Swedbank

"Swedbank" įpareigojo vyrą "taikyti sankcijas" MIA "Rossija segodnia" dirbančiai žmonai

(atnaujinta 15:40 2020.02.20)
Bankas "Swedbank" įpareigojo vieną iš Talino klientų "taikyti sankcijas" savo žmonai, kuri yra MIA "Rossija segodnia" darbuotoja

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Estijoje, kur persekiojami MIA "Rossija segodnia" žurnalistai ir darbuotojai, užfiksuotas naujas antirusiškos isterijos absurdo rekordas, rašo leidinys EADaily.

Bankas "Swedbank" įpareigojo vieną iš Talino klientų "taikyti sankcijas" savo žmonai, kuri yra MIA "Rossija segodnia" darbuotoja. Apie tai pranešė pati būsimų sankcijų auka — naujienų agentūros atstovybės Estijoje vadovė "Sputnik Estija" vyriausioji redaktorė Jelena Čeryševa.

"Lovoje su priešu!" Šiandien "Swedbank" pralaužė dugną. Dar vieną, — rašo Čeryševa. — Paaiškėjo, kad neužteko uždaryti mano ir mano vyro asmenines sąskaitas dėl bendradarbiavimo su MIA "Rossija segodnia". Šiandien bankas "meilės" laiške vyrui pranešė, kad: 1. jo žmona, tai yra aš, yra tarptautinių sankcijų objektas. Nuostabu, tiesa? 2. Vyras turi uždaryti man, teisėtai žmonai, prieigą prie bendros įmonės sąskaitos ir atimti teisę pasirašyti. Kitas žingsnis, jei pateiksime analogiją su sąskaitų uždarymo ir darbo sutarčių nutraukimo istorija, matyt, bus pareikalauta skyrybų. Juk nevalia miegoti su liaudies priešu. 39-aisiais pakvipo Estijoje, tiesa?"

Kaip pranešė "EADaily", sausį Rusijos ir Švedijos prekybos rūmai paskelbė faktą, kad Švedijos bankai atsisako

atlikti pervedimus Švedijos įmonėms iš Rusijos klientų iš Švedijos bankų. Anot Švedijos žiniasklaidos, bankai tariamai bijo dalyvauti pinigų plovime.

Latvijos ir Lietuvos bankai, sekdami Estijos pavyzdžiu, taip pat ėmė blokuoti su Rusijos leidiniais bendradarbiaujančių žurnalistų sąskaitas. Ypač įnirtingai su "įtariamaisiais" Baltijos šalyse kovoja minėtas "Swedbank". Pažymėtina, kad Rusijoje banko licencija buvo panaikinta dar 2014 metais.

Anksčiau Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir pasienio apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti prieš juos baudžiamąją bylą, jei jie iki sausio 1 dienos nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia". Talinas pateisino savo veiksmus sankcijomis, kurias 2014 metų kovo mėnesį ES įvedė tam tikriems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant Dmitrijų Kiseliovą, MIA "Rossija segodnia" generalinį direktorių.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Jelena Čeryševa ir Kirilas Višinskis Strasbūre taip pat susitiko su Europos Tarybos žmogaus teisių komisare Dunja Mijatovič. Jai buvo perduotas laiškas, kuriame aprašyta Sputnik Estija padėtis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas situaciją su Sputnik Estija, teigė, jog Rusijos valdžia padarys viską, kad palaikytų Sputnik darbą kitose šalyse.

Tegai:
MIA "Rossija segodnia", Swedbank
Dar šia tema
Rusijos žurnalistai ETPA papasakojo apie spaudimą Sputnik Estija žurnalistams
Čeryševa apie Sputnik situaciją: Estija kankina savo piliečius
Rusijos ambasadorius Taline situaciją su "Sputnik Estija" vadina kritine
Degalinė

Kaip pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:29 2020.10.25)
Praėjusią savaitę degalai Rygoje atpigo, dyzelinio kuro kainos Taline išaugo, o Vilniuje degalų kainos išliko stabilios

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Šios savaitės pabaigoje brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Brangiausias dyzelinis kuras buvo Rygoje, o pigiausias — taip pat Vilniuje, rašo Bb.lv.

Vilniuje 95 klasės benzino ir dyzelinio kuro kainos nesikeitė ir siekė atitinkamai 1,066 ir 0,896 euro už litrą.

Rygoje esančiose "Circle K" degalinėse 95 klasės benzino kaina sumažėjo 0,4 % — iki 1,134 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina sumažėjo 0,5 % — iki 0,999 euro už litrą.

Taline 95 klasės benzino kaina nepakito ir penktadienį siekė 1,229 euro už litrą. Savo ruožtu dyzelinas pabrango 2,1 % — iki 0,969 euro už litrą.

Automobilių dujų kaina Rygoje nepasikeitė ir penktadienį buvo 0,535 euro už litrą. Vilniuje dujos pabrango 6 % — iki 0,533 euro už litrą, o Taline — 0,8 % — iki 0,601 euro už litrą.

Tegai:
dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rugsėjį naujų lengvųjų automobilių registravimas po pusmečio nuosmukio išaugo beveik 17 %
Įvardytos dažniausios priežastys, kodėl lietuviai keičia automobilį
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Keptos nėgės

Latvija Lietuvos perka pigius Europoje uždraustus delikatesus

(atnaujinta 11:11 2020.10.25)
Lietuvoje nėgės žvejojamos tik nuo šešių iki septynių tonų, o jas valgo tik keturi procentai gyventojų

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Daugelyje valstybių draudžiama žvejoti nėges, kurios yra įtrauktos į Berno (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) konvenciją. Vienintelės išimtys yra kelios šalys, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, rašo BB.lv su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Pernai Latvijos žvejai pagavo 91,9 tonos nėgių. Be to, jie perka Lietuvoje šias žuvis kainomis, svyruojančiomis nuo dviejų iki dešimties eurų už kilogramą. Tuo tarpu mažmeninė nėgių kaina siekia 39 eurus.

Kaip pastebi portalas, Lietuvoje nėgių naudojimas maistui nėra labai įprastas, skirtingai nei Latvijoje. Žvejyba Lietuvoje ribojama nuo šešių iki septynių tonų ir tik keturi procentai gyventojų valgo šias žuvis.

Latvijos žemės ūkio ministerijos Žuvų tvarkymo ir išteklių departamento pavaduotoja Ilze Rutkovska sakė, kad kartu su Lietuva planuojamas projektas, kuriame būtų tiriamos Kuržemės ir Klaipėdos regiono žuvų populiacijos, siekiant "valdyti visumą".

Kepta ir marinuota nėgė yra labai paklausi Baltijos šalyse. Kasmet Baltijos jūroje sugaunama apie 250 tonų šių žuvų, iš jų 70–170 tonų — Latvijoje.

Tegai:
žuvys, Lietuva, Europa, Latvija
Dar šia tema
Vyras balionu pagavo itin reto dydžio žuvį
Brakonieriams už žvejybą Nemune teks sumokėti apie 2000 eurų baudą
BelAE

Lietuva pareiškė, kad BelAE tapo "prioritetiniu klausimu" Europos Sąjungai

(atnaujinta 11:58 2020.10.26)
Nausėda eilinį kartą pareiškė, kad atominė elektrinė šalia Astravo kelia "kelia grėsmę ES piliečių saugumui"

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, netrukus numatomą elektros energijos gamybos šioje elektrinėje pradžią ir Europos Sąjungos (ES) solidarumo priemones, praneša Prezidentūra.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų". Nausėda vėl nepateikė jokių detalių.

"Astravo AE kelia grėsmę ES piliečių saugumui, todėl būtina sustabdyti tokį neatsakingą Astravo AE paleidimą. Be to, ES neturi įsileisti į rinką elektros iš aukščiausių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikančių trečiųjų šalių gamintojų", — sakė prezidentas.

Kaip teigiama, "Astravo AE sauga ir saugumas Lietuvos iniciatyva tapo prioritetiniu ES klausimu".

"Pastarąjį kartą bendra šalių pozicija buvo patvirtinta spalį vykusių dviejų Europos Vadovų Tarybų išvadose. ES vadovai pabrėžė, kad aukščiausių saugos reikalavimų vykdymas ir streso testų rekomendacijų įgyvendinimas Astravo AE turės įtaką tolesniems ES ir Baltarusijos santykiams. Prezidentas paragino Europos Komisiją išlaikyti lyderystę parengiant konkrečias įgyvendinimo priemones", — rašoma pranešime.

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
ES, Gitanas Nausėda, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Vilniuje pradėta platinti kalio jodido tabletes avarijos Astravo AE atvejui
Jodo tabletės prieš Astravo AE