Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Kaljulaid įvertino JAV sprendimą paremti "Trijų jūrų iniciatyvą"

(atnaujinta 09:10 2020.02.18)
Estijos prezidentės teigimu, svarbu rasti galimybes pritraukti daugiau investicijų į šių šalių infrastruktūrą, energetiką ir skaitmeninę sferą

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid palankiai vertina JAV sprendimą skirti vieną milijardą dolerių Vidurio ir Rytų Europos šalims "Trijų jūrų iniciatyvos" ribose.

JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad JAV skirs Vidurio ir Rytų Europos šalims apie vieną milijardą dolerių energetinio saugumo projektams "Trijų jūrų iniciatyvos" ribose.

"JAV URM vadovas Maikas Pompėjas Miunchene pasakė, kad JAV planuoja skirti "Trijų jūrų" projektams vieną milijardą dolerių, o tai kalba apie jų tvirtą tikėjimą mūsų regiono ekonomika", — pasakė Kaljulaid Miunchene apskritojo stalo diskusijos metu, kurioje ji dalyvavo kartu su JAV energetikos sekretoriumi Denu Brujetu, jos žodžius cituoja Estijos vadovės kanceliarija.

Prezidentė pažymėjo, kad "Trijų jūrų" šalys sudaro trečdalį ES teritorijos, iš viso šiose valstybėse gyvena 105 milijonai žmonių. Tuo pat metu bendras šių šalių BVP yra mažesnis nei penktadalis ES BVP.

"Todėl svarbu rasti galimybių pritraukti daugiau investicijų į šių šalių infrastruktūrą, energetiką ir skaitmeninę sferą ir taip plėtoti bendradarbiavimą tarp Europos šalių", — pasakė prezidentė.

"Trijų jūrų iniciatyva" vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
ekonomika, Kersti Kaljulaid, Estija, JAV
Dar šia tema
Tranzitas į pabaigą: Baltijos uostai praranda krovinių apyvartą
Estijos URM pasisakė prieš vizų režimo su Rusija liberalizavimą
Dideli, sunkūs, nejudrūs. Į Baltijos šalis vežamas naujas karinis metalo laužas
Buvęs Latvijos ministras pasisako už dialogą su Rusija tranzito srityje
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: jauni gydytojai Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją

(atnaujinta 11:23 2020.05.28)
Priešingai nei Latvija, Jungtinė Karalystė ketina žymiai padidinti gydytojų atlyginimus ir investuos į sveikatos apsaugos priežiūrą, mano žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausias redaktorius Peteris Apinis

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Atlyginimų skirtumas tarp Latvijos ir Vakarų Europos gali žymiai padidėti, sakė buvęs Latvijos gydytojų draugijos vadovas, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausiasis redaktorius Peteris Apinis.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Pagal visus rodiklius gydytojų atlyginimai labiausiai padidės Jungtinėje Karalystėje. Ypač gydytojams specialistams, anesteziologams, reumatologams, radiologams ir panašiai ir šis skirtumas bus toks didelis, kad jauni gydytojai, gerai mokantys anglų kalbą, neišsilaikys. <...> Jaunuolis negalės atsispirti šiam variantui. Remiantis visais rodikliais, akivaizdu, kad Vakarų Europa į mediciną įmes daug daugiau, nei mes investuosime į mediciną", — pareiškė jis.

Endokrinologas Ugis Gruntmanis papasakojo, kad Latvijos medicinos universitetų studentai savo ateities su Latvija nesieja. Apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Jis papasakojo apie kolegos atliktos apklausos duomenis. Remiantis rezultatais, šimtas procentų respondentų teigė, kad planuoja išvykti dėl mažų atlyginimų ir nemato asmeninio augimo bei tobulėjimo galimybių.

Tegai:
gydytojai, Jungtinė Karalystė, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Delfinas

Mokslininkai įvardijo laukinius gyvūnus, kuriems yra rizika užsikrėsti COVID-19

(atnaujinta 12:05 2020.05.28)
Biologė taip pat pridūrė, kad okeanariume labai padidėja pavojus užsikrėsti virusu nuo gyvūnų. Be to, galimas ir atvirkštinis perdavimas.

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Okeanariumuose gyvenantys gyvūnai, įskaitant banginių šeimos gyvūnus, gali užsikrėsti žmogaus koronavirusu, sakė Marija Voroncova, biologė, JT konvencijų gyvūnų apsaugos ir biologinės įvairovės konferencijose dalyvė, praneša RIA Novosti.

"Mes nusprendėme patikrinti gyvūnus, kad suprastume, kurias rūšis virusas gali praleisti. Mokslininkai išsiaiškino, kuriose gyvūnų ląstelėse yra receptorių, į kurias virusas gali patekti. Santykinai neseniai 40 rūšių gyvūnus išskyrė ląstelių struktūra, kurioje virusas gali patekti ir užkrečia juos. Visų pirma, tai visi dantyti banginiai: delfinai, banginiai, orkos, narvalai, taip pat ruoniai. Beždžionėms taip pat yra rizika. Todėl gorilos Afrikoje yra saugomos, kad virusas nebūtų perduodamas", — sakė ji.

Ji taip pat pridūrė, kad okeanariume labai padidėja pavojus užsikrėsti virusu nuo gyvūnų. Be to, galimas ir atvirkštinis perdavimas.

"Jei mes grįšime prie gyvūnų, tada, pavyzdžiui, banginiai yra labai švelnūs ir lengvai gali užkrėsti nuo žmonių. Okeanariumuose gyvūnai gyvena tik dalyvaujant veterinarui, todėl koronavirusas bus papildoma našta", — sakė ji.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 5,4 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 349 tūkst. žmonių.

Tegai:
mokslininkai, delfinai, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pažadėti dar nereiškia neatleisti. Ar Lietuvoje galima pasitikėti verslo pažadais
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1655