Žemėlapis, archyvinė nuotrauka

Moldovos vicepremjeras papasakojo, kaip supainiojo Lietuvos ir Latvijos ambasadorius

(atnaujinta 12:38 2020.01.27)
Anot politiko, tokių nepatogių situacijų pasitaiko visur, svarbiausia — nesutrikti ir rasti išeitį

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Buvęs Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Muravskis papasakojo, kaip jis supainiojo Lietuvos ir Latvijos ambasadorius ir rado, kaip "išsisukti". Apie tai jis parašė savo puslapyje Facebook.

Anot politiko, incidentas įvyko 1999 metais, jam einant ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.

"Mano rumunų kalba dar toli gražu nėra tobula, o tada aš išvis žengiau pirmuosius žingsnius. Ir iki šiol aš dar ne automatiškai atskiriu Latviją — Letoniją ir Lietuvą — Lituaniją. O tada dar labiau", — sakė jis.

Muravskis papasakojo, kad pokalbyje su Latvijos ambasadoriumi jis teigė, kad Moldovą "labai domina "Lituanijos" patirtis privatizavimo srityje, ypač telekomunikacijose".

"Ir staiga aš matau, kad po vertimo pas mano pašnekovą keičiasi veido išraiška. Šiuo metu padėjėjas duoda man lapelį, kuriame parašyta, kad tai Letonijos ambasadorius. Nėra laiko apmąstymams ir aš darau "kulbitą". Sakau štai ką: "Matau, kad esate nustebęs, kodėl klausiu jūsų apie Lietuvą. Tiesiog aš žinau, kad jūs, kaip ir mes, tyrinėjate telekomunikacijų privatizavimo galimybę (tai buvo tiesa). Lietuva tai jau padarė ir labai sėkmingai. Ir aš manau, kad jūs, kaip Lietuvos kaimynės ambasadorius, apie tai žinote daugiau nei aš, ir man bus malonu išgirsti jūsų nuomonę. Kalbant apie Moldovos Respublikos ryšius su Latvija, jie apima platų spektrą, kurio nagrinėjimą aš kviečiu jus pradėti", — sakė buvęs ministro pirmininko pavaduotojas.

Kaip pažymėjo politikas, tolimesnės derybos vyko sklandžiai, o kai vėliau ministro pirmininko pavaduotojas ir ambasadorius gėrė šampaną, "išvis susidraugavo".

Muravskis pažymėjo, kad tokių atvejų pasitaiko visur, ir tokiose situacijose svarbiausia nesutrikti ir greitai rasti išeitį.

Žiniasklaida bei įvairių šalių pareigūnai nuolat painioja Lietuvą ir Latviją. Latvijos ambasadorius JAV Andris Teikmanis pažymėjo, kad Lietuva ir Latvija yra dažnai painiojamos, nes ne visi gerai žino geografiją. Jis papasakojo, kad dar dirbdamas ambasadoriumi kitose šalyse, jis ne kartą gavo laiškus, adresuotus Lietuvos ambasadai.

Praėjusių metų rugsėjį "BBC" prie Latvijos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus komentaro pridėjo Lietuvos URM vadovo Lino Linkevičiaus nuotrauką.

Tegai:
Latvija, Lietuva, Moldova
Dar šia tema
Buvęs Latvijos URM: Latvija nieko nesprendžia, net savo biudžeto klausimo
Latvijos aludariai išsigando "akcizų karo" su Lietuva
Degalinė

Kaip per savaitę pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 18:04 2020.10.18)
Praėjusią savaitę Rygoje benzino kaina augo, Vilniuje degalų kainos krito, o Taline jos nepasikeitė

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Šią savaitę benzinas brangiausias buvo Taline, o pigiausias — Vilniuje. Didžiausia dyzelinio kuro kaina buvo Rygoje, mažiausia — Vilniuje, rašo "Tvnet.lv".

Vilniuje 95 benzino kaina sumažėjo 0,7 % — iki 1,066 euro už litrą, o dyzelinio kuro — 1,9 % iki 0,896 euro už litrą.

Rygoje esančiose "Circle K" degalinėse 95 benzino kainos padidėjo 0,9 % iki 1,139 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina nepakito — 1,004 euro už litrą.

Taline kainos nepasikeitė — 95 benzinas kainavo 1,229 euro už litrą, dyzelinis kuras — 0,949 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę Rygoje ir Vilniuje nepasikeitė — Rygoje litras automobilių dujų kainavo 0,535 euro, Vilniuje — 0,503 euro. Taline automobilių dujų kaina išaugo 6,5 % iki 0,606 euro už litrą.

Tegai:
degalai, degalinė, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rugsėjį naujų lengvųjų automobilių registravimas po pusmečio nuosmukio išaugo beveik 17 %
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Lenkijos žiniasklaida palygino automobilių amžių Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Kaljulaid aštriai sureagavo į Estijos vidaus reikalų ministro idėją siųsti gėjus į Švediją

(atnaujinta 23:28 2020.10.17)
Kaip teigė prezidentė, tokių pažiūrų ministras nėra tinkamas Estijos vyriausybei, o gyventojai nusipelno geresnio

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid kreipėsi į valstybės ministrą pirmininką Jurį Ratą dėl vidaus reikalų ministro Marto Helmės pareiškimų interviu radijo stočiai "Deutsche Welle", kuriame jis netolerantiškai kalbėjo apie seksualines mažumas ir pasiūlė jas visas siųsti į Švediją. 

