Kaliningrado jūrų uostas

Rusijos kroviniai traukiasi Baltijos šalių jūrų uostų

(atnaujinta 10:08 2020.02.06)
Labiausiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose sumažėjo skystųjų krovinių ir anglies perkrovimas. Tuo tarpu Rusijos uostuose šis rodiklis, priešingai, padidėjo

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Rusijos Federacijos užsienio prekybos krovinių perkrovimo per Rusijos ir Baltijos šalių jūrų uostus apimtys pernai padidėjo iki 804,5 milijono tonų, tai yra 3,7 procento daugiau nei 2018 metais. Apie tai praneša "RŽD-Partner" su nuoroda į Rusijos jūrų uostų asociacijos pateiktus duomenis.

2019 m. Rusijos uostuose buvo perkrauta 758,52 milijono tonų, tai yra 4,8 procento daugiau nei 2018 metais. Tuo tarpu skystųjų krovinių perkrovimas padidėjo 8,6 procento — iki 412,44 milijono tonų, o sausųjų krovinių perkrovimas išliko užpraeitų metų lygyje (346,08 milijono tonų).

Be to, sumažėjo grūdų ir metalų perkrovimas. Grūdų buvo perkrauta 31 procentu mažiau, o metalų — 13 procentų.

Anglies perkrovimas padidėjo devyniais procentais ir sudarė 173,66 milijono tonų.

Baltijos šalių uostai pernai Rusijos užsienio prekybos krovinių perkrovė 10,4 procento mažiau (35,69 milijono tonų). Sausųjų krovinių perkrovimas sumažėjo 8,1 procento. (iki 34,4 milijono tonų), o skystųjų — 36,7 procento (iki 1,29 milijono tonų). Anglies buvo perkrauta mažiau 11,7 procento — 15,46 milijono tonų, o trąšų perkrovimas, priešingai, išaugo 3,6 procento — iki 9,54 milijono tonų.

Padėtis su Baltijos šalių uostais

Pastaruoju metu Rusija didina uostų veiklą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos dalis, kuri anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos uostus, štai jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Baltijos šalys mano, kad Rusijoje egzistuoja nuostata "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurių nedraugiškas ir nestabilus požiūris į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai jau ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių apimčių sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė "Sputnik Lietuva", Baltijos šalių jūros uostų praradimai yra susiję su anglių perkrovimų sumažėjimu, kurias Rusijos įmonės pradėjo vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku papildyti išvykstančius Rusijos krovinius.

Tegai:
krovinių apyvarta, Estija, Latvija, Lietuva, Baltijos šalys, Baltijos jūra, Rusija
Dar šia tema
Anglių krovimas iš Baltijos šalių pasitraukia į Rusijos uostus
Ekspertas: Baltijos šalys pamatė Baltarusijoje išsigelbėjimą, Rusijai palikus jų uostus
Tanklaivis su Baltarusijai skirta nafta įplaukė į Klaipėdos uostą