Geležinkelis

Ekonomistė: "Rail Baltica" naudosis "mistiniai" keleiviai

(atnaujinta 09:07 2020.02.21)
Projektas prarado savo aktualumą ir dabar reikalingas tik tam, kad iš jo būtų uždirbami pinigai, mano nepriklausoma ekonomistė Jevgenija Zaicova

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. "Rail Baltica" projektas daugiau niekam nereikalingas, jo įgyvendinime dabar peržiūrimi išskirtinai korupciniai interesai, sakė nepriklausoma ekonomistė Jevgenija Zaicova interviu Sputnik Lietuva.

"Pinigų investuota kol kas nėra tiek daug. Labai džiaugiuosi, kad estai pradeda sakyti, kad šis projektas turi būti atšauktas, nes niekam šio projekto nereikia. Jis reikalingas tik Latvijos elitui, kuris bando nutiesti "Rail Baltica" atšaką per Rygą. Bet ir ten, greičiausiai, peržiūrimi korupciniai interesai, nes šiame projekte reikia išpirkti žemę. Pati "Rail Baltic" ekonominė prasmė pasitraukė į galinį planą. Nėra tokio krovinių srauto, apie kurį buvo galvojama prieš 20 metų. Mistinis keleivių srautas, apie kurį pasakoja Latvijoje, tai išvis mistika. Europos Sąjungai to nereikia, ir todėl jie mažina finansavimą", — sakė ekonomistė.

Anot Zaicovos, panašu, kad NATO atsisakė idėjos naudoti "Rail Baltica" karinei technikai tiekti — dėl ilgų statybų ir lengvo sunaikinimo kilus konfliktui.

"Šis kelias reikalingas tik norintiems juo užsidirbti pinigų. Paskutinė paskirtis — karinis kelias, skirtas karinei technikai pristatyti. Jei Lenkija padengta autobanais, kuriais karinę techniką galima gabenti vilkikais, vadinasi buvo atlikta Lietuvos, Latvijos, Estijos kelių revizija ir paaiškėjo, kad Latvijoje kyla nesklandumų su keliais. Ten yra daugybė slaptų tunelių, ir jeigu jais bus vežama sunki technika vilkikais, jie paprasčiausiai to neišlaikys. Tačiau dabar, matyt, NATO atsisakė šios idėjos — ilgo pasiruošimo, ilgos statybos ir pakankamai lengvo visos magistralės sunaikinimo konflikto atveju", — sakė ji.

"Rail Baltica" geležinkelio tiesimas Baltijos šalims gali atsieiti daug brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Neatmetama, kad projekto savarankiško finansavimo dalis nuo 20 proc. išaugs iki 35 procentų.

Šiuo metu Estijai trūksta 400 mln. savarankiškam finansavimui. Ši suma Baltijos šalims bendrai siekia maždaug 1,5 milijardo eurų.

Tegai:
keleivai, Baltijos šalys, Rail Baltica
Dar šia tema
Ne pagal planą: kodėl atidėtas "Rail Baltica" paleidimas
Tapo žinoma, ką Lietuvos gyventojai galvoja apie "Rail Baltica"
Lietuva tikisi Prancūzijos paramos "Rail Baltica" įgyvendinimui
Krepšinio kamuolys

Latvijos moksleiviams siūloma vykti į Lietuvą dėl fizinio lavinimo pamokų

(atnaujinta 17:45 2020.08.11)
Kol senojo dvaro salė yra atnaujinama vaikų reikmėms, jiems išduodami leidimai keliauti į Lietuvą kūno kultūros pamokoms

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Vecumniekų regiono mokyklos mokiniams gali tekti lankyti kūno kultūros pamokas kaimyninėje Lietuvoje, praneša "Zemgales reģionālā televīzija".

Skaistkalnės vidurinės mokyklos kūno kultūros pamokos iki šiol vyko buvusioje baronų Šenenbergo dvaro rūmų salėje — tačiau pastatas yra beveik dviejų amžių senumo ir nebegali atlaikyti tokios intensyvios apkrovos.

"Mes nebegalėjome užtikrinti vaikų saugumo", — sako mokyklos direktorė Svetlana Vaverniecė.

Vietos valdžia salės remontui skyrė 19,4 tūkst. eurų. Dabar patalpose atliekamas kosmetinis remontas, tačiau taip pat bus pakeista šildymo sistema ir atlikti kiti būtini darbai.

Tačiau kol vyksta renovacija, moksleiviams gali tekti vykti į Lietuvos Panevėžio rajoną į kūno kultūros pamokas. Vyksta derybos organizuoti sportinę veiklą šalia esančioje Lietuvos gimnazijoje.

"Bet tai labai apsunkins ugdymo procesą. Vaikai visada turi turėti leidimus ir visi turi būti aprūpinti asmens tapatybės kortelėmis", — aiškino direktorius.

Tai yra laikinas sprendimas — vis tiek reikia pastatyti naują sporto salę. Bet nors dėl projekto buvo susitarta jau seniai ir yra statybos leidimas, gimnazijos statyba užstrigo. Dėl biurokratinių neatitikimų iš šiems tikslams skirtų 100 tūkst. Eurų negrįžtamai prarasta 60 tūkst. Iš pradžių vietos valdžia negalėjo paimti paskolos iš valstybės iždo, o tada pavaduotojai nusprendė, kad skubesnis pertvarkyti Vecumniekų pradinę mokyklą.

Tegai:
sportas, fizinis aktyvumas, Lietuva, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Papasakota apie aviacijos sektoriaus atsigavimo perspektyvas
Elektros energija, archyvnė nuotrauka

Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje pabrango trečdaliu

(atnaujinta 15:43 2020.08.11)
Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros

VILNIUS, rugpjūčio 11 — Sputnik. Praėjusią savaitę elektra brango visose trijose Baltijos šalyse, praneša elektros tiekimo bendrovė "Elektrum Lietuva".

Pažymima, kad Lietuvoje ir Latvijoje didmeninė elektros energijos kaina šoktelėjo po 32 proc. iki 40,16 Eur/MWh, Estijoje — 27 proc. iki 36,30 Eur/MWh. "NordPool" biržoje elektros energijos kaina kilo iki 2,25 Eur/MWh.

"Kainų augimą Baltijos šalyse lėmė mažesni energijos srautai iš Suomijos bei Švedijos, tačiau išaugę srautai iš Baltarusijos ir Kaliningrado. Didžiausią įtaką kainoms Šiaurės šalyse praėjusią savaitę darė sausesni nei įprastai orai, dėl kurių regione sumažėjo hidrobalansas. "Nord Pool" regione praėjusią savaitę 39 proc. sumažėjo bendra vėjo gamyba ir tai taip pat prisidėjo prie kainų augimo", — sako elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad elektros energijos suvartojimas buvo didžiausias Lietuvoje.

Tuo pačiu pranešama, kad rugpjūčio 3-9 dienomis elektros energijos gamybos apimtys visose Baltijos šalyse išaugo 18 proc. iki 295 GWh.

Lietuvoje šis rodiklis augo 7 proc. iki 105 GWh, Estijoje — 3 proc. iki 89 GWh, o Latvijoje jis išaugo net 57 proc. iki 101 GWh.

Per savaitę visos Baltijos šalys kartu pagamino 62 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 48 proc., Estijoje — 67 proc., Latvijoje — 79 proc. šaliai reikalingos elektros.

Pažymima, kad palyginus su ankstesne savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir Latvijoje išaugo 2 proc., atitinkamai iki 219 GWh ir 128 GWh, o Estijoje 5 proc. iki 132 GWh. Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 3 proc. ir siekė 479 GWh.

Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
© Sputnik /
Europos šalių reitingas pagal elektros energijos prieinamumą gyventojams — 2019
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, elektra
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijai visai nenaudinga gabenti naftą per Lietuvą
Liepą kainos Lietuvoje mažėjo 0,3 proc.: labiausiai pigo drabužiai ir avalynė
Sveikas maistas, archyvinė nuotrauka

Išsklaidyti populiarūs mitai apie svorio metimą

(atnaujinta 20:34 2020.08.14)
Dietologė pabrėžia, kad nereikia aklai tikėti, kad badavimas padės atsikratyti nereikalingų kilogramų

VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Dietologė Anastasija Chernych interviu portalui progorod79.ru išsklaidė populiariausius mitus apie svorio metimą.

Anot jos, pagrindinis klaidingas požiūris tarp norinčių sulieknėti yra tikėjimas, kad badavimas padės numesti tuos papildomus kilogramus.

"Kai esame alkani, dar labiau lėtėja medžiagų apykaitą, nes kūnas patiria stresą, pereina į energijos kaupimo režimą, o svorio metimas vyksta raumenų masės ir vandens, o ne riebalų sąskaita", — aiškino ji.

Kitas paplitęs mitas yra draudimas valgyti po šešių vakaro. Gydytoja pažymėjo, kad ši dieta netinka visiems žmonėms ir nereikalingi apribojimai gali tik pakenkti kūnui.

"Svarbiausia yra vakare valgyti lengvai virškinamus baltymus. Pavyzdžiui, žuvis ir nekrakmolingos daržovės: pomidorai, agurkai, paprikos", — rekomendavo portalo pašnekovė.

Černych taip pat priminė, kad liesas maistas, nepaisant gamintojo nurodytos naudos, dažnai gali pakenkti tiems, kurie numeta svorio dėl didelio krakmolo ir cukraus kiekio.

Specialistė pabrėžė, kad žmonėms, norintiems sulieknėti nepakenkiant sveikatai, pirmiausia reikia kreiptis į dietologą, atlikti kūno diagnostiką ir atlikti reikiamus testus.

Tegai:
sveikata, maistas
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai
Dar šia tema
Gydytoja papasakojo apie greito svorio metimo pavojų
Švedijos mokslininkai nuvainikavo penkis mitus apie duoną
Dietologė įvardijo situaciją, kada lašiniai padeda mesti svorį