Ryga, archyvinė nuotrauka

Buvęs Latvijos ministras paaiškino nedraugišką Baltijos šalių požiūrį į Rusiją

(atnaujinta 15:05 2020.01.08)
Latvijos politikas pabrėžia, kad visų Baltijos šalių požiūris priklauso nuo JAV politikos, ir kai tik kas nors sieks atsigręžti į Maskvą, sulauks sankcijų iš Amerikos

VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas interviu Sputnik Latvija paaiškino savo šalies ir visų Baltijos šalių priešišką požiūrį į Rusiją.

Anot buvusio Latvijos diplomatijos vadovo, Rygos, kaip ir kitų Baltijos šalių, požiūris į Maskvą priklauso nuo JAV politikos Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, jei Latvija suartės su Rusija, jos lauks sankcijos.

"Kai tik kas nors pažvelgs Rusijos kryptimi, gali būti sankcijų — kaip tai buvo padaryta įmonėms, dalyvaujančioms "Nord Stream-2" projekte. Amerikiečiai valdys sankcijomis. Jie bus kaip policininkai, kol ekonominiame pasaulyje valdo doleris amerikiečiai naudosis šiuo svertu", — sakė Jurkansas.

Jis taip pat padarė prielaidą, kad ateityje Europos Sąjunga, kuriai priklauso Latvija, subyrės, po to ši asociacija bus "suskirstyta į regionus". Kai tai atsitiks, pridūrė buvęs ministras, Rygai teks rinktis.

"Žlugus ES, įvyks savotiškas Europos Sąjungos reorganizavimas. Niekas kitas nesiskaito su ES — nei Kinija, nei JAV. Atskirai — su Didžiąja Britanija, su Vokietija — taip, bet kaip su struktūra... Manau, kad tai jau vakarykštė diena. Latvija, būdama ES narė, turi galvoti: kas bus toliau, kokia sąjunga, su kuo mes draugausime ir ką visa tai reiškia mums", — padarė išvadą diplomatas.

Anksčiau Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius pristatė ataskaitą apie tarptautinę padėtį. Ministro ataskaitoje buvo pabrėžiama, jog XXI amžiuje tarptautinės problemos tampa vis sudėtingesnės — tradiciniai politiniai, saugumo ir ekonomikos klausimai įgyja naujų aspektų, susijusių su globalizacija, naujų technologijų ir informacijos srautų platformų kūrimu. Konkurencija, kilusi dėl šių procesų tarp pagrindinių veikėjų ir galios centrų, kelia rimtą grėsmę dabartinei pasaulio tvarkai. Šios tendencijos neišvengiamai veikia Latviją, pabrėžė ministras.

Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, garsėja savo agresyvia retorika prieš Rusiją. Paprastai aukščiausieji pareigūnai kaltina Maskvą dėl galimos "agresijos".

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl oficialaus Vilniaus, kuris nuolat demonizuoja Maskvą, kaltės.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, o Vakarų antirusiška retorika siekiama sustiprinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Baltijos šalys ir Ukraina vardan kovos su Rusija pribaigs žmones mokesčiais
Istorikai įvertino Lenkijos premjero ir Lietuvos prezidento teiginius apie karą
Putinas nepasveikino Baltijos šalių prezidentų su Naujaisiais metais
Nuo sausio iš Lietuvos prasidės skrydžiai į Sankt Peterburgą
Dujotiekis, archyvinė nuotrauka

Pernai Baltijos šalims buvo perduota rekordiškai daug dujų

(atnaujinta 17:33 2021.01.15)
Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" 2020 metais Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportavo 33 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nepaisant pernai metų šiltesnių žiemos orų, 2020 metais buvo perduota 12 proc. daugiau gamtinių dujų, palyginti su 2019 metais, kai šio regiono poreikiams buvo transportuota 29,5 TWh kuro.

Tui tarpu dujų transportavimas per Lietuvą į Kaliningrado sritį 2020 metais  sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 metais, kai į Kaliningradą buvo perduota 26 TWh gamtinių dujų. 

Iš viso per metus "Amber Grid" valdoma Lietuvos dujų perdavimo sistema buvo transportuotas itin didelis 58 TWh dujų kiekis.

