Sputnik Estija

Estijos rusai smerkia spaudimą Sputnik

(atnaujinta 13:48 2020.01.28)
RTKTE kyla klausimas, ar Estijos valdžios institucijų politikoje yra logikos, kai tuo metu, kai grasinama Rusijos žurnalistams, Estijos vyriausybės nariai, atsakingi už ekonomiką, kreipiasi į Kremlių prašydami išsaugoti Rusijos jūrų tranzitą per Taliną

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Rusų tautiečių koordinavimo taryba Estijoje (RTKTE) pareiškė, kad Estijos valdžios institucijų spaudimas Rusijos agentūrai Sputnik Estija primena makartizmo dienas JAV XX a. 5-ajame ir 6-ajame dešimtmetyje.

Makartizmas — XX amžiaus vidurio Amerikos istorijos reiškinys, kai visuomenė buvo "valoma" nuo tariamų komunistų, kas baigdavosi masiniu nekaltų žmonių ostrakizmu. Senatorius Džozefas Makartis (Joseph McCarthy) vadovavo komunistų paieškai įstaigose, taip kilo šios kampanijos pavadinimas.

"Atsižvelgdami į precedento neturintį spaudimą Sputnik Estijos žurnalistams, mes, RTKTE nariai, skelbiame, kad: pirma, Estija mėgsta kalbėti apie Rusijos žiniasklaidos propagandinį pobūdį, turėdama omenyje visų pirma naujienų agentūrą Sputnik Estija", — rašoma Rusų tautiečių koordinavimo tarybos Estijoje oficialioje svetainėje.

"Šis nuvalkiotas politiškas štampas skirtas nuslėpti akivaizdų visiems mąstantiems skaitytojams dalyką, kad bet kokia visuomenės informavimo priemonė kartu su aktualios informacijos pateikimu propaguoja savo savininkų pasaulėžiūrą, nesvarbu, ar tai privatus asmuo, ar valstybė", — rašoma pranešime.

Kaip pažymėjo organizacija, šiame kontekste beveik visos Estijos valstybinės ir privačios žiniasklaidos priemonės propaguoja oficialią Estijos poziciją įvairiais šiuolaikinio gyvenimo aspektais, įskaitant Estijos-Rusijos santykius.

"Antra. Kaip mes žinome iš istorijos, tai, ką šiandien matome vykstant su Sputnik Estijos žurnalistais, kažkuo primena tragiškus makartizmo laikus JAV, kai visi, kurie kėlė bent menkiausias abejones, buvo kaltinami antiamerikietiškumu ir išdavyste", — pridūrė koordinavimo taryba.

RTKTE kyla klausimas, ar Estijos valdžios institucijų politikoje yra logikos, kai tuo metu, kai grasinama Rusijos žurnalistams, Estijos vyriausybės nariai, atsakingi už ekonomiką, kreipiasi į Kremlių prašydami išsaugoti Rusijos jūrų tranzitą per Taliną.

"Toks tranzitas per metus į šalį atneša dešimtis milijonų dolerių pajamų. Jei jis bus nutrauktas, Talino uostas beveik neabejotinai ištuštės. Kadaise klestėjęs Mugos uostas dabar virto dykuma", — pažymėjo organizacija.

"Ir ketvirta, Kultūros ministerija tęsia naujos integracijos programos 2021–2030 metams rengimą iki 2020 metų. Beprecedentis Estijos valdžios institucijų ir finansų institucijų spaudimas naujienų agentūros Sputnik Estijos darbuotojams neprisideda prie integracijos programos įgyvendinimo", — pabrėžė koordinavimo taryba.

Gruodį Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąją bylą prieš juos, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia" iki šių metų sausio 1-osios.

Šie veiksmai neva pateisinami nuo 2014 metų kovo 17 dienos Europos Sąjungos taikomomis sankcijomis daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, galimai susijusių su Ukrainos įvykiais.

Tačiau ES sankcijos buvo įvestos ne prieš MIA "Rossija segodnia", į kurią įeina Sputnik, bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Sputnik Estija žurnalistai buvo priversti tai padaryti ir nuo sausio 1 dienos perėjo prie darbo nepaprastuoju režimu.

Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Estija, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (109)
Dar šia tema
Estijos URM sankcijas Sputnik pavadino "Europos gynybos" klausimu
Estų nuomonė: Sputnik Estija veiklos sustabdymas — cenzūra
MIA "Rossija segodnia" kreipėsi į IFJ ir RSF dėl Sputnik Estijos
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
Klaipėdos uostas

Klaipėdos uoste išsiliejo naftos produktai

(atnaujinta 14:35 2020.08.09)
Dėmė buvo aptikta ankstyvą sekmadienio rytą. Šiuo metu Uosto direkcija ėmėsi visų priemonių jai likviduoti

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Klaipėdos uoste buvo pastebėta naftos produktų dėmė, praneša Uosto direkcijos spaudos tarnyba.

Vieta buvo aptikta žiemos įlankoje sekmadienį apie 06:00.

Uosto direkcijos dispečeriai informavo atsakingas institucijas apie įvykį ir į išsiliejimo vietą išsiuntė laivą "Zunda", skirtą teršalams surinkti.

Be to, buvo įtraukti narai ir naftos surinkimo laivas iš Uosto direkcijos "Naras". Išsiliejus, uoste buvo pastatytos 350 metrų ilgio užtvaros, kurios kaupia teršalus, lokalizuodamos plitimą.

Tiriama teršalų kilmė ir galimas išplitimas.

Tegai:
nafta, Klaipėdos uostas
Dar šia tema
Radviliškyje ir Klaipėdoje pro langą ir balkoną iškrito du mažamečiai vaikai
Sinoptikai gyventojams žada 30 laipsnių šilumą