"Aš nesuprantu neslepiamo vidaus reikalų ministro Marto Helmės priešiškumo mūsų visuomenei. Mes kalbame apie savo žmones — mūsų policininkus ir mokytojus, kūrybingus žmones ir statybininkus, kaimynus, kolegas ir draugus. Ir nepažįstami žmonės taip pat yra mūsų žmonės", — cituoja ERR portalas prezidentės įrašą jos Facebook puslapyje.

Kaip pabrėžė prezidentas, žmonių skirstymas bet kokiu pagrindu "pažeidžia Konstituciją ir, žmogiškai, yra tiesiog bjaurus".

Kaljulaid pažymėjo, kad jai buvo "gėda ir liūdna", nes įstatymais ir Konstitucija tikintys Estijos gyventojai dar kartą pamatė, kad vyriausybėje dirba ministras, "kuriam Estijos gyventojų žmogaus orumas yra mažiau svarbus nei jo teisė naudotis jo galia žeminti kitus".

"Tokių pažiūrų ministras netinka Estijos Respublikos vyriausybei. Estijos žmonės nusipelno geresnio. Šį šeštadienio rytą taip pat aptariau su ministru pirmininku, kuriam išsakiau savo požiūrį", — rašė Kaljulaid.

Tai nėra pirmasis Marto Helmės ir Kaljulaid bei kitų aukšto rango pareigūnų konfliktas.

Pernai interviu žurnalui "Foreign Policy" Kaljulaid aštriai sukritikavo politinį konservatorių partijos, į kurią įeina Helmė, stilių ir teigė labai nepritarianti partijos pozicijai tam tikrais klausimais.

Pasak Kaljulaid, itin griežti pareiškimai apie moteris, kitų tautybių ir seksualinių mažumų atstovus neatspindi daugumos Estijos gyventojų požiūrio.

Tegai:
Švedija, Estija
Dar šia tema
Vaivorykštinis Lietuvos pasirinkimas. Mažumos nukreipė teisinga kryptimi
Šansai — 50 ant 50. Pirmasis Seimo rinkimų turas praėjo, o intriga sugrįžo
Aukštoji politikos aritmetika — arba į kairę, arba į dešinę. Ką renkatės Jūs?
Taimso aikštė Niujorke, archyvinė nuotrauka

JAV nusprendė, kad pasaulį valdo "komunizmo šmėkla"

(atnaujinta 17:18 2020.10.20)
"Kaip komunizmo šmėkla valdo mūsų pasaulį": tai knygos pavadinimas... Na, iš tikrųjų, ką tik išleistos JAV trijų tomų propagandinės brošiūros antraštė

Dešimt metų senumo duomenimis, šioje šalyje per metus buvo išleista 316 480 knygų pavadinimų; dabar, matyt, ne mažiau. Bent jau šiuo atžvilgiu JAV išlaiko pirmąją vietą pasaulyje. Taigi leidinys apie komunizmo šmėklą nėra didingas įvykis, tačiau vis tiek nepaprastas: prieš mus — labai primityvus agitacinis leidinys, paaiškinantis, kaip turėtų mąstyti žmogus iš respublikinės, dešiniosios šalies pusės. (Ir juk dauguma taip ir masto).

Pažymėtina ir leidykla — "The Epoch Times". Prieš dešimt metų respublikonų žiniasklaidoje nebuvo tokio sprogimo, koks yra šiandien JAV, tada atrodė, kad demokratai turėjo visišką žodžio ir minties monopolį visų rūšių transliacijose ar popieriuje. Šiandien tai toli gražu ne taip. Respublikonai sukaupė jėgas, ėmė urgzti ir užpildyti žiniasklaidos erdvę. Ir vargu ar ši situacija pasikeis, net jei lapkričio mėnesio rinkimuose jie sulauks blogiausio rezultato. Bet kuo jie užpildo, yra kitas klausimas.

Mes žiūrime knygą apie komunizmo šmėklą: bendra pažįstama esmė. Ar dar kas nors prisimena, kiek tomų parašė Marksas, Engelsas, Leninas, Trockis ir daugelis kitų (kiekvienas — nuo knygų spintos sienos iki sienos)? Ir akivaizdu, kad labai mažai komunistų visa tai skaitė. Tačiau mažas lankstinukas "Komunistų manifestas" yra kitas dalykas. Beje, jis prasidėjo, kaip žinia, žodžiais, kad po Europą klaidžioja šmėkla, komunizmo šmėkla. Dabar mes matome amerikietišką Markso ir Engelso plagiatą su priešingu ženklu.Taip pat atrandame, kad šmėkla nebeklaidžioja, o valdo visą pasaulį ("prasiskverbė beveik į visas šiuolaikinės visuomenės sferas") ir — svarbiausia — jis labai pasikeitė. Net nėra prasmės lyginti Markso komunizmo su tuo, kaip jį apibūdina dabartiniai Amerikos kovotojai su šmėklomis.

