Naujienų agentūra Sputnik

Estijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo situaciją aplink Sputnik

(atnaujinta 18:04 2019.12.27)
Anot Reinsalu, agentūrai Sputnik Estija taikomus finansinius apribojimus lemia tai, kad ES sankcijos taikomos MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuris "daro įtaką agentūros Sputnik veiklai"

VILNIUS, gruodžio 27 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu teigia, kad agentūrai Sputnik Estija taikomos tik finansinės sankcijos, ribojančios jos ekonominę veiklą, tačiau neužkerta kelio prieigai prie šio portalo ir nedaro įtakos jo turiniui, praneša RIA Novosti.

Anot Reinsalu, agentūrai Sputnik Estija taikomus finansinius apribojimus lemia tai, kad ES sankcijos taikomos MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuris "daro įtaką agentūros Sputnik veiklai".

"Tačiau noriu pabrėžti, kad nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl šio interneto portalo turinio. Mūsų vertinimu, šios finansinės sankcijos tik riboja ekonominę veiklą. Manau, kad tai pateisinama. Mes informavome Europos Komisijos Teisės tarnybą. Atitinkamos Europos agentūros EK pareiškė, kad šie Estijos Respublikos žingsniai pritaikant šį ES sankcijų reguliavimą yra leistini", — Reinsalu sakė Estijos televizijos ir radijo transliacijų portalui ERR.

Sputnik Estija darbuotojai anksčiau gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąsias bylas, jei jie nenutrauks darbo su tarptautine naujienų agentūra "Rossija segodnia" iki 2020 metų sausio 1 dienos.

Šie veiksmai grindžiami 2014 metų kovo 17 dieną Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis, kurios taikomos daugeliui fizinių ir juridinių asmenų dėl įvykių Ukrainoje.

MIA "Rossija segodnia" ir kanalo "RT" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian kreipėsi į Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid, ragindama neleisti areštuoti žurnalistų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją aplink Sputnik Estija, teigė, kad Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik darbą kitose šalyse.

Anksčiau "RIA NovostI" pranešė, kad Estijos valdžios institucijų veiksmus koordinuoja Didžiosios Britanijos kuratoriai, į tai bus atsižvelgiama siekiant artimiausiu metu imtis simetriškų priemonių britų žiniasklaidos atžvilgiu Rusijoje.

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Deziras penktadienį pareiškė, kad toliau stebės situaciją aplink agentūrą Sputnik Estija.

Anksčiau jis paragino Estijos valdžią susilaikyti nuo nereikalingų žurnalistų darbo apribojimų. Žmogaus teisių tarybos vadovas Valerijus Fadejevas anksčiau taip pat kreipėsi į Estijos kanclerę Ulę Madisę (Ülle Madise), kad būtų užkirstas kelias "Rossija segodnia" žurnalistų teisių pažeidimams.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
Europos Taryba nekomentuoja grasinimų, skirtų Sputnik Estija
ESBO atstovas žiniasklaidos klausimais ragina Estiją susilaikyti nuo spaudimo "Sputnik"
Zacharova: arba įrodykite, kad Sputnik Estija nėra žiniasklaida, arba atsiprašykite
Šaltinis: už veiksmų prieš Sputnik Estija — britų kuratoriai
"Tikras persekiojimas": Zacharova įvertino situaciją su Sputnik Estija
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Miškas, archyvinė nuotrauka

Miškininkai sutvarkė audros "Laura" nusiaubtus miškus

(atnaujinta 15:01 2020.08.06)
Dalį miško sodinimo darbų miškininkai pradės šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Miškininkai sutvarkė kovo viduryje kilusios audros "Laura" nusiaubtus miškus. Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerija.

Miškininkai audros nuniokotus miškus sutvarkė itin greitai, nors darbus apsunkino tai, jog daugiausia vėjavartų ir vėjalaužų buvo ypač sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose. 

Suplanuotiems tvarkymo darbams įtakos turėjo ir prasidėjusi koronaviruso pandemija, tačiau laikantis saugumo priemonių ir sklandžiai organizuojant veiklą, miškininkai audros padarinių likvidavimą įvykdė sėkmingai. Pirmiausia imtasi atlaisvinti medžiais užverstus kelius, vėliau tvarkyti išversti ir išlaužyti medynai.

Dėl audros Lietuvos miškai neteko apytiksliai 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvų. Sunaikinti ne tik seni, bet ir pusamžiai, daugelį metų augti galėję medynai.

Iš viso po audros suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

Daugiausia vėjalaužų ir vėjavartų medienos apskaičiuota Rokiškio regioniniame padalinyje – 21,7 tūkst. m3. Taip pat daug pažeistų medynų buvo Telšių (17,7 tūkst. m3), Kretingos (17,7 tūkst. m3) ir Tauragės (17 tūkst. m3) regioniniuose padaliniuose.

Miškininkai dalį miško sodinimo darbų pradės jau šį rudenį, o pavasarį tikimasi medynų atkūrimą pabaigti.

Iš vėjalaužų ir vėjavartų medienos gaminami standartus atitinkantys, tačiau kiek prastesnės kokybės medienos sortimentai, kurie yra parduodami pagal Žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų pirkimo-pardavimo sutartis.

Tegai:
miškas
Dar šia tema
Įtariama, kad kelias dienas šalia Trakų dega miškai dėl tyčinių padegimų