Sputnik Estija ženklas, archyvinė nuotrauka

Rusijos senatorius Talino paaiškinimus dėl Sputnik laiko neįtikinamais

(atnaujinta 13:52 2019.12.31)
Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu "ERR" portalui teigė, kad Sputnik Estija žurnalistams taikomos tik "finansinės" sankcijos, jos riboja jų ekonominę veiklą, tačiau neužkerta kelio prieigai prie šio portalo ir neturi įtakos jo turiniui

VILNIUS, gruodžio 31 — Sputnik. Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas Talino paaiškinimus dėl situacijos aplink naujienų agentūrą Sputnik Estija pavadino neįtikinamais pažymėdamas, kad dabar reikia laukti Europos Tarybos reakcijos, rašo RIA Novosti.

Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu "ERR" portalui teigė, kad Sputnik Estija žurnalistams taikomos tik "finansinės" sankcijos, jos riboja jų ekonominę veiklą, tačiau neužkerta kelio prieigai prie šio portalo ir neturi įtakos jo turiniui.

Pasak jo, agentūrai Sputnik Estija taikomus finansinius apribojimus lemia tai, kad Europos sankcijos taikomos Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui.

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Deziras teigė, kad Estijos valdžios institucijų noras ES generaliniam "Rossija segodnia" direktoriui taikomas asmenines sankcijas išplėsti agentūrai Sputnik Estija sukuria problemą žiniasklaidos laisvės srityje. Jis kreipėsi į Estijos valdžią ir prašė susilaikyti nuo nereikalingų Sputnik darbo apribojimų. Deziras pabrėžė, kad agentūra Sputnik Estija neįtraukta į ES sankcijų sąrašą.

"Sputnik Estija darbuotojams Estijos valdžios institucijų pateiktas reikalavimas nutraukti darbą nuo 2020-01-01 yra žurnalistų bauginimo ir savivalės aktas. Vadinamieji Talino "paaiškinimai" yra neįtikinami, pažymėjo ESBO atstovas žodžio laisvės srityje Harlemas Desiras. Mes taip pat laukiame Europos Tarybos reakcijos", — paskelbė Puškovas "Twitter".

Savo ruožtu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šarifas pareiškė, kad agentūros Sputnik Estija darbuotojų persekiojimo atvejis taps chrestomatiniu dvigubų standartų taikymo Rusijos žiniasklaidai ir su ja bendradarbiaujantiems žurnalistams pavyzdžiu.

Grasinimai Sputnik Estija žurnalistams

Gruodžio mėnesį Sputnik Estija darbuotojai gavo šalies Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginėmis grasinimais iškelti jiems baudžiamąsias bylas, jei iki 2020 metų sausio 1 dienos nenutrauks darbo santykių su savo darbdaviu — tarptautine naujienų agentūra "Rossija segodnia".

Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje.

MIA "Rossija segodnia" ir kanalo "RT" vyriausioji redaktorė Margarita Simonian kreipėsi į Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid, ragindama neleisti areštuoti žurnalistų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją aplink Sputnik Estija, teigė, kad Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik darbą kitose šalyse.

Anksčiau "RIA NovostI" pranešė, kad Estijos valdžios institucijų veiksmus koordinuoja Didžiosios Britanijos kuratoriai, į tai bus atsižvelgiama siekiant artimiausiu metu imtis simetriškų priemonių britų žiniasklaidos atžvilgiu Rusijoje.

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Deziras penktadienį pareiškė, kad toliau stebės situaciją aplink agentūrą Sputnik Estija.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
Atsakymo į Sputnik Estija kreipimąsi laukiama per 30 dienų
Rusijos žmogaus teisių komisarė kreipėsi į kolegą iš Estijos dėl spaudimo Sputnik
Zacharova papasakojo, koks bus atsakymas į situaciją su Sputnik Estija
ESBO Sputnik Estijai keliamą spaudimą pavadino žiniasklaidos laisvės problema
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Skvernelis: mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų namų

(atnaujinta 18:38 2020.08.05)
Ministras pirmininkas pabrėžė, kad yra numatytos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Mokslo metai Lietuvoje prasidės ugdymo įstaigose, o ne nuotoliniu būdu, savo Facebook paskyroje parašė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Vaikai ir jų tėvai gali ramiai ruoštis Rugsėjo pirmosios šventei. Mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų", — rašė jis.

Pasak premjero, ugdymo įstaigos veiks ir užtikrins mokinių bei mokytojų saugumą.

Taip pat Skvernelis pabrėžė, kad kartu su epidemiologais paruoštos sąlygos, kada ugdymo procesas vyks įprasta tvarka, kada būtų įvedamos kaukės ir kada būtų svarstoma nuotolinio mokymosi būtinybė.

"Esame pasirengę užtikrinti, kad nenukentėtų vaikų ugdymo kokybė, o tėvai galėtų ramiai dirbti", — pareiškė ministras pirmininkas.

Lietuvoje iš viso konkretiems žmonėms patvirtinta 2147 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 403 asmenų, 1650 — pasveiko.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Tegai:
koronavirusas, ugdymo įstaigos, Saulius Skvernelis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje — dar viena mirtis nuo koronaviruso
EK atsakas Nausėdai: ES šalys turėtų vengti vidaus sienų uždarymo dėl koronaviruso