Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Estijos prezidentė papasakojo apie neišsipildžiusias viltis dėl Rusijos

(atnaujinta 09:36 2020.01.14)
Anksčiau Rusijos ambasada Taline pasiguodė, kad Estijos valdžia tik žodžiu pareiškia apie ištikimybę "demokratinėms vertybėms" ir "stipriai demokratijai" šalyje

VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid interviu laikraščiui "Frankfurter Allgemeine Zeitung" pareiškė, kad Baltijos šalies gyventojų viltis dėl pokyčių kaimyninėje šalyje, kilusi Rusiją valdant Borisui Jelcinui, neišsipildė.

"Kai Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę vadovaujant Borisui Jelcinui, daugelis estų tikėjosi, kad Rusija taip pat taps laisva ir demokratine valstybe. Deja, viskas susiklostė ne taip", — cituoja Estijos prezidentę RIA Novosti.

Anksčiau Rusijos ambasada Taline pasiguodė, kad Estijos valdžia tik žodžiu pareiškia apie ištikimybę "demokratinėms vertybėms" ir "stipriai demokratijai" šalyje. Diplomatai išreiškė viltį, kad šalies valdžia patvirtins jų teiginius praktikoje. Taip diplomatinė atstovybė pakomentavo Estijos valdžios spaudimą Rusijos agentūrai Sputnik.

Anksčiau pranešta, kad dėl Estijos valdžios institucijų grasinimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal straipsnį, kuriame numatyta iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, Sputnik Estija darbuotojai buvo priversti nutraukti darbą redakcijoje nuo 2020 metų sausio 1 dienos. Paskelbta, kad agentūra tęsia darbą ypatinguoju režimu.

Tegai:
Rusija, Kersti Kaljulaid, Estija
Dar šia tema
Sputnik Estija darbuotojai dėl Talino grasinimų paliks redakciją
Rusijos senatorius Talino paaiškinimus dėl Sputnik laiko neįtikinamais
Sputnik Estija pradėjo dirbti nepaprastuoju režimu
Varšuvos oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams

(atnaujinta 09:07 2020.06.03)
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo atverti sienas turistams, praneša portalas ERR.ee.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

"Tai [Baltijos šalių sienų atvėrimas viena kitai] įkvepia Lenkiją, tačiau mūsų problemų mastas yra kitoks", — spaudos konferencijoje sakė Čaputovičius.

Ministras atkreipė dėmesį į situaciją Čekijoje ir Vokietijoje, kurių sienas kasdien kerta dešimtys tūkstančių žmonių, ir pabrėžė, kad Vokietijoje koronaviruso plitimo lygis yra aukštesnis nei Lenkijoje. Anot jo, Varšuva leidžia ES piliečiams migruoti darbo tikslais.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Lenkijoje viršijo 24 tūkst. Lietuvoje atvejų skaičius siekė 1682.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 6,1 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 373 tūkst. žmonių.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys
Dar šia tema
PSO papasakojo, nuo ko priklauso situacijos su koronavirusu vystymasis
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims
Lenkijos siena

Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims

(atnaujinta 12:58 2020.06.02)
Antradienį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų surengti susitikimą Taline, kur bus aptariamas šis klausimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tikisi, kad Lenkija prisijungs prie bendros su Baltijos šalimis turizmo zonos, praneša portalas ERR.ee.

Jis tikisi, kad šalys sugebės susitarti dėl Lenkijos sienos atidarymo po koronaviruso krizės. Derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų vyks antradienį Taline.

Anksčiau panašų pasiūlymą į Varšuvai pateikė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Žinoma, kadangi Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suteikti bekarantininį įvažiavimą Lenkijos gyventojams, tai, be abejo, būtų pozityvu, jei Lenkija reaguotų tokiu pačiu sprendimu", — pasakė Reinsalu.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Suomija atvers savo sienas Estijos turistams sekdama Baltijos šalies pavyzdžiu. Reinsalu pridūrė, kad Helsinkis neturi objektyvių priežasčių to nedaryti.

Jo manymu, masinis Šengeno zonos vidaus sienų atidarymas gali įvykti birželio 15 dieną. Taline susitikimo metu jie aptars tolesnius veiksmus.

"Be abejo, kai kurios valstybės gali išlaikyti tam tikras išimtis, tačiau tam tikras žingsnis į priekį bus žengtas. Sunkiausias klausimas yra — kas nutiks su Šengeno išorės siena", — pridūrė Reinsalu.

Tuo pačiu metu ministras pareiškė, kad užsienyje "vienas iš viruso epicentrų auga, jei pažvelgtume į Baltarusiją ar Rusiją".

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
Estija, Lietuva, Lenkija, Latvija, siena
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius ragina protestuotojus JAV taikiai išreikšti savo pasipiktinimą

(atnaujinta 19:10 2020.06.03)
Riaušės Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose kilo po afroamerikiečio Džordžo Floido mirties sulaikymo metu Mineapolyje

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. JT generalinis sekretorius Antonijas Guterešas teigė, kad yra nusiminęs dėl smurto JAV miestų gatvėse ir paragino taikiai reikšti nepasitenkinimą, praneša RIA Novosti.

"Man liūdna matyti smurtą Niujorko ir kitų šalies, kurioje yra JT, miestuose. Nepasitenkinimas turi būti išklausytas, tačiau turi būti išreikštas taikiai — ir valdžios institucijos privalo elgtis atsargiai, reaguodamos į demonstracijas", — "Twitter" parašė generalinis sekretorius.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
protestai, JAV, JT Generalinė Asamblėja, Antonio Guterresas
Dar šia tema
San Diege policijos automobilis įvažiavo į protestuotojų minią
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę
Zacharova atkreipė dėmesį į JAV "tarptautinę veidmainystę"