Jų komunizmas visų pirma yra tradicinės kultūros ir visuomenės žlugdymas: žinoma, kad taip yra. Bet tai taip pat kelias nuo prezidento Ruzvelto "Naujojo kurso" (1930 metai) iki antikarinių ir žmogaus teisių judėjimų (1960 metai), o vėliau — prie modernaus progresyvizmo. Tai yra politkorektiškumo atsiradimas (kai daugelio dalykų negalima pasakyti atvirai, nesulaužant kalbos), ir bažnyčios silpnėjimas bei "religinis chaosas", kai kiekvienas gali susikurti sau religiją. Šeimos sunaikinimas, kuris prasidėjo nuo "seksualinio išsivadavimo", po kurio kilo vyrų persekiojimas.

Taip pat — meno (pirmiausia kino, su šiuo jūsų Holivudu) ir švietimo, o ypač masinės žiniasklaidos, naikinimas. Žiniasklaida, skaitome mes, tam tikru momentu buvo visiškai užvaldyta liberalais ir progresyvistais ir tapo pagrindiniu viso pasaulinio karo frontu.

Gali atrodyti, kad tokia knyga galėjo būti išleista 50-ųjų aukso amžiuje, kai Elvis buvo gyvas, amerikiečiai važinėjo ilgomis atviromis mašinomis, varė juos į kino teatrus po atviru dangumi ir džiaugėsi — tačiau jie labai bijojo Maskvos ir jos sąjungininkų. Bet ne, dabar kitas amžius. Mes turime bijoti Kinijos, nes Maskva nebėra komunistinė. Tiesa, Kinija taip pat turi tik istorinį ryšį su klasikiniu komunizmu, tačiau mūsų trijų tomų brošiūros auditorija apie tai neturėtų žinoti.

Skaitytojui skyrius po skyriaus pasakojama, kaip ne TSRS, o, pasirodo, Kinija dešimtmečiais skverbėsi su savo ideologija į visas Vakarų visuomenes. Ir dar į Aziją, Afriką, Lotynų Ameriką (kodėl gi ne mes, bet jie ir jų Mao Dzedongas? Net įžeidžia). Ir šiandien ji "įgijo jėgų kovoje dėl visuotinės hegemonijos", sumenkindama JAV ir visus Vakarus.

Apskritai jau aišku, kad visas šis niūrus vaizdas labai primena kažką. Ir knyga apie šmėklą to neslepia, tačiau nuo pat pirmų eilučių mums viską paaiškina: tai tas pats velnias. Komunizmas yra velnias ir jis yra. Velnias ilgisi žmonijos sunaikinimo, jis turi daug veidų ir vaizdų, iš pradžių vilioja romantiškomis komunizmo versijomis ... O paskui — tai, ką jūs ir matote.

Trumpai tariant, viskas, apskritai viskas, kas bloga pasaulyje, yra iš velnio. Jei nori —vadink tai komunizmu, koks skirtumas.

Mes matome kažką panašaus dar vieno visuotinai pripažinto keiksmažodžio atžvilgiu. Kraštutinis politinio ir moralinio bjaurumo laipsnis mūsų šalyje vadinamas fašizmu (rečiau — nacizmu). Tiesą sakant, jei jau tikrai prisikabinti prie masinio  tokio termino vartojimo, pasinaudojus gerai apgalvotais sociologiniais klausimais, greitai paaiškės, kad rusui fašizmas yra užsienio okupacijos sinonimas, po kurio nustatomas didžiulis nepaaiškinamai griežtų ir svetimų kasdienio elgesio taisyklių rinkinys, kuris, be to, verčia koncertuokite ne tik pirmą kartą ir dėl išvaizdos, bet ir beveik visada. Ir tik antroje vietoje — tai karas su jo sunaikinimais (kuriuos, pažymime, gali sukelti ne tik fašistai).

Tuo pačiu metu ne tiek daug žmonių supranta ideologinio kokteilio ir administracinės praktikos komponentus, išsivysčiusius į italų kalbos fenomeną (fašizmas kaip toks) ir į vokišką variantą (nacionalsocializmas). Taigi, prieš mus yra tas pats velnias, viso blogo, kuris gali būti žmonių visuomenėje ir gyvenime, personifikacija. Be jo niekaip. Dabar pažiūrėkime, kas iš tikrųjų parašyta visuose trijuose knygos apie šmėklą tomuose. Kinija, kaip ir anksčiau TSRS, yra visiškai mitinis ir geografiškai tolimas blogio šaltinis. O štai artimi demokratai su visomis "komunistinėmis" virtusiomis idėjomis ir kampanijomis nėra mitas. Tai yra velnias, koks jis yra, tiksliau sakant, tai yra satanistai, ir su jais teks susidoroti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
komunizmas, JAV