"Išskirtinius dujų perdavimo rezultatus iš esmės lėmė itin palankios dujų kainos ir ypač konkurencingas SGD kainų lygis, jų ženklus transportavimas Baltijos šalims ir Suomijai bei išaugęs dujų suvartojimas Lietuvoje dėl didesnės elektros gamybos. Tai skatino rinkos dalyvius naudotis sukurta Lietuvos dujų infrastruktūra, lanksčiomis paslaugomis ir 16 proc. mažesne nei 2019 m. dujų perdavimo kaina", – sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Dujų tranzitas į Latviją per Lietuvos dujų perdavimo infrastruktūrą Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Latvijos Inčiukalnio dujų saugykloje išaugo iki 8 TWh per metus. Tai – 33 proc. daugiau nei 2019 metais ir didžiausias istorijoje perduotas dujų kiekis Latvijos kryptimi, pažymi bendrovė. Tikėtina, tam turėjo įtakos ir nuo 2020 metų pradžios veikianti dujų perdavimo jungtis tarp Estijos ir Suomijos. 

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2020 metais, kaip ir 2019 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 65 proc. (21,9 TWh) viso per Lietuvą į ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. 2018 metais šis rodiklis siekė 35 proc. 

Dujų vartojimas Lietuvoje

Per metus toliau augo dujų vartojimas Lietuvoje.  2020 metais šalyje buvo suvartota 25,1 TWh dujų arba 7 proc. daugiau nei 2019-aisiais, kai buvo fiksuojamas 5 proc. dujų vartojimo augimas. 

Dėl palankių kainų pasaulio rinkose dujas kaip kurą vėl pradėjus naudoti Lietuvos elektros gamybos sektoriuje, pernai šalyje buvo suvartotas didžiausias dujų kiekis per pastaruosius penkerius metus.

Dujos į Lietuvą bei kaimyninėms Baltijos šalims ir Suomijai tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą bei dujotiekiais iš Rusijos per Baltarusiją ir Latviją. Iš Latvijos taip pat dažniausiai šaltuoju metų laiku gaunamos dujos iš Inčiukalnio požeminės dujų saugyklos.

Tegai:
SGD, Baltijos šalys
Dar šia tema
Laivas "Fortūna" išvyko iš Vismaro "Nord Stream-2" tiesti
Ekspertas papasakojo, kada galima tikėtis BelAE pramoninės eksploatacijos pradžios
Žiniasklaida paskelbė "Nord Stream-2" statybų užbaigimo datą
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Prieš rusų žiniasklaidą paskelbtas persekiojimas": žurnalistė apie situaciją Latvijoje

(atnaujinta 10:50 2021.01.15)
Pasak rusakalbės žurnalistės, Latvijoje su rusų žiniasklaida bendradarbiaujantys žurnalistai persekiojami, nes valdžia juos laiko "ne žurnalistais, o propagandistais"

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Prieš Rusijos žiniasklaidos darbuotojus Latvijoje buvo paskelbtas tikras persekiojimas, sako Latvijos žurnalistė Ala Berezovskaja.

Trečiame #Svoihnebrosaem RT projekto epizode įvyko pokalbis su Latvijoje gyvenančia rusakalbe žurnaliste Ala Berezovskaja. Latvijoje septyniems rusakalbiams žurnalistams buvo pradėtos baudžiamosios bylos dėl bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia". Pasak žvalgybos agentūrų, korespondentai pažeidė ES sankcijų režimą.

Berezovskajos namuose buvo atliktos kratos, kaip ir pas kelis kitus Latvijoje dirbančius rusakalbius žurnalistus, visų pirma, publicistą ir visuomenės veikėją Vladimirą Lindermaną ir buvusį "Baltnews.lv" redaktorių Andrejų Jakovlevą.

"Man pareikšti įtariamai, kad yra pažeidžiamos (Europos Sąjungos — Sputnik) sankcijos, bet mes su tuo nesutinkame. Gyvename laisvoje šalyje ir turime teisę skelbti straipsnius ten, kur manome esant reikalinga. Aš užimu ryžtingą poziciją ginant rusų švietimą Latvijoje ir ne pilietybės klausimais, ypač apie nacizmo šlovinimą, aš rašau daug straipsnių gindama mūsų žmogaus teisių gynėjus ir žurnalistus, kuriems dabar yra pradėtas baudžiamasis procesas. Maniau, kad dėl to bus skundų. Tačiau tai, kad būsime paskelbti susiję su sankcijomis, kurios mums netaikomos, aš nežinojau", — interviu RT sakė Berezovskaja.

Jos nuomone, "prieš oficialios Rusijos žiniasklaidos žurnalistus paskelbtas tikras persekiojimas, vyksta nužmoginimas".

"Jie nori pasakyti pasauliui, siųsti signalą, kad tie, kurie bendradarbiauja ir dirba oficialioje Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, nėra žurnalistai, jie yra propagandistai. Tai reiškia, kad demokratija, žodžio laisvė ir žmogaus teisės jiems gali būti netaikomi", — sakė Berezovskaja.

