Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys visiškai neprarado rusiško tranzito tik Rusijos dėka

Tai susiję su tuo, kad Rusijos įstatymai verčia kai kuriuos Rusijos krovinių vežėjus bendradarbiauti su Baltijos šalių uostais, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Baltijos uostai ir toliau praras krovinių apyvartą, kol Rusijos infrastruktūra toliau vystysis, sakė politologas ir ekspertas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva.

"Jei Latvija dar nevisiškai prarado Rusijos tranzitą, tai pirmiausia lemia Rusijos įstatymų netobulumas, kurie vis tiek verčia kai kuriuos Rusijos krovinių vežėjus bendradarbiauti su Baltijos šalių uostais. Antra, nebaigta infrastruktūra. Visų pirma tai liečia Ust-Luga uostą, kuris dar nėra iki galo pastatytas, Ust-Lugos uosto visiško eksploatavimo pradžia planuojama iki 2023 metų. Iki to laiko tikimasi visiško Rusijos krovinių nutraukimas iš Baltijos šalių uostų. Bet kokiu atveju Rusijos vyriausybė iškelia tokią užduotį stambiausiems vežėjams", — pasakojo jis.

Anot Nosovičiaus, nutraukus Rusijos tranzitą tarp Baltijos šalių, sustiprės konkurencija dėl alternatyvių krovinių srautų.

"Tarp Lietuvos ir Latvijos prasidės šiurkštesnės stadijos kova dėl Baltarusijos tranzito", — teigė ekspertas.

Rygos uosto krova 2020 metų sausį sumažėjo 25 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai — iki 2,13 mln. tonų.

2019 metais Klaipėdos uoste užfiksuoti sumažėję rodikliai. Pirminiais duomenimis, perkrauta 46,22 mln. tonų krovinių, o 2018 metais — 46,58 mln.

Tegai:
uostas, Rusija, tranzitas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys pamatė Baltarusijoje išsigelbėjimą, Rusijai palikus jų uostus
Rusijos Ust Lugos uostas Baltijos jūroje padidino krovinių apyvartą
Rusijos kroviniai traukiasi iš Baltijos šalių jūrų uostų
Rail Baltica statybos

Pažadėjot duokit: kaip Baltijos šalys šantažuoja ES dėl lėšų "Rail Baltica" statybai 

(atnaujinta 23:42 2021.01.25)
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija vedė derybas dėl Baltijos šalių reikalavimo garantuoti pinigų paskirstymą "Rail Baltica", tačiau nieko nenusprendė

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Latvija, Lietuva ir Estija derasi su Europos Parlamentu dėl "Rail Baltica" finansavimo.

Jei Baltijos šalys negaus liepą pažadėtų 1,4 milijardo eurų per diskusiją dėl septynerių metų ES biudžeto, jos gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų po pandemijos ratifikavimą, kuris neigiamai paveiks kitas šalis, rašo "Politico".

Buvo manoma, kad septynerių metų ES biudžete 2021–2027 metais geležinkelio tiesimo projektui bus skirta 1,4 milijardo eurų — tokį pažadą davė ES vadovai. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento pritarimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis pagal vadinamąją "Europos sujungimo" transporto infrastruktūros finansavimo programą, kurios vertė — 28,4 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas nepritaria tam, kad biudžetas būtų rezervuotas konkretiems projektams ar konkrečiai šalių grupei.

"Negalime biudžete nurodyti asignavimo konkrečiam projektui. Tai nėra įprasta praktika", — sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas Marinescu.

Jis paaiškino, kad pagal taisykles lėšų skirstymas pagal Europos sujungimo programą vyksta konkurencijos principu.

Baltijos šalys mano, kad Europos Parlamentas negali atšaukti liepos mėnesio ES šalių vadovų susitarimo, kuris reiškia 1,4 milijardo eurų paskirstymą septynerių metų biudžete "Rail Baltica" projektui. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip pat Lietuvos prezidentas parašė Portugalijos ministrui pirmininkui Antonio Costa laišką, kuriame prašo užtikrinti, kad ES vadovų sprendimas dėl 1,4 mlrd. eurų "Rail Baltica" būtų įgyvendintas. Baltijos šalių politikai nurodo, kad tai leis trims šalims sklandžiai ir be problemų ratifikuoti vadinamuosius nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus.

