Krymo tiltas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys bando būti amerikietiškesnės pačius amerikiečius

(atnaujinta 19:48 2019.12.26)
Baltijos šalių politinė pozicija Krymo atžvilgiu pateisinama tuo, kad jos visapusiškai palaiko Vašingtoną, mano ekspertas Dmitrijus Žuravliovas

VILNIUS, gruodžio 26 — Sputnik. Baltijos šalys visiškai palaiko JAV politiką, sakė Regioninių problemų instituto generalinis direktorius, politologijos mokslų kandidatas Dmitrijus Žuravliovas interviu Sputnik Lietuva.

"Baltijos šalys Krymą laiko ukrainiečių nuosavybe. Viena vertus, ši politinė pozicija pateisinama visapusišku šių šalių JAV palaikymu visose srityse. <...> Antra, tai yra tam tikros isterijos formos ženklas. Jie patys save gąsdina "siaubingos Rusijos grėsme". Jų požiūriu, Ukraina ir Rusijos Krymas — tai šios "siaubingos grėsmės" patvirtinimas. Ir štai dabar jie bijo patys savęs ir šią baimę išreiškia per tokius pareiškimus", — sakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad Estija, viena vertus, palaiko Ukrainos "suverenitetą", kita vertus — siekia išsaugoti ekonominius ryšius su Rusija.

"Jūs apsispręskite — pas jus viena pozicija ar pas jus dvi į skirtingas puses. Tai yra, kai atsisukate į Vakarus, pas jus viena pozicija — Ukrainos suverenitetas, kai į Rytus — kita pozicija dėl bendradarbiavimo su Rusija. <...> Ir tai liūdina, nes Estija — nuostabi šalis, ir mes rastume daugybę sąlyčio, bendradarbiavimo taškų. Bet, deja, ši politinė isterija ir noras būti didesniais amerikiečiais, nei patys amerikiečiai yra, sukelia tokius incidentus", — padarė išvadą Žuravliovas.

Anksčiau Estija pasmerkė Rusiją už traukinio važiavimą Krymo tiltu. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu Maskvos veiksmus pavadino "keliančiu pasipiktinimą Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu". Apie tai jis pareiškė savo Twitter paskyroje.

Ministro manymu, geležinkelio susisiekimo tarp žemyninės Rusijos ir Krymo atidarymas prisidės prie pusiasalio "izoliacijos".

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atidarė traukinių eismą Krymo tiltu per Kerčės sąsiaurį. Pirmasis traukinys į Krymą išvyko iš Sankt Peterburgo.

Tegai:
Baltijos šalys, Estija, JAV, Rusija, Krymas
Dar šia tema
Krymas atsakė į ES pretenzijas dėl tilto
Pirmasis keleivinis traukinys iš Sankt Peterburgo atvyko į Sevastopolį — video
Nufilmuota, kaip katinas pasitinka pirmuosius traukinio į Krymą keleivius
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje

(atnaujinta 13:24 2020.07.02)
Įtariamajam pavyko pabėgti nuo Lietuvos teisėsaugininkų patikrinimo Vilniaus oro uoste metu ir taksi išvykti į kaimyninę šalį

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos pasieniečiams trečiadienį popiet Daugpilio regione buvo sulaikytas leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis, kuris vakar pasišalino iš Vilniaus oro uosto nebaigus dokumentų patikros, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį vėlai vakare Vilniaus oro uoste pasieniečiai tikrino reisu iš Talino atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis (gimęs 1969 metais). VSAT pareigūnams jo dokumentai sukėlė įtarimų, todėl keleivis buvo sustabdytas ir išskirtas iš bendro keliautojų srauto.

Detalią patikrą toliau vykdę pasieniečiai nustatė, kad tarptautinę šio asmens paiešką dėl ekonominio pobūdžio nusikaltimo Interpolo kanalais yra paskelbusi Rusija. Kol vyko kontrolės procedūros, vyras pasišalino iš oro uosto. Jo dokumentai liko pas VSAT pareigūnus.

Iškart buvo imtasi paieškos veiksmų, o dėl minėto įvykio VSAT pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu bus įvertinti patikrą vykdžiusių pareigūnų veiksmai.

Bėglio ieškantiems pasieniečiams greitai pavyko nustatyti, kad leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis Vilniuje pasinaudojo taksi paslaugomis.

Pasienyje su Latvija po kelių valandų VSAT pareigūnai sustabdė ir apklausė taksistą, bėglį iš Vilniaus nugabenusį į kaimyninę šalį. Visa surinkta svarbi informacija buvo perduota Latvijos pasieniečiams, kurie toliau bendradarbiaudami su VSAT pareigūnais ėmėsi paieškos veiksmų savo šalyje.

Trečiadienį popiet Latvijos pasieniečiai kolegas Lietuvoje informavo, kad pasitelkus policiją Rusijos pilietis buvo sulaikytas Daugpilio regione.

