Ryga, archyvinė nuotrauka

Buvęs Latvijos ministras paaiškino nedraugišką Baltijos šalių požiūrį į Rusiją

(atnaujinta 15:05 2020.01.08)
Latvijos politikas pabrėžia, kad visų Baltijos šalių požiūris priklauso nuo JAV politikos, ir kai tik kas nors sieks atsigręžti į Maskvą, sulauks sankcijų iš Amerikos

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas interviu Sputnik Latvija paaiškino savo šalies ir visų Baltijos šalių priešišką požiūrį į Rusiją.

Anot buvusio Latvijos diplomatijos vadovo, Rygos, kaip ir kitų Baltijos šalių, požiūris į Maskvą priklauso nuo JAV politikos Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, jei Latvija suartės su Rusija, jos lauks sankcijos.

"Kai tik kas nors pažvelgs Rusijos kryptimi, gali būti sankcijų — kaip tai buvo padaryta įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream-2" projekte. Amerikiečiai valdys sankcijomis. Jie bus kaip policininkai, kol ekonominiame pasaulyje valdo doleris amerikiečiai naudosis šiuo svertu", — sakė Jurkansas.

Jis taip pat padarė prielaidą, kad ateityje Europos Sąjunga, kuriai priklauso Latvija, subyrės, po to ši asociacija bus "suskirstyta į regionus". Kai tai atsitiks, pridūrė buvęs ministras, Rygai teks rinktis.

"Žlugus ES, įvyks savotiškas Europos Sąjungos reorganizavimas. Niekas kitas nesiskaito su ES — nei Kinija, nei JAV. Atskirai — su Didžiąja Britanija, su Vokietija — taip, bet kaip su struktūra... Manau, kad tai jau vakarykštė diena. Latvija, būdama ES narė, turi galvoti: kas bus toliau, kokia sąjunga, su kuo mes draugausime ir ką visa tai reiškia mums", — padarė išvadą diplomatas.

Anksčiau Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius pristatė ataskaitą apie tarptautinę padėtį. Ministro ataskaitoje buvo pabrėžiama, jog XXI amžiuje tarptautinės problemos tampa vis sudėtingesnės — tradiciniai politiniai, saugumo ir ekonomikos klausimai įgyja naujų aspektų, susijusių su globalizacija, naujų technologijų ir informacijos srautų platformų kūrimu. Konkurencija, kilusi dėl šių procesų tarp pagrindinių veikėjų ir galios centrų, kelia rimtą grėsmę dabartinei pasaulio tvarkai. Šios tendencijos neišvengiamai veikia Latviją, pabrėžė ministras.

Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, garsėja savo agresyvia retorika prieš Rusiją. Paprastai aukščiausieji pareigūnai kaltina Maskvą dėl galimos "agresijos".

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl oficialaus Vilniaus, kuris nuolat demonizuoja Maskvą, kaltės.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, o Vakarų antirusiška retorika siekiama sustiprinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Ukraina vardan kovos su Rusija pribaigs žmones mokesčiais
Istorikai įvertino Lenkijos premjero ir Lietuvos prezidento teiginius apie karą
Putinas nepasveikino Baltijos šalių prezidentų su Naujaisiais metais
Nuo sausio iš Lietuvos prasidės skrydžiai į Sankt Peterburgą
Kuras, archyvinė nuotrauka

Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:08 2020.05.31)
Praėjusią savaitę Latvijos ir Estijos sostinėse dujų kainos pakilo, tačiau Lietuvoje jos nepasikeitė

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Rygoje "Circle K" degalinėse, 95 klasės benzinas pabrango 5,7% iki 1 054 euro už litrą, dyzelinas — 4,3% iki 0,964 euro už litrą, rašo Bb.lv.

Vilniuje 95 klasės dujų ir dyzelino kainos nesikeitė ir sudarė atitinkamai 0,935 ir 0,835 euro už litrą.

Taline "Circle K" degalinėse, 95-asis benzinas pabrango 2,6% iki 1,179 euro už litrą, dyzelinio kuro kaina nepasikeitė — 0,999 euro už litrą.

Dujų kaina Rygoje išliko ta pati — 0,465 euro už litrą, Vilniuje ji padidėjo 4,4% iki 0,479 euro, o Taline sumažėjo 1,1% iki 0,56 euro už litrą.

Tegai:
kainos, kuras, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai nėra pasirengę netikėtoms išlaidoms
Įvardyti tankiausiai apgyvendinti Europos regionai
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Vyras prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Ekspertas papasakojo, kaip apsaugoti asmeninius duomenis per konferenciją "Zoom"

(atnaujinta 10:32 2020.05.31)
Norint išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą patartina atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play"

VILNIUS, gegužės 31 — Sputnik. Kad jūsų duomenys būtų saugūs, verta atsisiųsti "Zoom" tik iš patikrintų šaltinių, apsaugoti konferencijas slaptažodžiu ir atidžiai stebėti, kas pasakoma ir skelbiama skambučio metu, intelektualiojo rezervo direktorius ir partneris Pavelas Miasojedovas sakė agentūrai "Prime".

"Visų pirma, norėdami išsaugoti asmeninius duomenis naudodamiesi "Zoom" vaizdo konferencijomis, šią programą turėtumėte atsisiųsti tik iš oficialios svetainės, o mobiliesiems telefonams naudoti "App Store" arba "Google Play", — sakė jis.

"Antras žingsnis siekiant užtikrinti jūsų duomenų apsaugą yra naudoti patikimą, sudėtingą slaptažodį. Taip pat nebendraukite su visais saitais į konferenciją ar asmeniniu konferencijos identifikatoriumi (PMI) — žinodami šį slaptažodį pašaliniai asmenys gali prisijungti prie konferencijos", — pridūrė jis.

Tegai:
konferencija, kibernetinis saugumas
Dar šia tema
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"