Sputnik Estija, archyvinė nuotrauka

Estijos URM sankcijas Sputnik pavadino "Europos gynybos" klausimu

(atnaujinta 14:44 2020.01.16)
Estijos ministerija tvirtina, kad taiko sankcijas ne Sputnik darbuotojams, o laikosi ES sankcijų asmeniškai Dmitrijui Kiseliovui

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu sankcijas Sputnik Estija pavadino "Europos gynybos" klausimu.

Jis paaiškino, kad Talinas vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o prieš MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą, kuriam buvo paskirtos asmeninės sankcijos.

"Tai neturi nieko bendro su žiniasklaidos laisve, visa tai susiję su gynybos apsauga, Europos gynyba, laisve", — RIA Novosti sakė Reinsalu per tarptautinį politologų forumą "Raisina Dialogue".

Kaip sakė Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa televizijos kanalo "ETV+" laidoje, Estijos valdžia tvirtina, kad MIA "Rossija segodnia" kontroliuoja Kiseliovas, "nes jis deda parašus".

Čerysheva pabrėžė, kad "Rossija segodnia" yra federalinė Rusijos žiniasklaida, unitarinė įmonė, kuriai netaikomos jokios sankcijos, o Kiseliovas yra tik samdomas asmuo.

Padėtis aplink Sputnik

Gruodį paaiškėjo, kad Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąjį bylą prieš juos, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia".

Dėl to žurnalistai buvo priversti tai padaryti, o Sputnik Estija tinklalapis nuo sausio 1 dienos perėjo prie darbo nepaprastuoju režimu.

MIA "Rossija segodnia" Estijos valdžios institucijų veiksmus vadino atviru persekiojimu, neteisėtumu ir šiurkštų žodžio laisvės principų pažeidimu ir kreipėsi į visas tarptautines ir Europos organizacijas, įskaitant JT, ES, ESBO, Europos Parlamentą ir "Reporterius be sienų".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad Maskva padarys viską, kad palaikytų Sputnik darbą kitose šalyse. Užsienio reikalų ministerija pasmerkė Talino veiksmus ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių.

ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlemas Deziras pažymėjo, kad Estijos valdžios institucijų noras išplėsti asmenines sankcijas Kiseliovui, taikant jas Sputnik komandai Estijoje, kelia problemų žiniasklaidos laisvės srityje.

Tegai:
MIA "Rossija segodnia", Dmitrijus Kiseliovas, Estija, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
Sputnik Estija pradėjo dirbti nepaprastuoju režimu
EŽA kreipiasi į Europos Tarybą dėl situacijos aplink Sputnik Estija
Valstybės Dūma Estijos nusivylimą Rusija pavadino absurdišku
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Programišiaus kaukė, archyvinė nuotrauka

Miražai ir blefas: Lietuvoje labai didžiuojamasi neveiksmingu kibernetiniu saugumu

(atnaujinta 10:06 2020.08.09)
Pagal 2019 metų paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai

Ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Lietuvoje tuo labai didžiuojamasi. Pasauliui giriamasi. Šį laimėjimą nuolat primena Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC). Beveik kaip savo nuopelną.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras  — pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją. Teoriškai.

NKSC nuostatuose yra numatyti ir pagrindiniai institucijos veiklos tikslai. T.y. įgyvendinti nacionalinę kibernetinio saugumo politiką; atlikti Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas; atlikti Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas. Ir dar vykdyti informacijos sklaidos, tyrimų ir analizės kibernetinio saugumo klausimais veiklą.

"Informacijos tyrimus" NKSC vykdo su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentu. Arba dar tiksliau su Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento pagalba in corpore. In corpore skaičiuoja Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejus. Žinoma, planuoja ir koordinuoja visuomenės informavimą bei vykdo viešųjų ryšių projektus žurnalistams. Apie savo institucijų gerus darbus. Ir apie tariamų priešų blogus.

Dar yra Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Yra Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija ir Nacionalinis kibernetinių incidentų valdymo planas LR vyriausybės patvirtintas...