Tegai:
Interpolas, rusas, Latvija, Lietuva, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais bus teisiamas IT specialistas
Atlikus 40 kratų įvairiomis valiutomis rastas milijonas eurų grynųjų pinigų
Lietuvos policija ieško ruso, kurio paiešką paskelbė Interpolas
Televizijos kanalo Russia Today logotipas

Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus

Rusijos žurnalistų sąjunga pažymėjo, kad panašių priemonių prieš Rusijos žiniasklaidą Baltijos šalyse imamasi "seniai ir sistemingai"

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) antradienį pareiškė, kad uždraudė septynių RT kanalų transliavimą, remdamasi tuo, kad jie priklauso Dmitrijui Kiseliovui, kuriam gresia ES sankcijos, nors pats Kiseliovas neturi jokio ryšio su RT, tačiau vadovauja kitai žiniasklaidos priemonei — MIA "Rossija Segodnia". Apie tai praneša RIA Novosti.

Tarp uždraustų kanalų yra RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary, RT TV.

"Gauti įrodymai yra labai rimti, ir mes paraginsime visų ES valstybių reguliuotojus sekti mūsų pavyzdžiu ir uždrausti RT savo teritorijoje. Tokioms programoms nėra vietos nei Latvijoje, nei ES", — sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame tarybos pirmininko Ivaro Abolinšo pareiškime.

Kiseliovas yra MIA "Rossija Segodnia" generalinis direktorius, o vyriausioji RT redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios bendrovės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Pats Kiseliovas, komentuodamas NEPLP sprendimą, pareiškė, kad tai yra "Latvijos valdžios, apakintos rusofobijos, kvailumo ir neišmanymo lygio rodiklis".

"Mes nuoširdžiai pasijuokėme iš šio pranešimo, Latvijos valdžia tiesiog atsidūrė aklavietėje. Tačiau rimtai kalbant, jų pareikštos priežastys neturi jokio teisinio pagrindo, todėl Latvija turėtų nedelsdama grąžinti RT transliaciją į eterį ir atsiprašyti mūsų kolegų", — pasakė jis.

Savo ruožtu Rusijos žurnalistų sąjunga informuos Tarptautinę žurnalistų federaciją apie Latvijos draudimą transliuoti RT ir raginimus ES šalis sekti jos pavyzdžiu, pasakė Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas.

"Galima tik apgailestauti dėl to. Tai dar vienas žodžio laisvės ir informacijos sklaidos laisvės pažeidimo atvejis", — pasakė jis.

Baltijos šalyse, pasak Rusijos žurnalistų sąjungos vadovo, tokių priemonių Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu imamasi "seniai ir sistemingai".

"Manau, kad daugelis užsienio ir pasaulio žurnalistų teisių gynimo organizacijų turėtų į tai atkreipti dėmesį. Ir mes, be abejo, pranešime apie tai Tarptautinei žurnalistų federacijai", — pažymėjo Solovjovas.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Baltijos šalys, RT, žiniasklaidos laisvė, Rusijos žiniasklaida, Rusija, Latvija
Dar šia tema
"PBK" nutraukia laidų transliaciją dėl valdžios institucijų spaudimo
Zacharova: dėl Latvijos valdžios Rusijos kanalai gyventojams kainuos brangiau
Eduardas Filipas, archyvinė nuotrauka

Prancūzijos ministras pirmininkas atsistatydino

(atnaujinta 12:45 2020.07.03)
Praėjusį sekmadienį Filipas, po antrojo savivaldybių rinkimų turo rezultatų, buvo išrinktas Havro miesto meru

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Prancūzijos ministras pirmininkas Eduardas Filipas prezidentui Emanueliui Makronui pateikė atsistatydinimo raštą, kurį valstybės vadovas patvirtino, teigiama penktadienį Eliziejaus rūmų išplatintame komunikate.

"Šiandien Eduardas Filipas atsistatydino iš vyriausybės vadovo posto, prezidentas priėmė (prašymą)", — pranešimą cituoja RIA Novosti.

Ten pažymima, kad Filipas tęs "su vyriausybės nariais einamuosius reikalus iki naujos vyriausybės paskyrimo".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas
© Sputnik / Алексей Никольский

Išvakarėse interviu su regioniniais leidiniais Prancūzijos prezidentas paskelbė "naują komandą" vyriausybėje, patvirtindamas žiniasklaidoje aptartą versiją apie artėjančius Prancūzijos kabineto sudėties pokyčius, tačiau nepatikslino, ar ministras pirmininkas Filipas liks eiti šias pareigas.

Praėjusį sekmadienį Filipas po antrojo savivaldybių rinkimų turo buvo išrinktas Havro uostamiesčio meru. Filipas šias pareigas jau ėjo nuo 2010 metų iki 2017 metų gegužės, kol jis buvo paskirtas ministru pirmininku.

Remiantis "Harris Interactive" atlikta apklausa internete, tarp 2133 vyresnių nei 18 metų žmonių, 55 procentai prancūzų nori, kad Filipas liktų ministru pirmininku. Dar 44 procentai palaikė naujo ministro pirmininko paskyrimą, likę respondentai susilaikė.

Anot "France-Presse", naujojo Prancūzijos ministro pirmininko, kuris pakeis penktadienį atsistatydinusį Filipą, vardas bus paskelbtas artimiausiu laiku.

Tegai:
ministras pirmininkas, Prancūzija