Traukinys

"Rail Baltica" kaina gali būti didesnė, nei planavo Baltijos šalys

(atnaujinta 19:47 2020.02.20)
Kai kurie Estijos politikai neatmeta, kad koalicija atsisakys įgyvendinti projektą, jei smarkiai padidės savarankiško finansavimo dalis

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio tiesimas Baltijos šalims gali kainuoti daug brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Apie tai pranešė "ERR" portalas.

Neatmetama, kad projekto savarankiško finansavimo dalis nuo 20 procentų padidės iki 35.

Estijai šiuo metu trūksta 400 milijonų eurų "Rail Baltica" savarankiškam finansavimui. Visoms trims Baltijos šalims ši suma yra maždaug 1,5 milijardo eurų. Talinas nori būti įsitikinęs, kad naujuoju ES biudžeto laikotarpiu projektas bus palaikomas pagal ankstesnę formulę, pagal kurią Europa imasi 81 proc. išlaidų.

"Dabar Europoje derybose siūloma 35 proc. savarankiško finansavimo. Esant tokiam procentui, šis projektas ekonomiškai praranda prasmę", — sakė Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė.

Isamaa ("Tėvynė") partijos pirmininkas Helir-Valdor Seeder pažymėjo, kad jei ES nuspręs padidinti Baltijos šalių savarankiško finansavimo dalį šiame projekte, tuomet šią situaciją reikės nuodugniai išanalizuoti.

Europos centrinis bankas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Sprendimas neturėtų būti priimamas užvaldžius emocijoms. Iš kur mes gausime papildomų pinigų? Kurių gyvenimo sričių sąskaita atsiras šis finansavimas? Šiandien į šiuos klausimus atsakymų nėra", — sakė jis.

Koalicijos susitarime numatyta, kad jei lėšų "Rail Baltica" įgyvendinimui iš esmės nepakanka, koalicija gali persvarstyti projekto atsipirkimo laikotarpį ir jo terminus. Tuo tarpu buvęs Europos Komisijos viceprezidentas Siimas Kallasas įsitikinęs, kad Briuselis visgi suinteresuotas geležinkelio įgyvendinimu, todėl procentas išliks priimtinas Baltijos šalims.

"Prieš septynerius metus buvo sumažintas nominalus biudžetas. Suma buvo sumažinta, tačiau dideli infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, didelių geležinkelių projektų finansavimas, padidėjo keturis kartus. Europoje yra supratimas to, kad tai yra infrastruktūra", — sakė jis.

Tuo tarpu jis neatmetė, kad pati koalicija gali atsisakyti "Rail Baltica".

Bendras "Rail Baltica" ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje — 392, Latvijoje — 265, o Estijoje — 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje — Pernu ir Taliną. Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma yra apie 5,788 mlrd. eurų.

Šiuo metu aktyvūs "Rail Baltica" statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.

Iš pradžių buvo planuota, kad magistralė bus paleista 2025 metais, tačiau dėl patikslintų statybų sąmatų terminas buvo perkeltas daugiau nei metams. Projekto autoriai taip pat planuoja išplėsti maršrutą iki Šiaurės Italijos ir pastatyti tunelį po Baltijos jūra, kuris turėtų sujungti Estiją ir Suomiją.

Estijos geležinkelininkų profesinės sąjungos pirmininkas Olegas Čubarovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad "Rail Baltica" projektas nebus pelningas artimiausius 50 metų, kol pasikeis ekonomika ir daugybė dalykų pasaulyje.

Tegai:
finansavimas, ES, Rail Baltica, Baltijos šalys, Estija
Temos:
"Rail Baltica" statyba (65)
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos šalys galės užbaigti "Rail Baltica" statybą tik per stebuklą
Baltijos šalyse atidėtas "Rail Baltica" paleidimo terminas
Lietuva tikisi Prancūzijos paramos "Rail Baltica" įgyvendinimui
Talinas

Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"

(atnaujinta 10:14 2020.10.01)
Reinsalu pažymėjo, kad būtina išvengti pavasario situacijos, kai sienos tarp Baltijos šalių buvo visiškai uždarytos

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu paragino atkurti vadinamąjį "Baltijos burbulą", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Užsienio reikalų ministras su oficialiu vizitu lankėsi Latvijoje, kur susitiko su respublikos prezidentu Egilu Levitsu, parlamento pirmininke Inara Murniece ir savo kolega Edgaru Rinkevičiumi.

Susitikimo metu ministras paragino atnaujinti "Baltijos burbulą", tai yra Baltijos šalių susitarimą dėl bendro požiūrio į apribojimus kelionėms tarp trijų valstybių ir jų sušvelninimo, jei tai leis epidemiologinė situacija.

"Baltijos burbulas" veikė nuo šių metų gegužės. Tačiau dėl padidėjusio sergamumo Estijoje ir Lietuvoje Latvijos Respublika abi šalis įtraukė į "geltonąjį sąrašą".

"Saugodami savo žmonių sveikatą turime vengti pavasario situacijos, kai sienos tarp mūsų šalių buvo beveik visiškai uždarytos", — pasakė Reinsalu.

Taip pat didelis dėmesys buvo skirtas užsienio politikos klausimams ir buvo aptartas Latvijos siekis tapti JT Saugumo Tarybos nare 2026–2027 metais.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius pažadėjo, kad "Baltijos burbulas" anksčiau ar vėliau bus atkurtas.

Rinkevičius to susitikimo metu pareiškė, kad Ryga nepadidino sergamumo ribos iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų kaip jos kaimynės, nes buvo nuspręsta laikytis epidemiologų patarimo, kurie ragino nieko nekeisti.

Anot jo, "Baltijos burbulas" bus atkurtas priklausomai nuo situacijos su koronavirusu Baltijos ir ES šalyse.

Šiuo metu Estijoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiau kaip 3,3 tūkstančio koronaviruso atvejų, daugiau nei 2,6 tūkstančio žmonių pasveiko, 64 mirė. Palyginimui, Lietuvoje — daugiau nei 4,6 tūkstančio viruso atvejų, 92 žmonės mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 33,5 milijono infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Liepoja

Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje

(atnaujinta 08:49 2020.10.01)
Pasak turizmo specialisto, birželis ir rugpjūtis Latvijos Liepojoje buvo geriausi per penkerius metus, tačiau vis tiek ne tik kaimyninės respublikos piliečių sąskaita

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Turizmo sezonas Liepojoje ir Kuržemėje buvo sėkmingas turistų iš Lietuvos ir Rygos gyventojų dėka, praneša Sputnik Latvija.

© AFP 2020 / Tony Matelli / Timothy A. Clary

Turizmo sezonas Liepojoje prasidėjo birželį, iškart po to, kai buvo panaikintas nepaprastasis režimas. Iš pradžių svečių srautas buvo nedidelis, tačiau liepos mėnesį turistų jau buvo daug.

Liepojos regioninio turizmo informacijos biuro vadovė Inta Šorina papasakojo, kad birželis ir rugpjūtis Liepojoje buvo geriausi per penkerius metus.

"Labai daug svečių iš Lietuvos, taip pat iš Rygos, Latvijos gyventojų, kurie daugelį metų nekeliavo po šalį", — pasakė ji.

Siekdama paremti verslininkus ir pritraukti turistus, Liepojos miesto taryba surengė projektų konkursą ir skyrė finansavimą jiems įgyvendinti. Tad turizmo sezonas Liepojoje buvo daug sėkmingesnis nei Rygoje.

Vienas iš paaiškinimų galėtų būti tas, kad Latvijos sostinės gyventojai norėjo atsipalaiduoti už jos ribų, todėl jie vyko į regionus, pirmiausia į Kuržemę.

Šorina papasakojo, kad turistų srautas į vakarinę pakrantę buvo nepalyginamai didesnis nei kituose regionuose.

"Manau, kad rygiečiai labai norėjo pabėgti iš sostinės. Taip buvo ir su lietuviais — kauniečiai ir vilniečiai ieškojo galimybės nuvažiuoti iš didmiesčio prie jūros", — pasakė ji.

Pažymima, kad turistų srautas iš Lietuvos staiga nutrūko po rugsėjo 3 dienos, kai sprogo "Baltijos burbulas".

"Baltijos burbulas" — regione panaikinti apribojimai tarpvalstybinėms kelionėms tarp Baltijos šalių šių šalių gyventojams. Jis galiojo nuo gegužės, tačiau dėl padidėjusio sergamumo Lietuvoje ir Estijoje Latvija įtraukė abi šalis į "geltonąjį sąrašą".

Latvijoje koronavirusas nustatytas 1729 žmonėms, 37 mirė.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 33,5 milijono infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.

Tegai:
turizmas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Ženeva žada turistams "kišenpinigius"
Lietuvoje gali būti sutrumpintas turistų izoliacijos laikas
Italijoje turistui skirta 1 000 eurų bauda už bandymą išvežti smėlį
Dviračių takai

Šalčininkuose bus įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas

(atnaujinta 14:40 2020.10.01)
Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič įsakymu skirta ES fondo lėšų Šalčininkuose pėsčiųjų ir dviračių takui įrengti, praneša Susisiekimo ministerija.

Pabrėžiama, kad šiame mieste nėra vietinio viešojo transporto sistemos, todėl gyventojai daugiausia juda savo automobiliais ir taip didina neigiamą poveikį aplinkai. 

"Įrengti taką — modernus būdas spręsti miesto transporto sistemos problemas, oro taršą. Naujai nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas susijungs su Šalčininkų mieste esančiais takais. Inicijuojamas projektas yra labai svarbus, nes naujas takas skirtas privažiavimui prie gyvenamųjų namų, rekreacinių zonų, o taip pat šalia tako įsikūrusioms įstaigoms, verslo subjektams", — teigia ministras.

Pažymima, kad įgyvendinus projektą Šalčininkų gyventojai galės patogiau judėti pėsčiomis ar dviračiais.

Kaip teigiama, projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką Šalčininkų m. 0,241 km (kairė Vilniaus g. pusė) ir 0,257 km (dešinė Vilniaus g. pusė) ilgio. Planuojamas bendras pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis siekia apie 0,498 km.

Tegai:
pėstieji, dviračių takai
Dar šia tema
Pentagonas paskelbė užklausą tarybinės ginkluotės muliažams pirkti
VRM siūlo pertvarkyti ekstremalių situacijų valdymą