Pasak NKSC ekspertų, procesus Lietuvoje kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos. O taip pat įtempta geopolitinė situacija.

Kas kelia geopolitinę įtampą ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui klausti nereikia. Atsakymus kasmet pateikia Antrojo operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (VSD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose. Pasak AOTD ir VSD blogis ateina iš Rusijos Federecijos, Baltarusijos Respublikos,  nuo 2019 metų ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.

Gąsdintis ir gąsdinti grėsmėmis nacionaliniam saugumui Lietuvoje yra madinga. Geras tonas. Net peržengiant institucijų kompetencijos ribas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos pagal savo kompetencijas turėtų rūpintis ir Registrų centru (RC). Tačiau kol perkūnas netrenks, tol valstietis nesižegnoja. Trenkė ne tik perkūnas, bet ir gan smarkiai palijo. Ir iš rikiuotės daugiau nei savaitei išvedė RC serverius.

Kiekviena rimtesnė serverinė yra strateginis objektas, už devynių užraktų, trigubų sienų, su specialiu temperatūriniu ir klimatiniu režimu. Ir dar serveriai dubliuojami, kad kilus problemai, akimirksniu pradėtų veikti kitas.

Ir štai už 30 kilometrų nuo "nedraugiškos" valstybės Baltarusijos, Europos Sąjungos  valstybės, pagal Globalų kibernetinio saugumo indeksą  užimančios 4-ą vietą Pasaulyje, sostinėje Vilniuje,  rūsyje, praėjus stipresnei liūčiai, užpilami serveriai. Sutrinka arba neveikia e.sveikata, elektroninis parašas, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrai, Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, paralyžiuotas notarų darbas ir dar neaišku kas. Esant tokiai situacijai gali pakakti kelių nekonvencinių hibridinių ir net nebūtinai žalių žmogeliukų iš Rusijos, tos pačios Baltarusijos, Kinijos ar Kosmoso...

Sutrikusi e. sveikatos sistemos veikla ne visus sutrikdė. Registrų centro valdoma e.sveikatos sistema ilgiausiai galėjo neveikti aštuonias valandas, BNS kompetentingai teigė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal patvirtintus saugos reikalavimus. Teoriškai.

Žaibuoja ir lyja ne pagal instrukcijas

"E.sveikatos sistemos kategorija yra pirma, aukščiausia. Yra vidaus reikalų ministro patvirtinti saugos reikalavimai, (...) pagal kuriuos e.sveikatos sistema turi būti atstatyta per aštuonias valandas. Valdytojas turi nusimatyti priemones, konkrečiai — atsargines patalpas, iš kurių galėtų tęsti veiklą, nesant galimybei tęsti veiklos pagrindinėse patalpose", — kompetentingai sakė KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas. "Kitas dalykas — pirmos kategorijos sistemos prieinamumas turi būti užtikrintas ne mažiau nei 99 procentus laiko per parą", — kompetentingai pridūrė kiber saugumietis.

Skaičiuoti nedraugiškos informacinės veiklos atvejus yra paprasčiau. Patriotiška. Ir labai tinka į bendrą Tėvynės gynimo toną. Tai galima pademonstruoti.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvos publiką tikina, kad Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos principai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių. Ir nustatė net 2 890 Lietuvai nedraugiškų informacinės veiklos atvejų bei pabrėžė, kad ketvirtis jų — konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

NKSC savo nuveiktų darbų ataskaitoje remiasi  Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis. Joje teigiama, kad 2019 metais dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad stebimu laikotarpiu "išaugo rezonansinių daugiasluoksnių (angl. multi-layered) informacinių atakų, t. y. atakų, susidedančių iš kibernetinių ir informacinių elementų, skaičius". Kompetentingai pabrėžiama, kad šios atakos pasižymėjo "pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu, šio tipo išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai". Ir reziumė — be abejo "pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės...".

