Geležinkelis

Ekonomistė: "Rail Baltica" naudosis "mistiniai" keleiviai

(atnaujinta 09:07 2020.02.21)
Projektas prarado savo aktualumą ir dabar reikalingas tik tam, kad iš jo būtų uždirbami pinigai, mano nepriklausoma ekonomistė Jevgenija Zaicova

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. "Rail Baltica" projektas daugiau niekam nereikalingas, jo įgyvendinime dabar peržiūrimi išskirtinai korupciniai interesai, sakė nepriklausoma ekonomistė Jevgenija Zaicova interviu Sputnik Lietuva.

"Pinigų investuota kol kas nėra tiek daug. Labai džiaugiuosi, kad estai pradeda sakyti, kad šis projektas turi būti atšauktas, nes niekam šio projekto nereikia. Jis reikalingas tik Latvijos elitui, kuris bando nutiesti "Rail Baltica" atšaką per Rygą. Bet ir ten, greičiausiai, peržiūrimi korupciniai interesai, nes šiame projekte reikia išpirkti žemę. Pati "Rail Baltic" ekonominė prasmė pasitraukė į galinį planą. Nėra tokio krovinių srauto, apie kurį buvo galvojama prieš 20 metų. Mistinis keleivių srautas, apie kurį pasakoja Latvijoje, tai išvis mistika. Europos Sąjungai to nereikia, ir todėl jie mažina finansavimą", — sakė ekonomistė.

Anot Zaicovos, panašu, kad NATO atsisakė idėjos naudoti "Rail Baltica" karinei technikai tiekti — dėl ilgų statybų ir lengvo sunaikinimo kilus konfliktui.

"Šis kelias reikalingas tik norintiems juo užsidirbti pinigų. Paskutinė paskirtis — karinis kelias, skirtas karinei technikai pristatyti. Jei Lenkija padengta autobanais, kuriais karinę techniką galima gabenti vilkikais, vadinasi buvo atlikta Lietuvos, Latvijos, Estijos kelių revizija ir paaiškėjo, kad Latvijoje kyla nesklandumų su keliais. Ten yra daugybė slaptų tunelių, ir jeigu jais bus vežama sunki technika vilkikais, jie paprasčiausiai to neišlaikys. Tačiau dabar, matyt, NATO atsisakė šios idėjos — ilgo pasiruošimo, ilgos statybos ir pakankamai lengvo visos magistralės sunaikinimo konflikto atveju", — sakė ji.

"Rail Baltica" geležinkelio tiesimas Baltijos šalims gali atsieiti daug brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Neatmetama, kad projekto savarankiško finansavimo dalis nuo 20 proc. išaugs iki 35 procentų.

Šiuo metu Estijai trūksta 400 mln. savarankiškam finansavimui. Ši suma Baltijos šalims bendrai siekia maždaug 1,5 milijardo eurų.

Tegai:
keleivai, Baltijos šalys, Rail Baltica
Dar šia tema
Ne pagal planą: kodėl atidėtas "Rail Baltica" paleidimas
Tapo žinoma, ką Lietuvos gyventojai galvoja apie "Rail Baltica"
Lietuva tikisi Prancūzijos paramos "Rail Baltica" įgyvendinimui
Rusijos ir Estijos siena

Estijos užsienio reikalų ministrė ragina Rusiją grįžti prie sienos sutarties ratifikavimo

(atnaujinta 23:40 2021.04.10)
Estijos URM vadovė, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti dvišalius santykius, visų pirma dėl 2014 metų sienos sutarties ratifikavimo. Apie tai pranešė Estijos ir Rusijos diplomatinių atstovybių spaudos tarnybos.

Liimets, pokalbio su Lavrovu metu, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams.

"Telefoninio pokalbio metu iškėliau 2014 metais pasirašytos mūsų šalių sienos sutarties ratifikavimo klausimą kaip svarbią dvišalių santykių temą. Dabartinė Estijos vyriausybė paskelbė esanti pasirengusi toliau dirbti šia linkme", — sakė ji.

Savo ruožtu Lavrovas patvirtino Rusijos poziciją, kad "būtina sąlyga ratifikavimui Rusijoje yra Talino įvykdytų susitarimų, pasiektų pasirašant sienų sutartis 2014 metais, vykdymas".

"Mes kalbame apie vienareikšmišką oficialaus Talino teritorinių pretenzijų Rusijai ir bet kokių politinių "priedų" atsisakymą. Rusija norėtų matyti savo kaimynų pasirengimą formuoti normalią nekonfliktišką dvišalių santykių atmosferą", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad dabartinis sienos susitarimas "suteikia pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus tiek pačiai Estijai, tiek jos sąjungininkams".

"Tai liečia ir mūsų saugumą, ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų tranzitu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Priėjome prie bendros nuomonės, kad konsultacijos turėtų būti tęsiamos", — pažymėjo Eva-Maria Liimets.

Vasario mėnesį ji pranešė, kad Estija yra pasirengusi žengti pirmąjį žingsnį ratifikuojant sienos sutartį su Rusija.

Dokumentą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė 2014 metų vasario mėnesį, tačiau parlamentai jo neratifikavo. Sienos sutarties ratifikavimo klausimas vėl iškilo 2020 metais, tačiau tuomet valdančioji koalicija, kuriai priklausė Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE), atsisakė ją ratifikuoti.

Tuometinis Seimo pirmininkas Henn'as Põlluaas'as (EKRE) atkreipė dėmesį į tai, kad sienos sutartis buvo sudaryta vadovaujant Reformų partijai, kuri buvo opozicijoje 2020 metais. Šių metų sausį reformistai sukūrė naują koaliciją su Centro partija. Konservatoriai mano, kad dokumentas prieštarauja 1920 metais sudarytai Tartu taikos sutarčiai, kuri, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, tapo negaliojanti 1940 metais Estijai tapus TSRS dalimi.

Pagal Tartu taikos sutartį dalis šiuolaikinės Rusijos teritorijos, įskaitant Pečorą ir dešinįjį Narvos krantą, priklausė Estijai. Šios žemės buvo perduota RSFSR 1940 metais.

Tegai:
Rusija, Estija
Lengvieji automobiliai, archyvinė nuotrauka

Estijos greitkelyje užsidegė ant tralo gabenami automobiliai

(atnaujinta 23:31 2021.04.10)
Pranešama, kad keturios transporto priemonės buvo visiškai sunaikintos liepsnos

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Šeštadienį, anksti ryte, greitkelyje Talinas–Pernu, priešais Kernu, užsidegė gabenamos transporto priemonės, praneša portalas ERR.

"6:42 val. pagalbos centrui buvo pranešta, kad greitkelyje Talinas–Pernu–Ikla, Metsanurgos kaime, dega krovininis automobilis. Į įvykio vietą atvykę gelbėtojai nustatė, kad ant tralo gabenamos transporto priemonės iš tikrųjų užsidegė. Keturios transporto priemonės buvo visiškai sunaikintos liepsnos", — sakė gelbėjimo centro atstovė spaudai Mariann Mäeots.

Gaisro priežastis tiriama.

Eismas Talino kryptimi buvo atkurtas iki 9 valandos ryto, kiek vėliau eismas buvo atidarytas ir Pernu kryptimi.

Tegai:
Estija, gaisras, automobiliai
Data

Kokia šiandien diena: balandžio 11-osios šventės

(atnaujinta 15:11 2021.04.10)
Balandžio 11 yra 101-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 264 dienos

Šiandien Saulė teka: 06:32 val., leidžiasi: 20:10 val., dienos ilgumas: 13.38 val.

Vardadienį švenčia Eigmantas, Eigminas, Vykintas, Leonas.

Šią dieną 1764 metais Rusija ir Prūsija pasirašė Peterburgo sutartį, davusią pradžią būsimiems Abiejų Tautų Respublikos padalijimams;

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė;

2006 – iš Seimo pirmininko pareigų slaptu balsavimu pašalintas Artūras Paulauskas.

1954 metais gimė Valentinas Masalskis, vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, nuo 1992 m. – ir režisierių. Aktorius 1996 metais apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

1814 – Napoleonas Bonapartas ištremiamas į Elbos salą;

1984 – Tarybų Sąjungos vadovu tapo Konstantinas Černenka;

1984 – gimė pirmasis pasaulyje kūdikis, pradėtas iš užšaldyto embriono.

1755 gimė Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson), britų gydytojas, aprašęs Parkinsono ligą;

1949 gimė Lee Sheriden, grupės Brotherhood of Man narys;
1971 gimė Oliver Riedel, vokiečių grupės Rammstein bosistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai