Degalinė

Lietuvoje buvo žemiausios kuro kainos tarp Baltijos šalių

(atnaujinta 16:01 2020.02.10)
Aukščiausios kuro kainos praėjusia savaite buvo užfiksuotos Estijoje, tuo tarpu pigiausias kuras — Lietuvoje

VILNIUS, vasario 10 — Sputnik. Praėjusią savaitę visose Baltijos šalių sostinėse benzino ir dyzelino kainos krito, rašo "jauns.lv".

Degalinė
© Sputnik / Владислав Адамовский

Rygoje per praėjusią darbo savaitę 95 klasės benzino kaina "Circle K" degalinėse sumažėjo 2,2 proc. — iki 1,324 euro už litrą, o dyzelino kaina sumažėjo 3,1 proc. — iki 1,254 euro už litrą.

Vilniuje 95 klasės benzinas atpigo 1,3 proc. — iki 1,189 euro už litrą, o dyzelinas — 2,7 proc. —  iki 1,075 euro už litrą.

Savo ruožtu Taline "Circle K" degalinėse praėjusią savaitę benzino kaina sumažėjo 4,7 proc. ir sudarė 1,345 euro už litrą, o dyzelino kaina sumažėjo 4 proc. —  iki 1,335 euro už litrą.

Dujų kainos Rygoje ir Vilniuje nesikeitė ir sudarė atitinkamai 0,603 euro ir 0,533 euro už litrą, Taline jo savikaina padidėjo 1,4 proc. ir siekė 0,72 euro už litrą.

Tegai:
dujos, benzinas, dyzelinas, degalų kainos, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
Siūloma greitosios medicininės pagalbos automobiliams mieste leisti važiuoti "A" juosta
Palangos oro uoste pristatė naują priešgaisrinės tarnybos automobilį
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Ligoninė

Du pagyvenę Estijos gyventojai mirė pasiskiepiję nuo koronaviruso

(atnaujinta 11:42 2021.01.19)
Paskiepytiems buvo 85-eri ir 91-eri. Iš viso šalyje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 18 tūkst. žmonių

VILNIUS, sausio 19 — Sputnik. Estijoje, pasiskiepiję nuo koronaviruso, mirė du pagyvenę žmonės, o nuo vakcinacijos pradžios, kuri prasidėjo gruodžio 27 dieną, gauti 87 skundai dėl farmacijų kompanijų "Pfizer" ir "BioNtech" šalutinio vakcinos poveikio, pirmadienį pranešė respublikos Vaistų departamento spaudos tarnyba.

"Vaistų departamentui žinoma apie dvi paskiepytų pagyvenusių žmonių (85 ir 91 metų) mirtis. Po vakcinacijos šalutinis poveikis jiems nebuvo pasireiškęs (įskaitant karščiavimą ir vėmimą), ir, gydytojų vertinimu, šie du atvejai nėra susiję su vakcina", — rašoma pranešime.

Nuo gruodžio 27 iki sausio 17 dienos nuo koronaviruso buvo paskiepyti 18 275 žmonės, iš kurių 66 jau gavo antrąją vakcinos dozę. Per šį laiką departamentas gavo informaciją apie šalutinį vakcinos poveikį iš 87 žmonių.

"Trys pranešimai turi ryšį su stresine reakcija, susijusia su vakcina. Reakcijos pasireiškė praėjus 10-40 minučių po vakcinacijos. Tarp įvardytų simptomų buvo karščiavimas ir prakaitavimas, spaudimo šokinėjimas, jutimo sutrikimai, drebulys, disbalansas, padidėjęs apetitas ir galvos svaigimas. Nepaisant to, kad vienu atveju žmogui prireikė gydymo, visi simptomai po kurio laiko išnyko. Veido jautrumo sutrikimai (veido, lūpų ar liežuvio nutirpimas, pašiurpusi oda, niežulys) buvo įvardyti šešiuose pranešimuose. Visi simptomai išnyko nereikalaujant gydymo po poros dienų", — RIA Novosti cituoja departamentą.

Kituose pranešimose buvo nusiskundimų dėl skausmo injekcijos vietoje, patinimo, paraudimo, rankos, kur buvo švirkščiamas skiepas, skausmo ir tirpimo. Taip pat buvo pranešta apie galvos skausmą, svaigimą, blogą savijautą, silpnumą, mieguistumą, pykinimą, karščiavimą, šaltkrėtį, karščiavimą, raumenų, sąnarių, nugaros, juosmens jautrumą ir sustingusius raumenis.

Estijoje nustatytų koronaviruso infekcijos atvejų skaičius siekia 37 344, pandemijos metu koronavirusas nusinešė 333 gyvybes.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Bulgarijoje gimė vaikas su COVID-19 antikūnais
Mokslininkai nustatė COVID-19 Pietų Afrikos padermės užkrečiamumo laipsnį
COVID-19 statistika Lietuvoje: atvejų daugėja, per parą mirė 18 žmonių
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda paragino sudaryti ilgalaikį vakcinų tiekimo į ES grafiką

Lietuvos vadovo teigimu, reikia užtikrinti vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, skirtoje koordinuotam ES atsakui į pandemijos plitimą.

Apie tai penktadienį praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Europos Komisijos siūlymas paskiepyti 70 proc. suaugusių ES piliečių, taip suformuojant kolektyvinį imunitetą kiekvienoje iš šalių narių, yra ambicingas. Kad jis būtų pasiektas, svarbu užtikrinti dviejų pagrindinių prielaidų įgyvendinimą: vakcinų tiekimo spartinimą ir deramą pasirengimą masiniam skiepijimui nacionaliniu lygiu", – teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, ES kolektyvinio imuniteto tikslas yra rimtas įsipareigojimas šalių narių piliečiams ir šį įsipareigojimą privalu pagrįsti "realiais veiksmais".

Nausėda akcentavo, kad būtina reikšmingai padidinti vakcinų tiekimo apimtis į visas ES šalis. Taip pat svarbu užtikrinti vakcinų tiekimo proceso skaidrumą ir atvirumą. Jo nuomone, tai galima įgyvendinti sudarius ilgalaikius vakcinų paskirstymo grafikus, ES institucijoms aktyviai įsitraukiant į visą vakcinos gamybos, pirkimo, logistikos pajėgumų didinimo procesą. 

Šią savaitę Lietuva gavo penktąją farmacijos kompanijų "BioNTech" ir "Pfizer" pagamintų vakcinų partiją, tačiau mažesnį apimtį nei buvo sutarta anksčiau.

Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad netolimoje ateityje Lietuva gaus pusę „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų, nei buvo planuota anksčiau. Buvo pranešta, kad planuojamas vaisto tiekimas nuo koronaviruso mažinamas visose Europos Sąjungos šalyse. Per ateinančias keturias savaites buvo planuota į Lietuvą pristatyti 108 810 vakcinos dozių, tačiau iš viso bus pristatytos 54 405 dozės.

Tegai:
COVID-19, vakcina, ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje