Президент Литвы Гитанас Науседа, архивное фото

Nausėda pasveikino Estiją 102-ųjų Nepriklausomybės metinių proga

(atnaujinta 22:20 2020.02.24)
Sveikinime, adresuotame Estijos prezidentei Kersti Kaljulaid ir visos Estijos žmonėms, linkima visokeriopos sėkmės, gerovės ir klestėjimo

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda visos šalies vardu pasveikino Baltijos šalių kaimynę Estiją 102-ųjų Nepriklausomybės metinių proga, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Lietuvą ir Estiją sieja bendra istorinė patirtis ir kova už nepriklausomybę. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Estija, dvi Baltijos sesės, netrukus minės nepriklausomų valstybių atkūrimo 30-mečius. Estija tapo svarbia Lietuvos partnere Europos Sąjungoje, taip pat sąjungininke Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Esu tikras, kad veikdami išvien sėkmingai spręsime aktualius žemyno darbotvarkės klausimus, taip pat prisidėsime prie saugumo mūsų valstybėse ir visame regione užtikrinimo", — sakoma prezidento sveikinime.

Šalies vadovas išreiškė lūkestį tęsti atvirą, tarpusavio supratimu grįstą dialogą Baltijos valstybių vadovų susitikimo formatu ir pasveikino Estiją tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare 2020–2021 metų kadencijai.

Estijos gimtadieniu laikoma 1918 metų vasario 24 diena, kai Estijos gelbėjimo komitetas išleido manifestą, kuriame skelbiama, kad Estija — nepriklausoma demokratinė respublika.

Estijos nepriklausomybės 102-ųjų metinių proga Estijos sostinėje, Taline, vyks karinis paradas, kuriame dalyvaus daugiau nei 800 karių iš kelių NATO šalių, taip pat apie 50 karinės technikos vienetų, įskaitant Britanijos ginkluotųjų pajėgų tankus "Challenger". Paradą priims Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, o jam vadovaus Gynybos pajėgų vadovas generolas Martinas Heremas.

Tegai:
Kersti Kaljulaid, Gitanas Nausėda, Estija, Lietuva
Rygos priemiestis, kur buvo rasta Petro Didžiojo laikų kareivių kapavietė, archyvinė nuotrauka

Rygos pakraštyje rasta Petro Didžiojo laikų karių kapavietė

(atnaujinta 14:09 2020.05.28)
Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rygos pakraštyje, Stopinsko teritorijoje, tiesiant aukštos įtampos liniją, buvo rasta šimtametė nežinomų kareivių kapavietė. Kaip išsiaiškino archeologai, palaikai priklauso Petro I kariškiams, dalyvavusiems miesto apgultyje, praneša LSM.

Karinis paradas, skirtas pergalės Didžiajame Tėvynės kare 74-osioms metinėms paminėti, 2019 metų gegužės 9 diena
© Sputnik / Алексей Куденко

Šalia keleto kareivių palaikų buvo rasta Švedijos karaliaus Karolio IX monetų, tačiau stačiatikių kryžiai padėjo nustatyti, kad rasti palaikai priklauso Rusijos kariuomenės kariškiams. Pasak archeologo Uldio Kaleis, laidojimas datuojamas 1700-ųjų pradžioje.

"Tiksliau, remiantis istorine situacija, tai yra 1709 metai. Tada Petro Didžiojo karinės pajėgos apsupo Rygą. Šie kariai yra šių pajėgų dalis. Rasti objektai tai liudija. Aprangos detalės, sagos, ginklų atjungimo mechanizmai, kulkos", — sakė archeologas.

Mokslininkas pasakoja, kad prieš tris šimtmečius šioje vietoje buvo įsikūręs Dreilingshofo dvaras, o 1709 metais, Šiaurės karo ir Rygos apgulties metu, pastate buvo įsikūrusi maršalo Boriso Šeremetjevo karinė lauko stovykla.

Istorikas Dainis Pozinsas priminė, kad šiuolaikinės Latvijos teritorija buvo vienas iš pagrindinių "Petro epochos" karinių operacijų vietų, kai Rusijos caras bandė išvaryti švedus iš Rygos, kovodamas dėl prieigos prie Baltijos jūros. Pasak istoriko, kovos buvo labai nuožmios ir baigėsi Petro Didžiojo kariuomenės pergale.

Tegai:
Ryga, palaikai, kariai
Latvija, Ryga, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: jauni gydytojai Latvijos dėl algų norės išvykti į Britaniją

(atnaujinta 11:23 2020.05.28)
Priešingai nei Latvija, Jungtinė Karalystė ketina žymiai padidinti gydytojų atlyginimus ir investuos į sveikatos apsaugos priežiūrą, mano žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausias redaktorius Peteris Apinis

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Atlyginimų skirtumas tarp Latvijos ir Vakarų Europos gali žymiai padidėti, sakė buvęs Latvijos gydytojų draugijos vadovas, interviu Sputnik Lietuva sakė žurnalo "Latvijos gydytojas" vyriausiasis redaktorius Peteris Apinis.

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Pagal visus rodiklius gydytojų atlyginimai labiausiai padidės Jungtinėje Karalystėje. Ypač gydytojams specialistams, anesteziologams, reumatologams, radiologams ir panašiai ir šis skirtumas bus toks didelis, kad jauni gydytojai, gerai mokantys anglų kalbą, neišsilaikys. <...> Jaunuolis negalės atsispirti šiam variantui. Remiantis visais rodikliais, akivaizdu, kad Vakarų Europa į mediciną įmes daug daugiau, nei mes investuosime į mediciną", — pareiškė jis.

Endokrinologas Ugis Gruntmanis papasakojo, kad Latvijos medicinos universitetų studentai savo ateities su Latvija nesieja. Apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Jis papasakojo apie kolegos atliktos apklausos duomenis. Remiantis rezultatais, šimtas procentų respondentų teigė, kad planuoja išvykti dėl mažų atlyginimų ir nemato asmeninio augimo bei tobulėjimo galimybių.

Tegai:
gydytojai, Jungtinė Karalystė, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje koronaviruso fone išaugo šešėlinės ekonomikos apimtys
Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje mažėja laisvų darbo vietų
Vakcinos kūrimas, archyvinė nuotrauka

Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso

(atnaujinta 16:06 2020.05.28)
Pranešama, kad gegužės 22 dieną pateiktais duomenimis yra pateiktos 124 potencialios vakcinos kandidatės

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Rusija Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) pasiūlė aštuonias vakcinas nuo naujos koronavirusinės infekcijos, 

užregistruota daugiau kaip 120 galimų vakcinų, sakė PSO Rusijos Federacijos atstovė spaudai Melita Vujnovič. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Rusijos indėlis yra labai didelis. Mes užregistravome aštuonias vakcinas kandidates iš įvairių Rusijos Federacijos institutų",— sakė Vujnovič per internetinį RAS mokslo tarybos "Gyvosios gamtos mokslų" posėdį tema: "Vakcinos nuo COVID-19: prognozės ir realybė", kurį organizavo MIA "Rossija segodnia".

Ji taip pat sakė, kad gegužės 22 dienos duomenimis yra pateiktos 124 potencialios vakcinos kandidatės.

"Galbūt jų yra daugiau. Bet tai tie tos, apie kurias mums pateikta informacijos ir pritaikyti vertinimo kriterijai. Iš jų dešimt yra klinikinio įvertinimo stadijoje, o 114 - ikiklinikiniame etape", — aiškino PSO atstovė Rusijos Federacijoje.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį sergant COVID-19 pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota beveik 5,5 milijono ligos atvejų, daugiau nei 349 tūkstančiai žmonių mirė.

Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
© Sputnik /
Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis
Tegai:
Rusija, vakcinacija, COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ES vaistų agentūra tikisi, kad koronaviruso vakcina pasirodys po metų
JAV nepalaikys vakcinos pateikimo nuo COVID-19 be patento
Ekspertai įvertino vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo perspektyvas
Šnipų manija. JAV įtaria, kad Kinija nori pavogti COVID-19 vakciną