Vyras oro uoste atidaro butelį vandens, archyvinė nuotrauka

Buvusi Latvijos verslininko žmona Baltijos šalyse prekiaus vandeniu Rusijos

(atnaujinta 13:12 2020.02.07)
Mineralinio vandens šaltinis "Kargin Maxim", kurį moteris ketina parduoti Baltijos šalyse, yra Pskovo srityje

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Buvusi Latvijos verslininko Valerijaus Kargino žmona planuoja prekiauti rusišku mineraliniu vandeniu Baltijos šalyse. Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Alus plastikiniuose buteliuose, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Максим Богодвид

Vandens šaltinis "Kargin Maxim", kurį moteris ketina parduoti Baltijos šalyse, yra Rusijos Federacijos Pskovo srityje. Prekės ženklas pavadintas jos sūnaus Kargino vardu.

Tikimasi, kad pirmosios mineralinio vandens partijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pasirodys šių metų kovo mėnesį.

Valerijus Karginas — Latvijos verslininkas, vienas iš "Parex" banko, kuris buvo laikomas vienu didžiausių komercinių bankų Baltijos šalyse, įkūrėjų. Bankininkas pripažintas vienu iš verslo lyderių Europoje.

Iki skyrybų su žmona Karginas buvo turtingiausias latvis. Teismo sprendimu verslininko buvusi žmona įgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė — apie 6,4 milijono eurų (4,5 milijono latų).

Tegai:
verslas, Rusija, Baltijos šalys, Latvija, vanduo
Dar šia tema
Baltijos ir kitos šalys nori kreiptis į teismą dėl vežimo taisyklių ES
"Karstai ant ratų" — didžiausia svajonė. Baltijos šalys turi naują karinį žaislą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Žuvies konservų gamyba

"Niekam nieko nereikia": Latvijoje uždaryta dar viena žuvies konservų gamykla

(atnaujinta 12:49 2020.09.21)
Žuvies konservų gamyklos "Kolumbija Ltd" savininkas prisipažino, kad jam atsibodo "kovoti su sistema", ir jis su šeima išvyks į Izraelį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Latvijoje, Liepojoje, uždaryta paskutinė žuvies konservų gamykla "Kolumbija Ltd", interviu Sputnik Latvija papasakojo buvęs įmonės savininkas Igoris Krupnikas.

"Liepojos gamyklą uždariau rugsėjo 1 dieną, dabar joje vadovaus "Trasta komercbanka" nemokumo administratoriai", — paaiškino jis.

Latvijos verslininkas, turintis Rusijos ir Izraelio pasus, prisipažino, kad jam atsibodo kovoti su sistema, ir jis nusprendė su šeima visiems laikams skristi į Izraelį.

"Latvijoje niekam nieko nereikia. Tiesą sakant, dabar tai apleista žemė, o pačios gamyklos nebėra. Teritorijoje yra tik apsauga, ir net ji yra iš Rygos", — sakė Krupnikas.

Verslininkas prisipažino, kad jam gaila įmonės darbuotojų, kurie visą vasarą buvo darbo biržoje.

"Negalėjau susitarti su banko administratoriumi. Prašiau darbo garantijų iki 2021 metų birželio 1 dienos, tačiau jis atsisakė. Bet mes nieko neprašėme — tik suteikti galimybę dirbti", — skundėsi verslininkas.

Anksčiau pranešta, kad "Kolumbija Ltd" trims mėnesiams turėjo nutraukti gamybą dėl COVID-19 padėties. Įmonė egzistavo nuo 1892 metų.

Tegai:
Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: prabangus Latvijos gyvenimas už Rusijos pinigus baigėsi
Rusija grąžino Latvijai devynias tonas šveicariško sūrio
Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu
Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo lapkričio tieks šilumą vilniečiams

(atnaujinta 19:21 2020.09.24)
Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą tiekti pradės jau lapkritį, praneša VKJ spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad VKJ šilumos aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių — 2,18 ct/kWh. Planuojama, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

"Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp kurių yra ir siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą. Šis šilumos tiekimo aukcionas, kuriame dalyvavo VKJ, yra pirmas žingsnis šio siekio link", — sakė VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Pranešime teigiama, kad VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra jėgainės elektrinė galia sudarys apie 100 MW, o šiluminė galia — apie 240 MW.

Jėgainėje įdiegti ypač modernūs ir šiuolaikiški dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins visiškai saugią energijos iš komunalinių atliekų ir biokuro gamybą.

Pažymima, kad jėgainė per metus galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingo ir centralizuotai tiekiamo šilumos kiekio.

Tegai:
šiluma, Vilnius, kogeneracinė jėgainė
Dar šia tema
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo naujas SGD krovinys iš Rusijos