Ryga, Latvija

Ekspertas: Latvijoje norima palikti Rusijos žiniasklaidą "be duonos kąsnio"

(atnaujinta 17:38 2020.01.20)
Priešrinkiminės agitacijos rusų kalba draudimas — tai patriotiška nacionalinio bloko propaganda prieš savo auditoriją, mano "Latvijos rusų sąjungos" pirmininkas Jurijus Petropavlovskis

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Kai kuriose Europos šalyse ir kai kuriose JAV valstijose agitacijos vykdomos daugiau nei keliolika kalbų, įskaitant rusų, sakė "Latvijos rusų sąjungos" pirmininkas Jurijus Petropavlovskis interviu Sputnik Lietuva.

Jis pridūrė, kad Nacionalinis blokas su savo pasiūlymu uždrausti rusų kalbos naudojimą priešrinkiminėse agitacijose rodo "urvinį klaikumą".

"Šis suvokimas — "kvazi" patriotinė propaganda faktiškai priešais savo auditoriją. Antras suvokimas — viltis, kad Rusijos žiniasklaida liks be duonos kąsnio. Tai informacinė kova", — pažymėjo politikas.

Petropavlovskis pareiškė, kad dėl viso to Nacionalinis blokas nori "palaužti" būtent "Latvijos rusų sąjungą", nes tai yra vienintelė partija, kuri agitavo rusų kalba išorinėje reklamoje.

"Taigi, tai yra bandymas pakenkti daugeliui konkurentų. Tai yra šalto atsiskaitymo klausimas — verslas yra verslas. Deja, kada jis pasibaigs, nežinoma", — sakė jis.

Anksčiau nacionalinis aljansas "Viską Latvijai!/"Tėvynei ir Laisvei/LNNK" pasiūlė įstatymo apie priešrinkimines agitacijas pataisą, kuri uždraustų ją bet kuria kita kalba, išskyrus valstybinę, pranešė Sputnik Latvija.

Tokiu būdu, agitacija visuomeninėje ir komercinėje televizijoje ir radijuje, laikraščiuose ir žurnaluose valstybiniu ir regioniniu lygiu, internete, taip pat viešose vietose ir patalpose, nepriklausomai nuo jos paskirties, gali būti vykdoma tik latvių kalba.

Tegai:
žiniasklaida, rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
"Vaikų bukinimas": Latvija palygino latvių švietimą su rusų
Latvijoje norima įvesti mokestį už bendravimą įmonėse rusų kalba
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Protestai JAV

Žuvusio Floido draugas papasakojo apie paskutines jo gyvenimo minutes

Riaušės Junginių Amerikos Valstijų miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Mineapolyje žuvusio afroamerikiečio Džordžo Floido draugas teigė, kad paskutinėmis minutėmis prieš mirtį jis paprašė paaiškinti, kodėl jis buvo sulaikytas, tačiau nerodė jokio pasipriešinimo.

"Nuo pat pradžių jis stengėsi nuolankiausiai parodyti, kad visai nesipriešina... Aš girdėjau jį besiginant: "Prašau pareigūne, kam visa tai?" — sakė Maurice Lester Hall, Floido draugas, kuris buvo su juo jo mirties dieną, rašo "The New York Times".

Anot Hallo, Floidas paprašė, kad kas nors jam padėtų, nes jis miršta.

"Aš amžinai prisiminsiu baimę Floido veide... Kas liks man amžinai, yra tai, kad jam mirštant pamačiau suaugusį žmogų verkiantį", — sakė jis.

Laikraštis pranešė, kad pats Floido draugas, kuris arešto metu buvo apkaltintas šaunamųjų ginklų laikymu, smurtu šeimoje ir narkotikų laikymu, pasakė melagingą vardą ir po dviejų dienų išvyko iš Mineapolio į Hiustoną.

Riaušės Amerikos miestuose kilo po afrikiečio Džordžo Floido mirties Mineapolyje sulaikymo metu. Internete pasirodė filmuota medžiaga, kurioje parodyta, kad vyrui buvo uždėti antrankiai, jis pargriautas ant žemės, o vienas iš teisėsaugos pareigūnų jam keliu prispaudė kaklą.

Sulaikytasis kelis kartus pasakė, kad negali kvėpuoti, vėliau nutilo. Jis mirė intensyvios terapijos skyriuje. Oficialios teismo medicinos išvados patvirtina, kad Floidas mirė nuo smaugimo.

Buvo atleisti keturi policininkai, vienas iš jų apkaltintas neatsargiu gyvybės atėmimu.

Vašingtone ir kituose šalies miestuose kilus protestams buvo paskelbta komendanto valanda.

Tegai:
mirtis, protestai, JAV
Dar šia tema
JT generalinis sekretorius ragina protestuotojus JAV taikiai išreikšti savo pasipiktinimą
Kaip kova su rasizmu JAV virto susirėmimais su plėšikais