2020 metų gruodį Latvijos žurnalistai buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą, Baudžiamojo kodekso 84 straipsnis numato baudą arba laisvės atėmimą. Jų namuose buvo atliktos kratos, įranga ir ryšio priemonės konfiskuoti. Žurnalistai buvo paleisti pagal rašytinį įsipareigojimą neišvykti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad veiksmai prieš rusakalbius žurnalistus yra akivaizdus pavyzdys, kaip griaunami demokratinės visuomenės pamatai — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvė. Pabrėžiama, kad tai yra baudžiamasis veiksmas, "kuris nepalieka abejonių dėl rusofobiškos suklastotų kaltinimų potekstės".

Žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse

Baltijos šalyse Rusijos žiniasklaidos ir žurnalistų veikla yra nuolat trukdoma. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir trukdo jiems atlikti savo profesines pareigas.

Baltijos šalių valdžios veiksmai paveikė ir Sputnik agentūrą. Sputnik Lietuva buvo minima Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Operacijų tarnybos antrojo departamento parengtose metinėse ataskaitose apie grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat Lietuvos pareigūnų pareiškimuose apie "Rusijos propagandą".

"Latvijoje metodiškai naikinama alternatyvi nuomonė" — buvęs portalo Baltnews.lv vadovas >>

Lietuvos politikai, ypač konservatoriai, ne kartą griežtai pasisakė apie portalą ir ragino imtis priemonių jam uždrausti šalyje. Be to, Lietuva bando apriboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Buvo pranešta, kad kanalo "RTR-Planeta" retransliavimas gali būti sustabdytas dėl "pažeidimų", atskleistų "60 minučių" programoje, dalyvaujant Rusijos Valstybės Dūmos deputatui Vladimirui Žirinovskiui.

Lietuva politiko poziciją vertino kaip "karo ir neapykantos kurstymą", tuo tarpu Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius Timūras Šafiras teigė, kad tai yra pritemptas pretekstas. Pasak jo, Rusijos žiniasklaida daugelį metų yra spaudžiama Baltijos šalyse. Šiemet šalyje buvo uždrausta transliuoti penkis RT televizijos kanalus.

Siekiama įbauginti: žurnalistas apie Rusijos žiniasklaidos priespaudą Latvijoje >>

Lietuva sprendimą argumentavo tuo, kad jiems vadovauja naujienų agentūros "Rossija segodnia" generalinis direktorius Dmitrijus Kiseliovas, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
žurnalistai, Latvija, Rusijos žiniasklaida, Sputnik Latvija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Latvijoje pareikšta, kad televizijos kanalui "Rossija RTR" respublikoje nėra vietos
Rusija priėmė įstatymą dėl atsakomųjų sankcijų prieš Rusijos žiniasklaidos cenzūrą
Vaikas mokosi prie kompiuterio, archyvinė nuotrauka

Vaikams sunkumų patiriančių šeimų siūloma leisti mokytis mokyklose

(atnaujinta 14:41 2021.01.15)
Tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Vyriausybei siūloma vaikams, kurie patiria sunkumų nuotolinio mokymo metu, sudaryti sąlygas mokytis nuotoliniu būdu pačiose mokyklose, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Tokią rekomendaciją pateikė Patariamoji ekspertų taryba prie Vyriausybės.

Ekspertų tarybos teigimu, tai būtų aktualu vaikams, gyvenantiems šeimose, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas ugdymuisi namuose sąlygas.

Savivaldybių administracijos organizuotų, kad tokiems vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas švietimo įstaigose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau įtraukė šią priemonę į rengiamą pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.

Šiuo metu bendrojo ugdymo  programose dalyvaujantiems mokiniams ugdymas yra organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius, pirminiame profesiniam mokyme, vykdomam kartu su socialinių įgūdžių programa, besimokančius mokinius. 

Taip pat išimti taikoma  pradinio ugdymo programos vaikus, kuriems savivaldybių administracijos užtikrina vaikų nuotolinį ugdymą, priežiūrą ir maitinimą įstaigose, kai tėvai privalo darbą atlikti darbo vietoje ir negali užtikrinti vaikų priežiūros namuose.

Jei Vyriausybė ekspertų siūlymui pritars, šis pakeitimas įsigaliotų nuo sausio 20 dienos.

Mokiniams reikia mokymosi pagalbos

Ministerija atlieko bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos gauna socialinę paramą.

Paaiškėjo, kad pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir r interneto ryšiu. 

Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.

Tegai:
mokykla, vaikai
Dar šia tema
Planuojate sportuoti mokyklos aikštyne? Nepamirškite taisyklių
Po Naujųjų metų mokyklos toliau dirbs nuotoliniu būdu