiadienį naujienų agentūros "Rossija Segodnia" spaudos tarnyba pranešė, kad "Sputik Estija" žurnalistai gavo šalies Policijos departamento ir sienos apsaugos tarnybos laiškus "su tiesioginiais grasinimais pradėti baudžiamąjį procesą jų atžvilgiu", jei jie nenutrauks darbo santykių su agentūra iki 2020 metų sausio 1 dienos.

Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje. MIA "Rossija Segodnia" Estijos valdžios institucijų veiksmus pavadino akivaizdžiu savavališkumu ir paskelbė ketinanti kreiptis į JT, ESBO, Europos Tarybą, UNESCO ir EŽTK.

Spaudos konferencijos metu grasinimus žurnalistams taip pat pakomentavo Vladimiras Putinas. Jis sakė, kad Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų "Sputnik" veiklą kitose šalyse.

Gruodžio 20 dieną Rusijos prezidento pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių plėtros vadovas Valerijus Fadejevas kreipėsi į ESBO atstovą žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemą Desirą ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisarę Dunją Mijatović, prašydamas juos asmeniškai kontroliuoti situaciją, Estijos valdžiai spaudžiant "Sputnik" darbuotojams.

Kaip "Sputnik Estija" stumiama iš šalies

Estija yra vienintelė Baltijos šalis, turinti visavertę redakciją ir "Sputnik" biurą. Agentūroje dirba 35 žmonės, iš jų 33 yra Estijos piliečiai, sudarę darbo sutartis su MIA "Rossija Segodnia". Agentūra per mėnesį į Estijos biudžetą sumoka apie 30 tūkst. eurų mokesčių.

Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis
© Sputnik / Владимир Федоренко

Kaip anksčiau sakė MIA "Rossija Segodnia" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian, "Sputnik" niekur nesusiduria su tokiomis problemomis kaip Estijoje: agentūros darbuotojai Saugumo tarnybos kviečiami apklausoms, o vietiniams bankams buvo uždrausta bendradarbiauti su agentūra. Spalio pabaigoje Estijos tarptautinių bankų grupių filialai įšaldė "Sputnik Estija" atlyginimų pervedimus, mokesčių ir nuomos mokėjimus. Ir nuomotojas vienašališkai nutraukė biuro nuomos sutartį.

Baltijos šalių valdžia ne kartą kišosi į Rusijos žiniasklaidos veiklą, tame tarpe MIA "Rossija segodnia" išteklius. Kaip pažymėta Rusijos užsienio reikalų ministerijoje, šie veiksmai rodo aiškius suderintos linijos tarp Vilniaus, Rygos ir Talino ženklus ir aiškiai parodo, kaip jų demagoginiai teiginiai apie atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams atrodo praktikoje.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
sankcijos, ES, žiniasklaida, Rusija, Dmitrijus Kiseliovas
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (93)
Dar šia tema
MIA "Rossija segodnia" vadovė pakomentavo grasinimus Sputnik Estija žurnalistams
TV vedėjas Solovjovas apie Sputnik Estija padėtį: demokratinėje šalyje tai neįmanoma
Europarlamentaras pakomentavo situaciją dėl grasinimų Sputnik Estija
Rusijos URM pareiškė, kad situacija aplink Sputnik Estiją kelia pasipiktinimą
Ekspertas: Estijoje bandoma uždrausti žurnalisto profesiją
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Policija

Jonavos rajone sučiuptas vyras, neteisėtai gabenęs cigaretes automobilio bagažinėje

(atnaujinta 19:40 2020.06.04)
Už šį nusikaltimą numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Jonavos rajono policijos pareigūnai dėl padaryto KET pažeidimo sustabdė automobilį, apžiūros metu bagažinėje rasta 500 pakelių cigarečių, apie tai pranešė Kauno policijos departamentas.

Incidentas įvyko birželio 4 dieną, Šilų seniūnijoje, Aklojo ežero kaime, dėl saugos diržo nesegėjimo buvo sustabydas "VW Passat" automobilis, rasta ir paimta 500 pakelių cigarečių, kurių prekinis žymėjimas neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

Policijos duomenimis, vairuotojui, gimusiam 1991 metais, už padarytą nusižengimą gresia administracinė atsakomybė.

Už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, policija, Jonavos rajonas
Dar šia tema
Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs už vairo
Ukmergės rajone pavogti brangūs meno dirbiniai
Vyras, važiavęs autobusu be bilieto, sumušė kontrolierių