Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Kaljulaid atsisakė priimti Rusijos ambasados padovanotą Krymo vyną

(atnaujinta 20:18 2020.01.09)
Anot diplomatinės atstovybės, visos kitos dovanos buvo priimtos, o butelis buvo grąžintas "be jokių komentarų"

VILNIUS, sausio 9 — Sputnik. Rusijos ambasada Taline patvirtino, kad Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid atsisakė Krymo vyno, kurį jai išsiuntė Rusijos diplomatinė tarnyba kaip dovaną 50-ojo gimtadienio proga. Tai praneša RIA Novosti su nuoroda į šaltinį ambasadoje.

Pažymima, kad išskyrus vyną, visos kitos dovanos buvo priimtos. Ambasada teigė, kad butelis buvo grąžintas "be jokių komentarų".

Anksčiau Rusijos Federacijos Tarybos informacinės politikos komisijos pirmininkas Aleksejus Puškovas savo "Twitter" paskyroje parašė, kad diplomatinė atstovybė Estijos prezidentei atsiuntė šokolado, gėlių ir butelį Krymo vyno.

"Matyt, palaikė "trolingu". Prisimenu, kai vienos iš ES šalių ambasadorius atsisakė mano pasiūlymo net gurkštelėti Krymo vyno", — pažymėjo senatorius.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po jame vykusio referendumo tapo Rusijos teritorijos dalimi. Vakarų šalys kaltina Rusijos Federaciją "kišimusi" į kaimyninės šalies reikalus. Įvestos antirusiškos sankcijos. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių ir importo pakeitimo kurso ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu. 

Referendumas Kryme vyko 2014 metų kovą po valstybinio perversmo Ukrainoje. Susijungimui su Rusija pritarė 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų.

Kijevas vis dar laiko pusiasalį savo, bet "laikinai okupuota teritorija". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad regiono gyventojų balsavimas vyko pagal tarptautinę teisę ir JT chartiją. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad "Krymo klausimas yra visiškai uždarytas". Pastaruoju metu net Vakarų politikai pripažįsta Krymo priklausymą Rusijai.

Tegai:
Krymas, Rusija, Kersti Kaljulaid
Dar šia tema
Krymas atsakė į ES pretenzijas dėl tilto
Ukrainoje iškelta baudžiamoji byla, traukiniui pervažiavus Krymo tiltu
Ukraina išieškojo pirmąją baudą už skrydį virš Krymo
JAV naikintuvas F/A-18 Hornet

Ekspertas: net Baltijos šalys pradeda suprasti, kad JAV jas paniekina

(atnaujinta 21:55 2020.05.25)
Vašingtonui nerūpi, kaip sąjungininkai Europoje žiūri į susiklosčiusią situaciją po to, kai Amerika paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties, mano ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Net Baltijos šalys, kurios yra pasirengusios padaryti viską, kad gautų papildomą šypseną iš Vašingtono, supranta, kad Atviro dangaus sutarties klausimu JAV nepaiso jų interesų, interviu Sputnik radijui sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

Atviro dangaus sutartis yra labai vertinga tokioms mažoms šalims kaip Estija, pareiškė respublikos gynybos ministras Juris Luikas, praneša portalas "ERR.ee".

Jis apgailestavo, kad JAV pasitraukus iš sutarties, ši priemonė gali visai nustoti egzistuoti. Šį dokumentą Luikas pavadino unikaliu, "net tarp ginklų kontrolės sutarčių".

Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė, kad Vašingtonas pasitrauks iš Atviro dangaus sutarties ir bus už Sutarties ribų, kol Rusija "įvykdys savo įsipareigojimus". Tačiau jis neatmetė naujų susitarimų sudarymo galimybės. Maskva neigia visus kaltinimus.

Karo ekspertas Ivanas Konovalovas pareiškė, kad JAV nerūpi, kaip sąjungininkai Europoje žiūri į susiklosčiusią situaciją, tačiau net Baltijos šalys supranta, kad jų interesų nepaisoma.

"Juk ši sutartis pirmiausia yra svarbi patiems europiečiams. JAV nustato užduotį taip: jei jos pasitraukia iš sutarties, tada jų sąjungininkai Europoje turės vykdyti užduotis, kurias Vašingtonas nustatė pagal šią sutartį. Tai yra, Vašingtonas tikisi, kad europiečiai skraidys Rusijos danguje ir perduos surinktą informaciją. Bet tada tai reiškia absoliutų šių šalių suvereniteto nepaisymą. Net Baltijos šalys, kurios yra pasirengusios padaryti viską, kad gautų papildomą šypseną iš Vašingtono ir pritarimą, tai supranta. Net Lenkija, pavyzdžiui. Aišku, kad tai Europos šalių, kurios yra NATO ir Atviro dangaus sutarties dalis, tam tikra prasme paniekinimas", — pasakė ekspertas.
Tegai:
JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rusija nesitrauks iš Atviro dangaus sutarties
Nepateisinama. Rusija smerkia JAV norą pasitraukti iš Atviro dangaus sutarties
NATO iškėlė sąlygą JAV grįžti prie Atviro dangaus sutarties
Zacharova paaiškino Atviro dangaus sutarties problemą Amerikai
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalių ekspertai aptarė žodžio laisvės situaciją Rytų Europoje

(atnaujinta 20:04 2020.05.25)
Renginio metu ekspertai aptarė tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimą ir užsienio žiniasklaidos draudimą

VILNIUS, 25 — Sputnik. Analitinis portalas "RuBaltic.ru" praėjusį penktadienį surengė nuotolinę vaizdo konferenciją tema "Ar Europoje yra žodžio laisvė? Cenzūros problema rytų periferijose".

