ETPA, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kol kas Rusija neturi apie kalbėti ETPA su "Baltic Plus" grupe

(atnaujinta 19:54 2020.01.31)
Baltijos šalys, Ukraina ir Gruzija Rusijos Federaciją vadina "agresore" ir laikosi antirusiškos pozicijos, todėl ramios derybos tokiomis sąlygomis yra neįmanomos, mano politikos mokslų daktaras Aleksandras Gusevas

VILNIUS, sausio 31 — Sputnik. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) — tai viena iš autoritetingiausių ir seniausių organizacijų Europoje ir, be abejo, suinteresuota ir tuo, kad konfliktai būtų išspręsti. Tačiau Rusijos ir "Baltic Plus" grupės atveju antroji pusė nėra pasirengusi dialogui, sakė Strateginio planavimo instituto direktorius, politikos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Gusevas interviu Sputnik radijui metu.

"Asamblėja priėmė sprendimą, kad Rusija turėtų atsisakyti savo principų ir grąžinti Krymą Ukrainai. Remiantis šiomis pozicijomis akivaizdu, kad nėra tai joks derybų stalas, įskaitant "Baltic Plus", Gruziją ir Ukrainą, nes iš pat pradžių jis pasmerktas žlugti. Kas liečia Rusijos delegacijos poziciją, mes visada už bendradarbiavimą, už dialogą tarp šalių, neatsitiktinai Rusijos delegacija ETPA – viena didžiausių. Tačiau sėsti prie derybų stalo, sąmoningai pasmerkiant save konfliktinei situacijai, ko gero, tai nėra šių šalių užduotis, nei Baltijos šalių, ar Ukrainos, nei Gruzijos, o ypač Rusijos", — sakė ekspertas.

Pasak jo, prieš atsisėsdami prie derybų stalo, reikia susitikti neutralioje teritorijoje ir aptarti darbotvarkę.

"Bet jei ETPA ir Baltijos šalys mano, kad Rusija — agresorė, jog ji ketina pulti Baltijos šalis, kad ji jau tai padarė Ukrainoje, tai iš šių pozicijų neįmanoma užmegzti dialogo, turime judėti vienas kito link ir ieškoti kompromisų. Šių kompromisų mes kol kas nematome nei iš Baltijos šalių, nei iš Ukrainos, nei iš Gruzijos pusės", — sakė Gusevas.

Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos (ETPA) pirmininkas Hendrikas Damsas sakė interviu laikraščiui "Izvestija", kad galėtų tarpininkauti sprendžiant Rusijos ir "Baltic Plus" grupės, kuriai priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina ir Gruzija, konfliktą.

Ar rezultatas bus sėkmingas, ar ne, sužinosime vėliau, pridūrė Damsas.

Tegai:
Baltijos šalys, Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Dar šia tema
"Smerkti už ketinimą yra keista". Maskva apgynė įgaliojimus ETPA
Ekspertas: Baltijos šalys nori lygybės ETPA, bet tik ne pinigų klausimu
Kryme įvertino ETPA rezoliuciją su pretenzijomis Rusijai
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
RT logotipas, archyvinė nuotrauka

RT transliavimo draudimas: Vakarai pamiršo, kaip kovoti su Rusija

(atnaujinta 11:55 2020.07.10)
Lietuva uždraudė penkis RT kanalus transliuoti savo teritorijoje. Tai atsitiko per savaitę po to, kai Latvijos valdžia žengė panašų žingsnį. Kita eilėje — Estija, kurios užsienio reikalų ministras taip pat neatmetė panašaus sprendimo galimybės

Talino specialios pozicijos šiuo klausimu tikimybė yra menka: tiek atsižvelgiant į tradicinį antirusišką trijų "Baltijos tigrų" sutarimą, tiek atsižvelgiant į tai, kad būtent Estijos valdžia buvo aktyviausia ir nuoseklesnė sudarydama kliūtis Sputnik agentūros darbui respublikoje. Kaip žinote, norėdami pasiekti norimą rezultatą, jie surengė tiesioginį darbuotojų puldinėjimą, grasindami baudžiamuoju persekiojimu.

Vis dėlto įdomiausias visoje istorijoje yra oficialus Vilniaus sprendimo pagrindimas. Pats teiginys, kad RT kontroliuoja Dmitrijus Kiseliovas, kuriam, savo ruožtu, taikomos Vakarų sankcijos, tariamai tapo priežastimi imtis priemonių prieš "jo" žiniasklaidos išteklius.

Esmė net ne ta, kad šis teiginys yra netiesa, už kurį Lietuvos valdžia buvo papeikta įgiliomis pastabomis, kurių autoriai priminė, kad RT neturi nieko bendro su MIA "Rossija segodnia" struktūromis, kurioms iš tikrųjų vadovauja Dmitrijus Kiseliovas.