Anksčiau buvo pranešta, kad visos ES valstybės narės turi patvirtinti nacionalinius planus, kurie vėliau bus perduoti Europos Komisijai, o po to Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano. Siekdama užpildyti ES išieškojimo fondą, kurio bendra suma sieks 750 milijardų eurų, Europos Komisija planuoja skolintis lėšų. Nacionalinių planų tvirtinimo ir paskolų gavimo procesas užtruks keletą mėnesių, o geriausiu atveju pinigai EK bus disponuojami iki vasaros. Jei Baltijos šalys atidės savo planų ratifikavimą, gali užstrigti visas pagalbos teikimo ES šalims kovoje su pandemijos padariniais projektas.

Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau prasidėjo trečioji COVID-19 plitimo banga. Valstybėms reikia pagalbos, todėl Portugalija skubina Europos sostines priimti nacionalinius planus. Kuo greičiau jie bus pateikti svarstyti, tuo greičiau ES galės pasiskolinti pinigų ir paskirstyti juos valstybėms narėms.

Primename, kad gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ES septynerių metų 2021–2027 m. biudžeto planą, kurio suma yra 1,074 trilijonai eurų ir kuriame numatytas pinigų paskirstymo mechanizmas, laikantis teisinės valstybės principų.

Ši suma 2021–2027 metais papildys dar 750 milijardų eurų iš ES atkūrimo fondo, kuris bus paskirstytas bendruomenės valstybėms tikslinei ekonomikos paramai po pandemijos. Pinigai šiam fondui bus pritraukti paskolomis, kurias Europos Sąjunga grąžins iki 2052 metų.

Europos Komisijos narys už ekonomikos reikalus Paolo Gentiloni sakė, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai bus pradėti svarstyti nuo vasario antrosios pusės. Europos Komisijai reikės dviejų mėnesių, kad juos įvertintų ir patvirtintų, tada per mėnesį Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano.

Tegai:
Baltijos šalys, lėšos, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Eisena Rygoje Nepriklausomybės dienos proga

"Nusprendė nekovoti su rusais". Nacionalistai Latvijoje turi naują priešą

(atnaujinta 23:19 2021.01.24)
Tos pačios lyties asmenų santuokos klausimas suskaldė Latvijos valdančiąją koaliciją. Ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas perspėjo, kad užsiminimas Konstitucijoje apie vyro ir moters sąjungą grąžins šalį į sovietinę praeitį

Kaimyninėje Estijoje ta pati problema lėmė skandalą: opozicija pasiūlė aptarti TSRS atkūrimą ir prisijungimą prie Rusijos. Kodėl Baltijos šalių politikai taip susijaudino, aiškinosi RIA Novosti.

Nereikia į TSRS

Karinšas mano, kad Seimui pateikti pakeitimai yra grįžimas į praeitį. Ministras pirmininkas paragino užkirsti kelią Pagrindinio įstatymo pakeitimams ir "įtvirtinti Latvijos vystymosi kryptį įtraukiančios valstybės link".

Konstitucinės šeimos sampratos įstatymo projektą pristatė nacionalinis susivienijimas su ilgu pavadinimu "Viskas Latvijai" — "Tėvynei ir laisvei!". Istorija su santuokomis prasidėjo lapkritį, kai Konstitucinis Teismas nurodė parlamentui sureguliuoti įstatymus tos pačios lyties porų atžvilgiu. Dabar valdančiojoje koalicijoje, į kurią įeina "Viskas Latvijai" — "Tėvynei ir laisvei!", nesutarimas.

Filipas Kirkorovas
© Sputnik / Владимир Трефилов

Nacionaliniams susivienijimui buvo padarytas priekaištas dėl koalicijos susitarimo, pagal kurį konstitucijos pakeitimai gali būti daromi tik gavus bendrą pritarimą, pažeidimo. Karinšas pabarinėjo "homofobiškus" nacionalistus: "Valstybė neturi žvalgytis į praeitį, jai nereikia siekti atgal į SSRS režimą". Nacionalistai į tai žiūri ypatingai: kandidatuodami į Rygos miesto dūmą jie pasiūlė surengti gėjų paradą gegužės 9 d.

Tos pačios lyties asmenų santuoka taip pat buvo aptarta Vyriausybėje. Teisingumo ministras iš koalicinės "Naujosios konservatorių partijos" Janis Bordansas pasakė, kad būtų gerai įtvirtinti konstituciją kaip vertybę, "neleidžiant išorinio kišimosi iš Europos žmogaus teisių teismo ir panašiai". Apie tai, ar būtina apsaugoti Latvijos Pagrindinį įstatymą nuo pernelyg didelės tolerancijos, Bordansas kalbėjo aptakiais posakiais.

"Rezultatas turėtų būti toks, kad nekiltų abejonių: kiekvienas žmogus yra tikrai reikšmingas, tačiau šeima užtikrina stabilų latvių tautos egzistavimą", — pažymėjo ministras. Matyt, jis nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms.

Nacionalistai ir populistai

Tačiau Vyriausybė turėjo ir kitų problemų — pavyzdžiui, kovą su koronavirusu. Sausio pradžioje ministras pirmininkas atleido sveikatos apsaugos ministrę Ilzę Vinkelę dėl neaiškių skiepijimo perspektyvų. "Nebuvo aiškaus ir suprantamo veiksmų plano, — atleidimą pakomentavo Karinšo biuras. — Pasekmėmis tapo interpretacijos ir dezinformacija, nuo kurių kenčiame mes visi kaip visuomenė".

Atleistoji mano, kad jos atsistatydinimas — "premjero bandymas faktiškai perkelti atsakomybę ir surasti kaltininką". Ji vyriausybės veiksmus apibūdino kaip "ne itin sukoordinuotą krizių valdymą". Valdžios institucijų sėkmė apskritai nebuvo aukštai įvertinta respublikos piliečių: remiantis agentūros SKDS apklausos duomenimis, bendras ministrų kabinetą sudarančių partijų palaikymas siekia maždaug 20 proc.

Galbūt dėl ​​to, kad valdančioji koalicija pajuto savo pozicijų keblumą, kituose klausimuose tarp deputatų nebuvo pastebimos trinties. Ministrų kabinetas taip pat dirbo daugiausia susitaręs su parlamentu.

Tačiau esanti koalicija yra nenatūrali, mano buvęs Rygos meras, partijos "Santarvė" narys Nilas Ušakovas. "Vienoje pusėje — liberalai ir seksualinių mažumų teisių gynėjai, kitoje  — ksenofobai, nacionalistai, konservatoriai ir populistai", — išvardijo jis.

"Liberalai palaikė ksenofobus ir nacionalistus, kurie nekenčia absoliučiai visų: rusų, žydų, musulmonų, Rusijos, Briuselio, rusų mokyklų, anglų mokyklų, sąrašą galima tęsti ir tęsti", — priminė Ušakovas.

Jis įsitikinęs, kad koalicijos politikai iš tikrųjų bando nukreipti dėmesį nuo nesėkmių sveikatos apsaugos srityje: "Katastrofa su pagalbos suteikimu nukentėjusiems nuo krizės, nelogiški ir pavėluoti apribojimai, bėda su vakcinacija, apskritai medicinos žlugimas. Nacionalistai šioje situacijoje naudoja vienintelį jiems suprantamą įrankį: nemokame dirbti, pradedame isterijas. Šį kartą buvo nuspręsta kovoti ne su rusais, o su seksualinėmis mažumomis".

Įrodykite, kad esate gėjus

Keistu sutapimu kaimyninėje Estijoje įvyko politinė konfrontacija ir dėl tos pačios lyties asmenų santuokos klausimo. Ten valdančioji koalicija pasiūlė surengti referendumą šia tema: "Ar santuoka Estijoje turėtų likti vyro ir moters sąjunga?" Opozicijos partijos pažadėjo blokuoti iniciatyvą ir sutrikdė specializuotos komisijos darbą parlamente, užvertuso ją begale pakeitimų.

Tarp jų buvo provokuojančių ar absurdiškų klausimų, pavyzdžiui: "Ar Estijoje būtų gyventi geriau, jei ji būtų Rusijos sudėtyje? Ar santuokos Estijoje samprata turėtų sutapti su santuokos samprata ir turiniu Uzbekistano Respublikoje? Ar reikėtų Estijoje uždrausti peilius ir šakutes?" Tarp pasiūlymų buvo ir Sąjungos atkūrimas.

Referendumas galiausiai buvo atšauktas, o ministras pirmininkas iš koalicijos Juris Ratas atsistatydino, nors ir dėl korupcijos skandalo. Naujoji koalicija vis dar ginčijasi daugeliu klausimų, įskaitant rusų mokyklas, tačiau jau susitarė dėl darželių perkėlimo į estų kalbą.

O Estijos valstybės teisinė praktika seksualinių mažumų atstovų atžvilgiu išliko prieštaringa. Pavyzdžiui, čia yra vienas atvejis: iš Ugandos į respubliką atvykęs vyras bando gauti pabėgėlio statusą tuo pagrindu, kad yra gėjus. Tačiau afrikietį apklausę policijos pareigūnai jam nesuteikė teisės vadintis homoseksualu. Teismas stojo į policijos pusę: jie nusprendė, kad pareiškėjas "turi pareigą įtikinamai įrodyti savo seksualinę orientaciją".

Išlaikė JAV pilietybę   

Nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Kostinas pažymi, kad Baltijos šalių politikų diskusijose nutylėjimo figūra išlieka tautinės mažumos, įskaitant ir didžiausią — rusų. "Latvijoje jie įstatymų leidybos lygmeniu buvo nugalėti bazinėse pagrindinėse, pilietinėse teisėse, pavyzdžiui, iš jų atimta galimybė balsuoti. Analogas šiuolaikinėje istorijoje gali būti tik apartheido režimas Pietų Afrikoje", — priduria jis.

Latvijoje net nėra ryškios diskusijos tautinės mažumos klausimu. "Politikoje vyrauja mitas, kad rusai jiems atnešė nelaimių. Ir per trisdešimt metų niekas nepasikeitė", — sako Kostinas.

Jis išreiškia viltį dėl naujo organo — tarpžinybinės tarptautinės paramos vystymuisi komisijos, kuriai vadovauja Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, — veiksmų efektyvumo. Eksperto teigimu, Maskva, be abejo, taip pat turėtų susieti bendradarbiavimo užsienyje klausimus su žmogaus teisių klausimais.

Rusijos politologas ir Baltijos šalių ekspertas Aleksandras Nosovičius mano, kad iš tikrųjų Latvijoje nėra jokių nesutarimų valdančiosios koalicijos viduje. "Nei vadinamieji liberalai, nei nacionalistai neperžengia raudonųjų linijų: rusai, turimi omenyje Ušakovo partiją "Santarvė", nepriimami į koaliciją, — paaiškina jis. — Todėl Nacionalinis susivienijimas gali daryti zigas, žygioti su esesininkais*, daryti pareiškimus, esančius ant ribos. Valdančiajai koalicijai, premjerui Karinšui, kuris išsaugojo JAV pilietybę, — jie yra saviški".

Nosovičius mano, kad tiek Estijoje, tiek Latvijoje konfliktas dėl tos pačios lyties asmenų santuokų slepia kitus politinius procesus. "Galbūt visa tai yra spektaklis Briuseliui: rytinės periferijos šalys turi parodyti, kad laikosi europinių vertybių. Todėl nacionalistai vaidina blogių vyrukų vaidmenį, kuriuos reikia nugalėti, kad Ryga demonstruotų ES standartų laikymąsi. Tada Latvijai duos daugiau pinigų, o tam galima ir spektaklį surengti", —pažymi politologas.

Be to, valdančioji koalicija išgyvena teisėtumo krizę. Latvijos premjero partija negali pasiekti net penkių procentų barjero, o iš viso Vyriausybę palaiko maždaug dvidešimt procentų piliečių. Skandalas turėtų atitraukti gyventojų dėmesį nuo ministrų kabineto klaidų, nutraukti nusivylimą nuo valdžios institucijų veiksmų epidemijos metu, priduria ekspertas. Estijoje jie tam panaudojo referendumą, o Lietuvoje — draudimą atvykti Rusijos dainininkui Filipui Kirkorovui.

* Niurnbergo tribunole SS buvo pripažinta nusikalstama organizacija.

Tegai:
Baltijos šalys, nacionalistas, Latvija
Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 18:50 2021.01.25)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdantysis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas situacijos su Aleksejumi Navalnu fone. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, o taip pat  "juntamai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos,tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkokio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"