Renginio metu buvo kalbėta apie tautinių mažumų teisių pažeidimus, opozicionierių persekiojimus, užsienio žiniasklaidos draudimą. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Prancūzijos.

Analitinio portalo "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Aleksandras Nosovičius ir "RuBaltic.ru" politikos apžvalgininkas Aleksejus Iljaševičius atidarė renginį pristatydami pranešimą "Europa cenzūruota 2020 m.: žodžio laisvės slopinimas Baltijos šalyse ir Ukrainoje".

Ekspertai pateikė ryškiausius kovos su kita nuomone posovietinėje erdvėje atvejus.

Ataskaitoje taip pat buvo paminėtas Sputnik žurnalistų persekiojimas Lietuvoje ir Estijoje. Visų pirma, autoriai priminė, kad nuo 2019 metų gegužės iki liepos mėn., vykstant Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų kampanijai, padaugėjo išpuolių prieš Sputnik Lietuva. Vyriausiajam redaktoriui Maratui Kasemui buvo uždrausta atvykti į šalį.

Padėtį Estijoje išsamiau apibūdino Sputnik Estija portalo vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa. Ji priminė, kad 2019 metais redakcija gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Dėl to redakcija nuo sausio 1 dienos dirba ypatinguoju režimu.

Gedimino bokštas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Čeryševa įsitikinusi, kad Estijos valdžiai nereikia alternatyvių informacijos šaltinių: tai trukdo jos pasaulėžiūrai. Politiškai nepalanki žiniasklaida gali ką nors pasiekti tik per teismus.

Žurnalistė prisiminė, kaip prisidengę sankcijomis Estijos bankai grasino uždaryti agentūrų darbuotojų asmenines sąskaitas, net ir tiems, kurie jau seniai pasitraukė iš redakcijos ar parašė tik vieną straipsnį.

Latvijos žurnalistas Jurijus Aleksejevas patvirtino, kad Latvijos valdžia, kaip ir Estijos, į žurnalistų spaudimą aktyviai įtraukia vietinius bankus.

Iš nepageidaujamų autorių, interneto svetainių, neįregistruotų kaip žiniasklaidos priemonių, savininkų atimamos banko sąskaitos.

Prancūzų žurnalistas Dmitrijus de Koško pažymėjo, kad rusakalbių gyventojų priespaudos problema, egzistuojanti Baltijos šalyse ir Ukrainoje daugiau nei keliolika metų, Europos žiniasklaidoje praktiškai nenušviečiama. Įtakingos ES šalys neturi patikimos ir konstruktyvios informacijos apie tautinių mažumų priespaudą. Todėl jie niekaip nekovoja su šiais pažeidimais.

Estijos žmogaus teisių aktyvistas Sergejus Seredenko įsitikinęs, kad žiniasklaidos sritis Estijoje yra tiesiogiai priklausoma nuo valdžios institucijų. Darbotvarkę sudaro spaudos tarnybos, kurių pranešimus, be jokių patikrinimų ir komentarų, platina žiniasklaida. Vietinių leidinių versijos rusų kalba dažniausiai tik išverčia šią informaciją. 

Lietuvos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas pažymėjo, kad Lietuvos valdžios istorijos  perrašymai nesulauks norimo dėmesio. Nepadės ir disidentų priespaudos kursas. Tačiau visada bus tokių, kurie palaikys oficialią ideologiją, net jei ji leidžia nacių kolaborantų heroizmą.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rytų Europa, Baltijos šalys
Dar šia tema
Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai
Buvusį Ukrainos ministrą išgąsdino Rusijos "energetinė ekspansija"
"Žodžio laisvė": Kaip Baltijos šalys kovoja su "džeimsais bondais" iš Rusijos
Sraigtasparnis Mi-8

Kietojo Rusijos sraigtasparnio "Mi-8" nusileidimo metu Čukotkoje žuvo įgula

Preliminariais duomenimis, avarijos priežastimi galėjo tapti techninis sraigtasparnio gedimas. Juodosios dėžės jau rastos, jos yra tinkamos būklės

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Rusijos oro gynybos ir kosmoso pajėgų sraigtasparnis "Mi-8" sunkiai nusileido netoli aerodromo "Ugolnyje kopi" Čukotkoje, incidento metu žuvo visa sraigtasparnio įgula. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos gynybos ministeriją.

Pakistane sudužo keleivinis lėktuvas
© AFP 2020 / Asif Hassan

Kaip agentūrai pranešė ekstremaliosios tarnybos, iš viso yra keturi žuvusieji.

Incidentas įvyko antradienį apie 5:00 Maskvos laiku (sutampa su Lietuvos laiku) mokomojo skrydžio metu.

Preliminariais duomenimis, avarijos priežastimi galėjo tapti techninis sraigtasparnio gedimas. Į įvykio vietą buvo išsiųsta Rusijos oro gynybos ir kosmoso pajėgų Aukštosios vadovybės komisija.

Pažymima, kad "Mi-8" juodosios dėžės jau rastos. Avarija beveik neturėjo įtakos skrydžio duomenų savirašiui ir lėktuvo diktofonui.

Anadyro oro uostas veikia įprastu režimu.

Tegai:
sraigtasparnis, Rusija