Dar svarbiau, kad visa tai kadaise buvo: lygiai prieš savaitę, kai Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba paaiškino RT transliacijų draudimą sakydama, kad televizijos kanalai yra "faktiškai kontroliuojami ir prižiūrimi" Dmitrijaus Kiseliovo. Tuomet lygiai tokiu pačiu būdu Margarita Simonian ir Rusijos užsienio reikalų ministerija pakomentavo akivaizdų Latvijos oficialių struktūrų neprofesionalumą, nes jų sprendimas buvo grindžiamas atvirais beprotiškais teiginiais.

Tuo metu dar buvo galima paaiškinti įvykį atsitiktinumu ir konkrečių vykdytojų klaida: galų gale ne viena sistema neapdrausta nuo diletantų ir tinginių. Tačiau panašiose situacijose atsidūrusiai valstybei — ne komilfo viską atšaukti, net jei ją atvirai pakišo jos pačios valstybės pareigūnai.

Tačiau pakartojus situacijai Lietuvoje, tampa aišku: atsitiktinės klaidos nebuvo ir nėra. Visa tai yra sąmoninga Latvijos ir Lietuvos valdžios pozicija, kurios principas yra "ir taip tiks".

Suprantama, kad draudimas transliuoti RT yra politinis sprendimas. Bet ar to buvo neįmanoma paaiškinti teisiškai "grynesniu" motyvu? Žinoma, galima. Bet tam reikėtų atsakingiems departamentams labiau pasistengti, ieškoti spragų teisės aktuose.

Kadaise būtent ši ypatybė — teisinis miklumas atitikti bent jau išorinį sprendimų nepriekaištingumą — buvo vienas iš svarbiausių Vakarų demokratijos kozirių. Ji atrodė nepaprastai pergalingai kitų politinių sistemų, kurios nebuvo linkusios vargintis dėl oficialių procedūrų, fone.

Bet nuo to laiko nutekėjo daug vandens. RT transliavimo uždraudimo klausimu Baltijos šalys ėjo tokiu keliu, kurį pastaraisiais metais išsirinkdavo visiškai kitos ir daug galingesnės valstybės.

Amerikiečiams mojavimas mėgintuvėliu su nežinomais milteliais pakeitė tikrai egzistuojančių aplinkybių, kuriomis galima būtų bandyti pateisinti invaziją į Iraką priešais tarptautinę bendruomenę, paiešką. Britai surengė grandiozinį pasirodymą aplink Skripalių apsinuodijimą — ir jiems visiškai ne gėda dėl prošvaisčių, akivaizdžių "skylių" šiuo klausimu. Nyderlandai, teisingumą pavertę savo nacionaliniu prekės ženklu, MH17 bylos nagrinėjime rodo tokius teisinius "kūlvirsčius", kad jau net niekas nesistebi.

Tokių pavyzdžių — ne tik Rusijoje, bet ir Kinijos, Irano, Venesuelos ir kitų "​​šalių atskyrėlių" atžvilgiu yra tiek daug, kad jie jau seniai iš retų išimčių virto kasdienybe. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijų pozicija RT transliavimo draudimo istorijoje atrodo visiškai organiškai: kam įsitempti, jei to galima nedaryti, tiesiog pateikus akivaizdžią nesąmonę kaip oficialią poziciją?

Tai netgi turi savo logiką: auditorija, turinti antirusiškų pažiūrų, bus patenkinta paaiškinimais apie "Kiseliovą kontroliuojantį RT" (kaip ir apie "Putiną, kuris apnuodijo Skripalius" arba "Kremlių, kuris numušė "Boeing" virš Donbaso"), ir Vakarai vis dažniau nemato priežasčių švaistyti išteklius Rusijai ir jai užbučiuojančioms jėgoms, nes matyt, laiko šią užduotį įtikinti ir patraukti į savo pusę beviltiška.

Iš pradžių šį (atvirai apgaulingą) požiūrį sukūrė informacinė, politinė, ideologinė ir net moralinė Vakarų monopolija. Būtent dėl jos tam tikru momentu jie nustojo manyti, kad reikia kruopščiai ir profesionaliai vykdyti savo politiką — tiek apskritai, tiek konkurentų atžvilgiu. Dėl to jie patys nepastebėjo, kaip prarado šią monopoliją, taip pat ir dėl kompetencijų praradimo bei atsipalaidavimo ir įsitikinimo, kad tiks ir taip.

Dabar situacija kitokia. Dabar visos tos pačios jėgos nemato prasmės efektyviai dirbti ir rimtai kvalifikuotai stengtis vien dėl to, kad pačios susitvarkys, o priešo vis tiek neįtikinsi.

Stebina tai, kad jie rimtai tiki (ir tai patvirtina neseniai priimti Baltijos šalių sprendimai dėl RT), jog toks profesionalus, tiksliau, akivaizdžiai neprofesionalus požiūris nulems jų ideologinę ir geopolitinę pergalę prieš Rusiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
RT, Baltijos šalys, Rusijos žiniasklaida, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
Lietuvoje uždrausta RT
Simonian sureagavo į penkių RT kanalų draudimą Lietuvoje
Rusijos ambasada Lietuvos kaltinimus RT laiko "beprotiškais": čia tai įrodyta praktiškai