NATO batalionas dislokuotas Lenkijoje

JAV priešraketinės gynybos bazės atidarymas Baltijos pakrantėje atidėtas 4 metams

(atnaujinta 09:17 2020.02.14)
Iš pradžių planuota, kad priešraketinės gynybos objektas šiaurinėje Lenkijoje bus pradėtas eksploatuoti 2018 metais

VILNIUS, vasario 14 — Sputnik. Pentagonas dar kartą atidėjo JAV priešraketinės gynybos bazės eksploatuotavimo Lenkijoje datą. Apie tai pranešė "Bloomberg", cituodamas JAV priešraketinės gynybos agentūros atstovės Heather Kavaljė pareiškimą.

Kalbama apie bazės statybą šiaurinėje Lenkijoje Redzikovo kaime prie Baltijos jūros kranto "Aegis Ashore" programos, skirtos "apsaugoti Europą nuo vidutinio nuotolio Irano raketų", dalį.

Dabar, palyginus su pradiniu planu, šio objekto pabaiga atidėta ketveriems metams. Iš pradžių bazę ketinta pradėti eksploatuoti 2018 metų gruodžio mėnesį. Preliminariais skaičiavimais, eksploatavimo pradžia bus parengta 2022 finansiniais metais.

Pirmadienį viceprezidento Džono Hilo, ABM agentūros direktoriaus, bazė buvo baigta 92 proc., tačiau labiausiai reikalinga dalis yra neužbaigta.

Be to, agentūra iš JAV 2021 metų biudžeto paprašė dar 96 milijonų dolerių (daugiau nei 88 milijonų eurų) projektui užbaigti. Anot Hilo, rangovas turėjo problemų būtent karinio komplekso srityje.

Anot Kavaljė, kitą mėnesį turėtų būti surengtas JAV departamento atstovų susitikimas su rangovu.

JAV įgyvendina etapinį planą sukurti priešraketinės gynybos sistemą. Kaip dalį jos, Vašingtonas jau dislokavo SM-3 raketas Deveselu mieste Rumunijoje ir pradėjo jas eksploatuoti 2016 metų gegužės mėnesį.

Iš viso Baltieji rūmai iš Kongreso pareikalavo daugiau nei 20 milijardų dolerių (daugiau nei 18 milijardų eurų), skirtų įvairių priešraketinės gynybos sistemos plėtrai ir dislokavimui 2021 fiskaliniais metais, kuris prasidės 2020 metų spalio 1 dieną.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
karinė bazė, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Ekspertas: Lenkija neturi teisės reikalauti iš Rusijos duomenų apie "Nord Stream-2"
Lenkija gaus naudos iš GIPL, o Lietuva "liks nuošalyje", teigia ekspertas
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija supaprastins sienos kirtimą su Latvija, Lietuva ir Suomija

(atnaujinta 11:19 2020.09.28)
Nuo pirmadienio Estijos vyriausybė palengvins sąlygas asmenims, kertantiems sieną su Estija iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tačiau tik pagrįstais atvejais

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Nuo šios dienos Estijos vyriausybė pagrįstais atvejais sušvelnins atvykusių į Estiją iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos saviizoliacijos sąlygas, siekdama palengvinti judėjimą bendroje ekonominėje erdvėje, skelbiama oficialiame Estijos vyriausybės puslapyje.

Pagal dabartines taisykles, atvykus iš Latvijos, Lietuvos ar Suomijos, 14 dienų reikia laikytis saviizoliacijos, jei infekcijos lygis šiose šalyse yra 25 ar daugiau žmonių 100 000 gyventojų.

Pagal penktadienį patvirtintą pataisą, žmonėms, atvykstantiems iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tam tikrais atvejais gali būti netaikoma būtinybė laikytis saviizoliacijos, net jei infekcijos lygis šiose šalyse viršija 25.

Asmenys, atvykstantys iš šių šalių, neturi izoliuotis, jei jie čia atvyksta dirbti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugų, dalyvauti su šeima susijusiuose įvykiuose ar vyksta tranzitu ir neturi ligos simptomų, taip pat neturėjo kontakto su sergančiaisiais.

Būtinybė izoliuotis atvykus iš kitų Europos Sąjungos ir Šengeno šalių priklauso nuo infekcijos lygio konkrečioje šalyje. Atvykstantiems iš šių šalių judėjimo laisvės apribojimai netaikomi, jei per pastarąsias 14 dienų tam tikroje šalyje infekcijos rodiklis buvo ne didesnis kaip 16–17,6 šimtui tūkstančių žmonių ir per pastarąsias dvi savaites nepadidėjo.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
saviizoliacija, Lietuva, Estija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pasikeitė sąlygos, kada galima kreiptis dėl leidimo palikti saviizoliacijos vietą
VRK paaiškino, kaip galės balsuoti saviizoliacijoje esantys asmenys
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Pasirašyta deklaracija dėl Baltijos jūros taršos mažinimo

(atnaujinta 07:08 2020.09.29)
Baltijos jūros regiono ministras pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijos jūroje mažėja žuvų išteklių

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltijos jūros regiono aplinkos ir žemės ūkio ministrai pasirašė deklaraciją dėl veiksmų, kuri įpareigoja šalis susitelkti prastai jūros būklei pagerinti.

Apie tai praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.

Virtualioje konferencijoje "Mūsų Baltija" dalyvavo Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos atstovai.

"Pasirašytos deklaracijos svarba neginčijama. Dar prireiks nemažai darbų, pastangų ir laiko, kad Baltija nebeužimtų gėdingos penktos vietos tarp labiausiai užterštų pasaulio jūrų. Tačiau bendromis šalių pastangomis tikrai pavyks. Įsipareigojome dabarčiai ir ateičiai — dovanoti Baltijai nepriklausomybę nuo taršos", — sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Lietuva, kaip sakė Mažeika, turi trumpiausią pakrantę iš visų Baltijos šalių, bet vieną vandeningiausių jūros intakų. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos dar daug vadinamųjų maistinių medžiagų patenka į Baltiją, ir pastaraisiais metais tarša azoto junginiais leistiną ribą viršija dvigubai. 

Pats laikas, ministro žodžiais, rasti priemones tvariai žemės ūkio veiklai palaikyti. 

Pasak ministro, mažinti į vandens telkinius patenkančią taršą padėtų išmaniosios žemdirbystės priemonės, IT technologijos ir skatinamas tikslusis ūkininkavimas, darnus pasėlių plotų planavimas, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis planai. Taip pat svarbu skatinti aplinkosauginių reikalavimų integralumą žemės ūkio sektoriuje.

Kaip pažymėjo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Agnė Lukoševičienė, tikra pražūtis jūros gyvūnijai — Baltijoje pametami arba išmetami tinklai. Kitas didelis jūros šiukšlių šaltinis — plastiko atliekos. 

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad būtina turėti nuoseklią ES politiką šiame sektoriuje ir koordinuoti visų Baltijos regiono valstybių pastangas, nes dėl taršos ir nedarnios ūkinės veiklos Baltijoje mažėja žuvų išteklių. 

Bendroji žemės ūkio ir žuvininkystės politika turėtų užtikrinti, kad žvejyba, akvakultūra ir žemės ūkio veikla prisidėtų prie ilgalaikio aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo.

Baltijos jūra patenka tarp labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra
Dar šia tema
Pradedamos derybos dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje
Jūrų muziejus parodė, kaip išleido ruoniukus rastinukus į Baltiją — video