Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Kaljulaid paaiškino, kodėl Estijoje "blogai būti rusu"

(atnaujinta 10:28 2019.12.30)
Anot Estijos vadovės, neigiamas kai kurių šalies gyventojų požiūris į rusakalbius yra susijęs su jų suvokimu apie sovietinę praeitį

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid papasakojo apie Baltijos šalių rusakalbių gyventojų problemas. Apie tai praneša portalas ERR.

Estijos vadovė pažymėjo, kad dialogas su Rusija yra įmanomas net esant dabartinei sudėtingai politinei situacijai. Kalbama apie daugelio svarbių klausimų aptarimą, pavyzdžiui, geležinkelį ir infrastruktūrą.

"Yra dalykų, kuriuos suprantame visiškai skirtingai, ir šių nesutarimų neįmanoma išspręsti greitai. Darbas šiais klausimais gali trukti dešimtmečius, tačiau tai nėra priežastis šio darbo neatlikti", — teigė Kaljulaid.

Be to, Estijos vadovė paragino remti rusakalbes šeimas, kuriose tėvai nori mokyti savo vaikus estų kalbos. Tačiau kartu ji pabrėžė, kad mokyklose, kur mokosi daugiau rusakalbių vaikų, reikėtų pradėti nuodugnų rusų kalbos, rusų literatūros ir kultūros mokymą.

"Mano anūkai eina į rusišką darželį. Būtent todėl, kad mūsų šeimoje septynerių metų vaikas, mokantis tik vieną kalbą, laikomas ne itin išsilavinusiu. Jau vaikystėje jis turi išmokti dar bent vieną, dar geriau — dvi kalbas. Mano jaunesni vaikai kalba trimis kalbomis nuo darželio amžiaus. Aš vertinu kalbas", — sakė prezidentė.

Kaljulaid pasakojo, kaip vieną dieną jos sūnus, grįžęs iš mokyklos, paklausė: "Kodėl Estijoje blogai būti rusu?". Jos manymu, neigiamas kai kurių respublikos gyventojų požiūris į rusus tapo "kerštu" už sovietinę praeitį.  

"Tada staiga supratau, kad tiesiog perėmiau kai kurių Estijos žmonių mąstymo būdą: esą, jei tu esi rusas, tai blogai. <...> Manau, kad daugiausia taip yra dėl sužeistų mūsų tėvų sielų", — sakė prezidentė.

Estijos vadovė teigė, kad vaikystėje ji susidūrė su tuo, kad jos nenorėjo aptarnauti parduotuvėje estų kalba, ir pripažino, kad dėl to jos "protas ir siela nukentėjo".

"Reikia laiko, mums visiems. Tačiau žinodami apie vienas kito traumas mes galime padėti vieni kitiems", — sakė ji ir pridūrė, kad Estijoje "visi žmonės yra lygūs".

Rusakalbiai gyventojai Baltijos šalyse

Estijoje, kaip ir visose Baltijos šalyse, rusakalbiai gyventojai nuolat jaučia spaudimą. Kaip interviu Sputnik Lietuva teigė advokatas ir nevyriausybinės organizacijos "Estijos rusų mokyklų" valdybos pirmininkas Mstislavas Rusakovas, bet koks Estijos valdžios institucijų sprendimas nukreiptas į derusifikaciją.

Be to, Baltijos šalyse dažnai kyla skandalų, susijusių su rusų kalbos vartojimu. Pavyzdžiui, rugsėjį Rygoje dėl naujos reperio Timati drabužių parduotuvės kilo skandalas — asortimente buvo drabužių su užrašais rusų kalba.

2019 metų rugpjūčio mėnesį Rusijos visuomenės rūmai pažadėjo kreiptis į Europos Tarybą su prašymu iškelti rusakalbių piliečių diskriminacijos problemą Baltijos šalyse.

Praėjusiais metais Latvija priėmė Švietimo įstatymo pataisas, numatančias, kad visos mokyklos iki 2021–2022 metų pereitų prie mokymo valstybine kalba. Tačiau net 40 procentų respublikos gyventojų kalba rusiškai.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
Sovietų Sąjunga, rusai, Kersti Kaljulaid, Estija
Dar šia tema
Ukrainos Radoje pareiškė, kad ukrainiečiai kalba rusiškai "geriau" nei rusai
"Ar jūs asilai?": Putinas sukritikavo samprotaujančius apie Leningrado atidavimą
Estijos URM skelbia, kad nepakeis savo pozicijos Sputnik atžvilgiu
"Vaikų bukinimas": Latvija palygino latvių švietimą su rusų
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: jauni gydytojai Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją

(atnaujinta 11:23 2020.05.28)
Priešingai nei Latvija, Jungtinė Karalystė ketina žymiai padidinti gydytojų atlyginimus ir investuos į sveikatos apsaugos priežiūrą, mano žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausias redaktorius Peteris Apinis

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Atlyginimų skirtumas tarp Latvijos ir Vakarų Europos gali žymiai padidėti, sakė buvęs Latvijos gydytojų draugijos vadovas, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausiasis redaktorius Peteris Apinis.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Pagal visus rodiklius gydytojų atlyginimai labiausiai padidės Jungtinėje Karalystėje. Ypač gydytojams specialistams, anesteziologams, reumatologams, radiologams ir panašiai ir šis skirtumas bus toks didelis, kad jauni gydytojai, gerai mokantys anglų kalbą, neišsilaikys. <...> Jaunuolis negalės atsispirti šiam variantui. Remiantis visais rodikliais, akivaizdu, kad Vakarų Europa į mediciną įmes daug daugiau, nei mes investuosime į mediciną", — pareiškė jis.

Endokrinologas Ugis Gruntmanis papasakojo, kad Latvijos medicinos universitetų studentai savo ateities su Latvija nesieja. Apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Jis papasakojo apie kolegos atliktos apklausos duomenis. Remiantis rezultatais, šimtas procentų respondentų teigė, kad planuoja išvykti dėl mažų atlyginimų ir nemato asmeninio augimo bei tobulėjimo galimybių.

Tegai:
gydytojai, Jungtinė Karalystė, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Antrankiai, archyvinė nuotrauka

Uzbekijos pilietis ir jo dėdė bus teisiami dėl fiktyvios santuokos su lietuvaite

(atnaujinta 18:26 2020.05.28)
Kaip pažymi prokuroras, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių

VILNIUS, gegužės 28 - Sputnik. Du vyrai iš Uzbekijos Respublikos, kaltinami organizavę vieno jų fiktyvią santuoką su lietuve, kad jaunavedys gautų Lietuvos Respublikos pilietybę, sės į kaltinamųjų suolą, praneša Prokuratūros spaudos tarnyba. 

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas byloje dėl galimos prekybos žmonėmis.

Teisėsaugos pareigūnai informacijos, kad 2019 metų pradžioje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, gavo bendradarbiaudami su vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų Lietuvoje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja. Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z. G., kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijaus Navicko, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. 

"Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką", – sakė prokuroras. 

Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų. Bylas perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Tegai:
Lietuva, Uzbekistanas
Dar šia tema
Lietuva nori išplėsti tranzitą iš Uzbekistano ir Kazachstano
Uzbekas mėgino kirsti Lietuvos sieną panaudodamas foliją