Po užsitęsusio fiasko su RC saugomais duomenimis, medikų ir pacientų dėl sutrikusios e. sveikatos sistemos atsiprašė premjeras Saulius Skvernelis. Ir priminė, jog dar 2017 metais Seimo Antikorupcijos komisija konstatavo, kad "nuo 2000 m. į e. sveikata buvo sukišta 40 mln. Eur, o turėjome... neveikiančią sistemą!". Gal čia kokios Kremliaus pinklės?

E. sveikatos sistemą perdavus RC, tikėtasi esminio proveržio, tačiau jis taip ir neįvyko.

Ar NKSC, AOTD, VSD gebėtų užkardyti prieigą prie e.sveikatos, elektroninio parašo, Gyventojų, Hipotekos, Areštų registrų, Nekilnojamojo turto sandorių, kitų viešųjų elektroninių paslaugų ne tik kokiam ateiviui iš Rusijos, Baltarusijos ar Kinijos, bet ir mūsiškiui, vietiniam niekadėjui? Klausimas nors ir retorinis, bet praktiškas.

Lietuvoje kibernetinių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi, konstatavo Valstybės kontrolė. Ji atliko Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veiklos šioje srityje auditą. Tikrinta šių institucijų veikla 2015—2019 metais planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti.

Prevencinę veiklą šioje srityje vykdo policija, jau minėtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, net Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos. Tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, veiklos poveikio vertinimo neatlieka ir šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos nesukuria. Tokios Valstybės kontrolės išvados.

Pasak Valstybės kontrolės, policija ne tik negauna visos informacijos apie kibernetinio saugumo incidentus, kurie gali būti nusikaltimai, tačiau ir patys neskiria jų stebėsenai ir analizei žmogiškųjų išteklių. 19 iš 143 auditorių apklaustų kibernetinio saugumo subjektų nepranešė policijai apie kibernetinius incidentus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nagrinėjamu laikotarpiu tokios informacijos neteikė nė karto. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodė saugumo subjektams kreiptis į policiją patiems. Tarp šių dviejų institucijų duomenų apsikeitimas apie įvykius ir incidentus elektroninėje erdvėje nevyksta iki šiol.

Lietuvos kriminalinės policijos biure su kibernetiniais incidentais dirba vos vienas pareigūnas, kuris per beveik penkis metus atliko tik devynis tyrimus dėl tokių incidentų. Aktyvi stebėsena biure nėra vykdoma.

Valstybės kontrolės pažymima, kad nusikaltimų elektroninėje erdvėje profilis neapima dalies Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodytų veikų, tokių kaip — kompiuterinių sukčiavimų, nusikaltimų, susijusių su autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimais, rasistinio ir ksenofobinio pobūdžio nusikaltimų. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos registruose nėra renkama ir analizuojama informacija apie šiuos nusikaltimus, jų grėsmių apimtis ir tendencijos. Nesisteminant šios informacijos gali nukentėti strateginiai sprendimai ir tinkama reakcija, teigiama audito medžiagoje.

Vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai politinių dividendų neuždirbs. Jie ne tokie didingi objektai KAM, AOTD ir VSD viešųjų ryšių specialistams. O štai geopolitika, kibernetinis saugumas plačiąja prasme, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, — šitai ypatingo dėmesio verta aktualija.

Registrų centro problematika, vietiniai kibernetiniai nusikaltėliai dar gali palaukti savo eilės. Kompetentingos institucijos turi reikšmingesnių darbų, — skaičiuoti "Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonių" publikacijas. Žinoma, už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Kompetentingos Lietuvos institucijos turėtų būti dėkingos Kremliui.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
kibernetinis saugumas, Lietuva
Dar šia tema
Sugalvojo, ką galėjo. FSB operacija "Maršrutizatorius" ir kitos Lietuvos tarnybų pasakos
Kinijos URM JAV išvadino didžiausia "programišių imperija" pasaulyje
Geriau amerikietiškas. JAV paragino pasaulį atsisakyti "nepatikimo" "Huawei"
KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi